Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Dmitrijaus Korsakovo ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei, nuteistajam A. G., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. G. bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. G. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. bei 150 str. 1 d. ir pagal BK 149 str. 1 d., nubaustas 3 (trejiems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 150 str. 1 d. , nubaustas 3 (trejiems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos BK 63 str. 1 d., 2 d., ir 5 d. 1 p., bausmės subendrintos jų apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta ? 3 (treji) metai 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Nukentėjusiosios I. G. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir, neturtinės žalos atlyginimui, iš A. G. jai priteista 20.000,00 Lt (dvidešimt tūkstančių litų).

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, nustatė :

A. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 4 d. apie 18.00 val. automobilyje ,,Convoy TD LWB“, Jungtinės Karalystės v/n (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Kaišiadorių r. sav., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios I. G. būkle – visiško aklumo negalia bei taip atimdamas nukentėjusiajai I. G. galimybę priešintis, privertė nukentėjusiąją I. G. nusirengti, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja I. G. prieš jos valią, tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja I. G. prieš jos valią oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu (ją lietė, bučiavo, glamonėjo jos krūtis, liepė nukentėjusiajai I. G. masažuoti jo lytinį organą rankomis ir oraliniu būdu), bet nusikalstamos veikos nebaigęs dėl nukentėjusiosios I. G. žandikaulio deformacijos, vėl lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja I. G. prieš jos valią.

a) jo kalinimą pripažinti neteisėtu ir jį nutraukti;

b) pirmosios instancijos teismo nuosprendį pripažinti neteisėtu, nepagrįstu ir jį panaikinti;

c) BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu priimti išteisinamąjį nuosprendį;

d) jo ir trečiųjų asmenų turto prievartinį paėmimą byloje, pripžinti neteisėtu;

e) BPK 257 str. pagrindu priimti jo skundo 11-19 lapuose aprašytas nutartis.

Nurodo, kad teismas bylos išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjo, teisėjų etikos kodekso normomis nesivadovavo, Konstitucijos ir tarptautines teisės normas pažeidė, BPK 257 str. pagrindu nepriimdamas jame numatytų nutarčių dėl prisidengiant krata, padarytų oficialių dokumentų suklastojimo, jo rūbų paėmimo, jo privačios nuosavybės pagrobimo, tyčinio jo turto sugadinimo, jo apšmeižimo, jo nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, neteisėto jo laisvės atėmimo, atsisakymo įvertinti jo suėmimo pagrįstumą, sukurtos ydingos praktikos apeiti BPK 127 str. nustatytą 3 mėnesių suėmimo terminą, jo konstitucinės teisės į gynybą pažeidimo, nepranešant jam sulaikymo pagrindų ir motyvų, neišaiškinant jo teisės į gynybą, neleidžiant tyrimo metu susipažinti su bylos medžiaga, teismui poveikio darymo, kad šis priimtų jam nepalankų sprendimą, jo reiškiamų nušalinimų netenkinimo, teismas ignoravo jo atžvilgiu daromus pažeidimus, todėl jis abejoja ar teismas buvo įsigilinęs į įvykio aplinkybes, ir t.t.. Jis nei smurto, nei grasinimų prieš nukentėjusią nenaudojo, nukentėjusios yra apkalbėtas ir ne tik nusikaltimo sudėties, bet ir paties nusikaltimo jo veiksmuose, nebuvo, todėl teismo nuosprendį jis ir laiko neteisėtu bei nepagrįstu.

Nukentėjusi I. G. apeliaciniu skundu prašo teismo nuosprendį dėl per švelnios bausmės paskyrimo, panaikinti ir paskirti jam griežtesnę bausmę bei pilnai patenkinti jos civilinį ieškinį.

Nurodo, kad už 2 tyčinių nusikaltimų padarymą teismo nuteistajam, kuris už išžaginimą teisiamas trečią kartą, paskirta yra per švelni bausmė. Josios 100.000 lt ieškinys neturtinei žalai atlyginti, turėjo būti patenkintas pilnai, nes ji, praradusi nekaltybę, pastojo, prarado gyvenimo džiaugsmą, jaučiasi nesaugi, išgyvena dvasinę krizę ir nuteistojo veiksmais jai padarytos žalos pasekmės lydės ją visą gyvenimą.

Atsikirtimu į nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. G. apeliacinį skundą A. G. prašo nukentėjusios apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad nukentėjusios skundas paduotas yra praėjus daugiau nei 20 d., bet dėl paduoto apeliacinio skundo priėmimo, teisėjo nutartis nepriimta. Skundas grindžiamas nukentėjusios dezinformacine informacija apie jo teistumų skaičių. Pagrindo jam ir taip teismo paskirtą per griežtą bausmę dar labiau griežtinti, nėra. Juo yra siekiama gauti didesnę turtinę naudą. Nukentėjusios teisme duoti parodymai buvo prieštaringi. Pagrindo jais tikėti, nebuvo.

DĖL A. G. SKUNDO REIKALAVIMŲ JO ATŽVILGIU PRIIMTĄ NUOSPRENDĮ PRIPAŽINTI NETEISĖTU, NEPAGRĮSTU IR BPK 3 STR. 1 D. 1 P. TVARKA JĮ PANAIKINTI, O JĮ IŠTEISINTI

Pagal BK 149 str. 1 d. už išžaginimą atsako tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Išžaginimas laikomas tik tiesioginės tyčios būdu padaromu tyčiniu nusikaltimu. Vadinasi, šio nusikaltimo padarymo inkriminavimas galimas yra tik nustačius, kad kaltininkas suvokė lytinio akto siekiantis ir atliekantis jį prieš nukentėjusio asmens valią arba be jo sutikimo ir atliko jį žinodamas arba privalėdamas ir galėdamas numatyti, kad pasinaudoja bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

Pagal BK 150 str. už seksualinį prievartavimą atsako tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle ir yra baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. Pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle alternatyviu išžaginimo požymiu laikomas tada, kai nukentėjusysis dėl savo fizinės ar psichinės būklės ypatumų (fizinių trūkumų, ligos, mažametystės, senatvės, psichikos sutrikimo ar kitokios liguistos ar nesąmoningos būsenos dėl hipnozės, girtumo ir pan. medžiagų) nesupranta, nesuvokia jo atžvilgiu atliekamų veiksmų prasmės arba kad ir supranta, suvokia, bet dėl fiziologinių priežasčių negali pasipriešinti kaltininkui, ar išreikšti savo nuomonės.

Kaltinamojo A. G. parodymai rodo, kad, kelyje Kaunas-Vilnius, ties prekybos centru „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiai stabdant pakeleivingas mašinas, jis sustojo ir sutiko ją pavežti iki patogesnės jai pakeleivingų automobilių stabdymo vietos. Matė, kad jos turimuose lapuose tekstas yra parašytas Brailio raštu, bet kad ji būtų buvus akla, nepatikėjo, nes su juo ji koketavo. Nukentėjusios paprašytas nuvežti ją pas draugę į Žirmūnus, Vilniuje bei už tai pasisiūlius padaryti viską, ko tik jis panorės, jis tai suprato kaip pasiūlymą lytiškai santykiauti, todėl, pavažiavęs 4-5 km, sustojo Kauno miesto ribose esančioje (duomenys neskelbtini) aikštelėje. Ir pasakė, kad čia jie galės pasimylėti. Nukentėjusioji tam nesipriešino, bet atsakė, kad gal nereikia šito daryti. Tokį jos elgesį supratęs kaip maivymąsi, nes nukentėjusioji pati iki pusės nusirengė, parodė jam randą ant krūtinės bei įspėjo jį, dėl jai padarytos širdies operacijos, elgtis su ja atsargiai. Nukentėjusioji pati ant sėdynės pasiklojo striukę, daiktus susidėjo ant priekinės panelės ir jie mylėjosi natūraliu būdu. Jokios prievartos prieš ją jis nenaudojo, jai negrasino, jos netampė, nemušė ir su nukentėjusiąja elgėsi švelniai, bet jam dingo erekcija ir ji, jo jpaprašyta erekciją sukelti rankomis, pati pasisiūlė tai padaryti oraliniu būdu, bet tai darė nevykusiai, todėl jie toliau ir toliau vėl mylėjosi natūraliu būdu. Po to ji pati apsirengė. Nubrozdinimai nukentėjusios kūne atsirasti galėjo nuo po ja buvysios patiestos striukės, užtrauktuko. Į Vilnių jis jos nevežė, nes pamanęs ją turint psichikos problemų, išsigando, jog prieš jį čia gali būti rezgama kokia afera. Jam paklausus, kodėl ji važinėja pakeleivingomis mašinomis, ši atsakė, jog neturi pinigų bilietui. Kadangi jis atlygį už jos nuvežimą į Vilnių, pasinaudojęs jos pasiūlymu, lyg ir buvo pasiėmęs, pasisiūlė nupirkti jai traukinio bilietą. Pakeliui sustojus ir nuėjus jai nupirkti citrininių ledų, nukentėjusi įsėdo į kitą automobilį. Jis pamanė, kad ji ir kitam vairuotojui pasiūlys tą patį, ką ir jam buvo pasiūliusi.

Apelianto parodymų apie nukentėjusios pasiūlymą lytiniu santykiavimu atsilyginti už nuvežimą į Vilnių bei laisvanoriškus lytinius ir seksualinius santykius, jokie faktiniai duomenys byloje, nepatvirtina, tad teismas pagrįstai jais netikėjo.

Nukentėjusios I. G. parodymai rodo, kad 2011 m. lapkričio 4 d., apie 16.00 val., iki vietos, kur ji galėtų stabdyti pakeleivingas mašinas į Vilnių, būdama atvesta, .tabdė pakeleivingas mašinas. Sustojęs kaltinamasis, pasisiūlė ją pavežti į patogesnę pakeleivingų automobilių stabdymui, vietą. Važiuojant pajuto, kad vežama yra toliau nei keli kilometrai. Jai paklausus, kur ji yra vežama, kaltinamasis atsakė nuvešiąs į Vilnių. Pagalvojusi, jog jis jai, supratęs kad ji neregė, jai padės. Pajutusi, jog automobilis išsuko iš kelio, išsigando ir paklausė, kodėl jis išsuko iš kelio. Kaltinamasis paaiškino tai būtinumu jam iš draugės pasiimti paliktą daiktą. Automobiliui sustojus, kaltinamasis kažkur nuėjo, o grįžęs pasakė, jog jie pasimylės. Nusirengė pats, ir liepė jai pačiai nusirengti. Jai bandant sakyti, jog serga ir negali lytiškai santykiauti, prašant jos neįgalios pasigailėti, kaltinamasis jai pagrasino, kad nesutikuss, bus blogai. Ji labai išsigando, nes, dėl aklumo buvo bejėgiška ir pabėgti negalėjo, todėl darė viską, ką jai liepė daryti. Kaltinamasis sudraskė jai mergystės plėvę, liepė čiulpti jo lytinį organą ir grasino, jei ji to nedarys, su ja santykiaus „per užpakalį“. Bijodama, ji sutiko čiulpti jo lytinį organą, bet dėl žandikaulio sąnario patologijos, jai nepavyko išsižioti, todėl jis ir vėl ją žagino. Ji, visą tą laiką, prašė jos pasigailėti. Priešinosi jo veiksmams žodžiais ir maldavimais. Baigęs lytinį aktą, liepė jai apsirengti, pasakė padėsiąs jai ir parvešiąs ją namo. Verkdama ji apsirengė ir mąstė, kaip policija galėtų sulaikyti jos skriaudiką, kaip ji galėtų jį apibūdinti. Kad turėtų ką policijai pasakyti, ji pati paprašė kaltinamojo telefono numerio, bet jis jo jai nedavė. Tada ji, sugalvojusi pagal reljefą sužinoti jo automobilio numerius, paprašė kaltinamojo nupirkti jai ledų. Kaltinamajam išlipus ir nuėjus, ji taip pat išlipo ir bandė pirštais užčiuopti automobilio numerius, bet to padaryti jai nepavyko, nes numerių ji nesuprato. Paprašė merginos, sėdėjusios greta sustojusiame automobilyje, pasakyti jai automobilio numerį. Šiai jį pasakius, trumposiomis žinutėmis telefonu ji sužinotą automobilio numerį išsiuntė porai draugių, pati iškvietė policijos pareigūnus ir į kaltinamojo automobilį, negrįžo.

Nukentėjusios parodymai apie įvykio aplinkybes pastovūs, nuoseklūs bei patvirtinti faktiniais duomenimis byloje.

Liudytojų R. B., E. D. parodymai rodo, kad nuvykę į geležinkelio stotį, (duomenys neskelbtini), jie rado verkiančią ir išsigandusią neregę merginą. Mergina paaiškino, jog sustabdyto pakeleivingo automobilio vairuotojas ją išprievartavo. Ji jiems parodė užrašytą automobilio numerį, kuris priklausė Jungtinei Karalystei.

Liudytojos L. G. parodymai rodo, kad 2011 m. lapkričio 4 d., apie 19.00-19.30 val., nuvykusi į policijos komisariatą iš pareigūnų išgirdo, kad nukentėjusi ,,prisivažinėjo“ ir, kad jai reikia kitų rūbų. Supratusi, kas draugei nutiko, atvežė keletą asmeninių savo rūbų. Matė, kad nukentėjusi buvo išbalusi, pasimetusi, sutrikusi, mažai kalbėjo ir tepasakė, kad ,,papuolė“. Ji ištikta buvo šoko, ją nuolat reikėjo raminti.

Specialisto išvados Nr. G2999/11(02) (t. 1, b.l. 19) aktu nustatyta, kad įvykio metu, t.y. galimai 2011 m. lapkričio 4 d. apie 18.00 val., nukentėjusiajai padaryti buvo nubrozdinimai nugaros ir juosmens kairėje pusėje bei plyšimas mergystės plėvėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, o tepinėliuose ir tampone su nukentėjusiosios makšties turiniu, rasta sperma sutampa su kaltinamojo A. G. haplotipu nemažesne nei 99,99 proc. tikimybe (t. 1, b.l. 32, 112-113).

Visos šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei paties kaltinamojo parodymai apie tai, kad, ketinant lytinius santykius su nukentėjusiąja pradėti, ši sakiusi jam, kad „gal nereikia, kad ji dar nekalta ir t.t.“, rodo, jog laisva valia su kaltinamuoju lytinius santykius turėti, nukentėjusi nesutiko, tad teismas, konstatuodamas, jog apeliantas lytinius bei seksualinius santykius su nukentėjusiąja turėjo prieš šios valią ir žinojo bei suprato, kad siekia bei žagina ir seksualiai prievartaują bejėgiškoje būklėje dėl visiškos neregystės esančią nukentėjusią ir to norėjo, tad jo padarytos veikos pagal BK 149 str. 1 d. bei 150 str. 1 d., kvalifikuotos yra pagrįstai ir pagrindo apeliantą iš šių jam inkriminuotų veikų išteisinti, nėra.

DĖL A. G. SKUNDO REIKALAVIMO KALINIMĄ PRIPAŽINTI NETEISĖTU IR JĮ NUTRAUKTI

Apelianto teigimu, skiriant bei tęsiant jam suėmimą, padaryta buvo teisėjų etikos kodekso, EŽT Konvencijų, šalies Konstitucijos ir kitų teisės aktų pažeidimų, todėl jo kalinimas yra neteisėtas ir turi būti nutrauktas.

Duomenys byloje rodo, kad, įtarus nusikalstamų veikų padarymu, A. G., 2011 m. lapkričio 15 d. BPK 140 str. pagrindu buvo sulaikytas (t. 1, b.l. 114-115), o 2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi, jam paskirta buvo kardomoji priemonė – suėmimaas (t.1, b.l. 124-126). Šios jam paskirtos kardomosios priemonės paskyrimo teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas yra įsiteisėjusia (duomenys neskelbtini)Kauno apygardos teismo nutartimi.

A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, jam buvo pratęsta (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartimis. Abiejų šių nutarčių teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas yra įsiteisėjusiomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)Kauno apygardos teismo nutartimis.

Neginčytinai akivaizdu, kad apeliaciniu skundu A. G. skundžiamos visos suėmimo jam paskyrimo bei pratęsimo nutartys, yra įsiteisėję. Visi A. G. apeliaciniame skunde dėl minėtų nutarčių keliami klausimai, įsiteisėjusiomis nutartimis yra išspręsti, suėmimo paskyrimo bei paskirto suėmimo pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimais sprendimai, taip pat yra priimti ir įsiteisėję, tad visi jie galioja ir šiuo metu. Galiojančių sprendimų priėmimo teisėtumo bei pagrįstumo svarstymas ir vertinimas nėra apeliacinės instancijos teismo kompetencijos dalykas, todėl šie A. G. apeliacinio skundo reikalavimai paliekami nenagrinėti.

DĖL A. G. REIKALAVIMO, REMIANTIS JO SKUNDO 11-19 LAPUOSE IŠDĖSTYTOMIS APLINKYBĖMIS, BPK 257 STR. PAGRINDU PRIIMTI NUTARTIS

A. G. apeliacinio skundo 11- 19 lapų turinį sudaro Europos žmogaus teisių teismo suformuluotų įstatymų aiškinimo principų, Lietuvos Konstitucinio teismo nutarimų perrašymas, BK 149 bei 150 str. sudėčių, nukentėjusios duotų parodymų bei teismo atliktų veiksmų aprašymai bei teiginiai apie jo patirtas kliūtis susipažinti su teismo posėdžio protokolu ir apie teismo nuosprendyje tendencingų iškraipyų jo ir kitų asmenų parodymiose, buvimą, apie teismo pareigos, išreikalauti dokumentus, neįvykdymą ir t.t. Šių savo apeliacinio skundo teiginių apeliantas, savo nurodytuose skundo 11-19 lapuose jokiais faktiniais duomenimis motyvuotai nepagrindė, konkretaus reikalavimo, nesuformulavo ir reikalaujamų BPK 257 str. pagrindu primti nutarčių, nekonkretizavo. Skundo 1-10 lapuose yra teiginiai apie nepriėmimą nutarčių oficialių dokumentų suklastojimo, jo privačios nuosavybės pagrobimo, tyčinio svetimo turto sugadinimo, duomenų apie bylą paviešinimo žiniasklaidoje, neteisėto jo laisvės atėmimo ir kt klausimais, tačiau ir šioje jo apeliacinio skundo dalyje motyvuotai pagrįstų faktinių duomenų, kurie jo reikalavimų teisėtumą bei pagrįstumą patvirtintų, nėra, tad šioje dalyje jo skundas laikomas deklaratyviu bei plačiau neanalizuojamas bei nevertinamas.

A. G. skundo turinys rodo, kad neteisėtu ir nepagrįstu jis kaiko laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Convoy TD LWB, kuris, jo teigimu, yra jo ir procese nedalyvavusių asmenų, todėl priimtas sprendimas pažeidžia tų žmonių teises. Užsienyje gyvenantis savininkas kreiptis negali, nes nežino apie tai, o Lietuvoje gyvenanti J. K. – T. ikiteisminio tyrimo metu yra kreipusis į ikiteisminio tyrimo pareigūną.

Šie apelianto skundo teiginiai, nepagrįsti.

BPK 151 str. 6 d. nustatyta tvarka, bylai esant perduotai teismui, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo, priimdamas nutartį, nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teismas šių reikalavimų, nepažeidė.

Duomenys byloje rodo, kad, patikrintais Anglijoje registruotų automobilių duomenimis, Jungtinės Karalystės numerį (duomenys neskelbtini) turintis automobilis „Convoy TD LWB“, Anglijoje W. W iš Birminheimo, vardu registruotas buvo iki 2010 m. birželio mėnesio, automobilis. Šiuo metu šis automobilis Anglijoje jokio šeimininko neturi (t.1, b.l. 44-46), tačiau šis, Jungtinės Karalystės numerį (duomenys neskelbtini) turintis automobilis „Convoy TD LWB“, 2011 m. lapkričio 15 d. kratos metu rastas buvo Elektrėnų savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime J. K. (ji ir T.) namo kieme. Šio automobilio viduje rasti buvo 2010 m. kovo 1 d. A. G. (duomenys neskelbtini)), vardu išrašyti jo registracijos dokumentai (t.1, b.l. 80-90). 2011 m. lapkričio 17 d. apklausta liudytoja J. T. (ji ir K.) parodė, kad šį automobilį Anglijoje įsigijęs parsigabeno ir naudojosi juo, apeliantas, tad, skundžiamu nuosprendžiu pripažinęs apeliantą kaltu ir iš dalies patenkinęs nukentėjusios pareikštą civilinį ieškinį, teismas, priteisto ieškinio išieškojimo užtikrinimui, į UAB „Šančių autoservisas“ saugomą automobilį, apelianto nuosavybės teises apribojo pagrįstai. Apelianto skundo teiginiai, jog be jo automobilio savininkais yra ir J. T. (K.) bei dar kažkoks tai užsienyje gyvenantis asmuo, jokiais faktiniais duomenimis nepatvirtinti, tad yra deklaratyvūs ir pagrindo, nuosprendžio šioje dalyje naikinimui, neduoda.

Už BK 149 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą numatyta vien tik laisvės atėmimo iki 7 m. bausmė, o už BK 150 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą numatyta arešto arba laisvės atėmimo iki 7 m., bausmė. A. G. už kiekvieno iš nusikaltimų padarymą nubaustas laisvės atėmimu po 3 metus ir 7 mėnesius. Akivaizdu, kad už kiekvieną iš šių nusikaltimų paskirtos bausmė, nors ir nežymiai, bet yra didesnės už įstatymo sankcijoje nustatytų šios rūšies bausmių, vidurkius.

Skirdamas A. G. šias bausmes, teismas įstatymų reikalavimų nepažeidė ir teisingai taikė įstatymus.

BK 61 str. įpareigoja teismą, įvertinus atsakomybę lengvinančių ir (ar) atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą, skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio. Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgė į visas apeliantės I. G. nurodytas aplinkybes, t.y., ir į tai, kad, savo veiksmais A. G. padarė du tyčinius sunkius, nukreiptus prieš žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės neliečiamumą, nusikaltimus, ir į tai, kad A. G. buvo teistas, ir į tai, kad, jo už ižžaginimą turėti teistumai yra išnykę, ir į tai, kad paskutinis jo teistumas, skundžiamu nuosprendžiu konstatuotų padarytais nusikaltimų padarymo metu, nebuvo išnykęs, ir į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tad BK 54 str. bei BK 61 str. reikalavimai, nepažeisti ir pagrindo, remiantis tomis pat aplinkybėmis, A. G. paskirtas bausmes griežtinti, nėra,

Abu A. G. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. BK 63 str. 5 d. 1 p. įpareigoja bausmes, paskirtas už idealia sutaptimi padarytus nusikaltimus bendrinti bausmių apėmimo būdu. Šioje konkrečioje byloje būtent taip teismas, A. G. paskirtas bausmes ir subendrino, tad, šioje dalyje nukentėjusios skundas, nepagrįstas.

Nepagrįstas nukentėjusios skundas ir civilinio ieškinio dydžio dalyje.

I. G. prašomą priteisti 100.000 lt neturtinės žalos dydį tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir apelaciniame skunde, motyvavo ir motyvuoja tuo, kad nusikaltimų pasekmės ją lydės visą gyvenimą, nes ji ne savo noru yra praradusi nekaltybę, pastojusi, praradusi gyvenimo džiaugsmą, jaučiasi nesaugi, iki šopl nepriima su ja atsitikusio fakto, , pačios prisiminimai bei kitų pasakojimai sukelia jai neigiamas emocijas, išgyvena dvasinę krizę.

Esminiu neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi laikomos yra nusikaltimo padarymu sukeltos pasekmės.

Teismas, skundžiamu nuosprendžiu, jokių liekamųjų nukentėjusios sveikatos pakenkimo reiškinių buvimo, nenustatė. Nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, nei šios instancijos teismui, duomenys, kurie patvirtintų liekamųjų sveikatos pakenkimų diagnozavimo nukentėjusiai buvimą, nepateikta. Teiginiai apie nukentėjusios kreipimąsi į psichologus ir socialinius darbuotojus, jokiais faktiniais duomenimis iki šiol taip pat nepatvirtinti.

Teismų praktikoje priteisiamos BK 149 str. 1 d. numatytais nusikaltimais padarytos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 3000 lt iki 50.000 lt, bet jos vidurkį sudaro 8000 lt, o priteisiamos neturtinės žalos dydis BK 150 str. 1 d. numatytais nusikaltimais, svyruoja nuo 1000 lt iki 10.000 lt, bet jos vidurkį sudaro 4000 lt ((apžvalgai pateiktose bylose priteistų neturtinės žalos dydžių lyginamoji lentelė, sudaryta 2009 m. birželio 1 d.). Iš to akivaizdu, kas, nekonstatavus jokių liekamųjų sveikatos problemų buvimo, nukentėjusiai priteistas 20000 lt neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per mažas. Jis pilnai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tad ir šioje dalyje pagrindo nukentėjusios skundo tenkinimui taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

A. G. ir nukentėjusiosios I. G. apeliacinius skundus atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendį apeliacinių skundų ribose palikti nepakeistą.