Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokus, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. B., laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio mėn., ikiteisminiame tyrime tiksliau nenustatytu laiku, iki 2023 m. liepos 18 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sistemingai naudojo fizinį smurtą prieš mažametę E. B., t. y. tyčia ne mažiau kaip dešimt kartų E. B. delnu sudavė į veidą, suėmusi už kairiojo peties ją purtė, ranka sudavė per petį bei rankas, taip mušdama sukėlė nukentėjusiai E. B. fizinį skausmą.

Kaltinamoji I. B. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad iki 2023 m. rugpjūčio 13 d. gyveno viena su vaikais, t. y. su dukra E. B., kuriai yra (duomenys neskelbtini) metų, ir su sūnumi E. B., kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai. Dėl vaikų priežiūros teismo sprendimu ji su buvusiu vyru dalinasi vaikų priežiūrą. Vaikai kas antrą savaitgalį būna pas tėvą V. B.. Šiuo metu, sūnus E. B. yra pas ją, o dukra E. B. gyvena pas tėvą V. B.. Ji savo sūnų E. B. labai myli, tarp jų yra labai stiprus ryšys, o su dukra E. B. ji nuolat konfliktuoja. Konfliktai vyksta dėl įvairiausių buitiškų dalykų, dėl jos netvarkos ir pan. Ji savo dukrai kažką pasako, jo ji visada atsikalbinėja ir ją įžeidinėja. Kuomet jai delnu suduodavo į veidą, tai būdavo tik pliaukštelėjimas, ji jos taip nemušdavo, kad jai atsirastų mėlynės, nes vis gi ji eidavo į mokyklą, būtų kažkam pasiskundusi. Dukrai šiais metais į veidą delnu yra sudavusi, tik dėl to, kad ji ją pasiųsdavo „nachui“ ir išvadindavo ją „kekše“. Mano, kad tam turėjo įtakos vaikų tėvas, nes jis savo telefone ją yra pasivadinęs „Kekše“. Pripažįsta, kad ji tyčia ne mažiau kaip dešimt kartų savo dukrai E. B. delnu sudavė į veidą, suėmusi už kairiojo peties ja purtė, ranka sudavė per petį bei ranka sudavė jai per rankas, ji pati suprato, kad dukrai gali skaudėti. Savo dukrai ranka per veidą sudavė mažiausiai dešimt kartų laikotarpyje nuo 2022 m. balandžio mėnesio, kuomet išsiskyrė su savo vyru, iki 2023 m. liepos 18 d., nes tą dieną buvo (duomenys neskelbtini). Tarp jos ir dukros E. B. dažnai vykdavo žodiniai konfliktai, ko pasėkoje jai suduodavo į veidą. Ji labai gailisi dėl to, kad mušė savo dukrą E. B., dėl to savo kaltę pripažįsta visiškai. Prieš savo sūnų E. B. nei karto rankos pakėlusi nėra. Niekada jam su niekuo nėra sudavusi, kaip ir minėjo, tarp jų yra labai stiprus ryšys ir jį myli labiau, nei E. B.. Sūnus E. B. jai yra visas gyvenimas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji E. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena su tėčiu V., tačiau šiuo metu dar gyvena su ja ir brolis E. E. šiaip pas juos atvažiuoja kas antrą savaitgalį, tačiau šiuo metu brolis pas juos būna jau nuo trečiadienio vakaro, nes mama dabar guli ligoninėje. Su broliu sutaria blogai, nes jis visada ją kaltindavo. Kuomet gyvendavo pas mamą, brolis kažką prisidirbdavo ir ją apkaltindavo. Su mama šiuo metu negyvena, nes su mama labai pykstasi, nesutaria. Paskutinį kartą su mama labai susipyko per (duomenys neskelbtini), nes mama I. prašė jos, kad ji paskambintų tėčiui ir jam pasakytų, kad jis atvežtų pinigų, ji jam paskambino ir tėtis sakė, kad pinigų neatveš, numetė ragelį. Tada mama sakė dar kartą paskambinti, tada ji pasakė, kad neskambins. Kada nesutiko paskambinti tėčiui, ji ranka jai paėmė už kairės rankos peties ir ją patampė. Viską matė mamos draugė Genutė ir ji sakė, kad manęs netampytų. Kai ją tampė, jai skaudėjo. Skaudėjo apie porą minučių. Nelabai atsimena, bet lyg ant rankos nieko nebuvo. Mama buvo blaivi. Ji pasakojo tėčiui, o tėtis sakė, kad pasikalbės su mama. Tai buvo paskutinis kartas kada mama ją tampė. Kada mama išsiskyrė su tėčiu, mama pradėjo labai gerti, bet ne dėl tėčio, o kuomet turėjo kita draugą M.. Seniau, prisimena, mama ją mušė per veidą, kada mušė, neatsimena, bet tada buvo (duomenys neskelbtini) metų, paskui dar su ranka jai davė per rankas ir dar su ranka jai davė į petį, visus tuos kartus jai skaudėjo. Ji visko nepasakojo tėčiui, nes bijojo, kad tėtis pasakys mamai ir mama labai supyks. Su mama pykdavosi dėl brolio. Iš viso mama ją mušė per mėnesį šešis kartus. Būdavo vieną, du kartus per savaitę. Dažniausiai mušdavo per rankas jai su savo rankom. Jokių žymių ant jos rankų nelikdavo. Visuomet jausdavo, kad jai skauda. Pirmas kartas buvo, kada mama išsiskyrė su tėčiu ir pradėjo gyventi atskirai. Su mama tai pykdavosi, tai susitaiko. Su tėčiu sutaria gerai, jie yra labai geri draugai. Pas tėtį gyvena nuo vasaros galo. Jai daugiausiai padėjo G., nes rašė tėčiui, ką rašė, nežino. Dabar su mama bendrauja. Mama su ja daugiau nori bendrauti, tačiau ji su mama nenori bendrauti. Mama nori, kad ji pas ją atvažiuotų, bet ji nenori, nes bijo kad mama ant jos rėks. Ji su mama nenori bendrauti. Ji nori gyventi su tėčiu. Ji galvoja, kad mama labiau myli brolį. Mama kartais naktims išvažiuodavo ir ji jos laukdavo. Apie tai, kad mama ją mušė, ji norėdavo su ja pakalbėti, bet ji sakydavo, kad pasikalbės vakare, bet taip ir nepasikalbėdavo.

Liudytojas V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad per „Messenger“ gavo anoniminę žinutę iš merginos A. A., kurioje nurodyta, kad jo buvusi žmona I. B. nesirūpina jų vaikai, daug vartoja alkoholio, naktimis palieka vaikus. Pageidauja, kad ji būtų pridėta prie tyrimo. Bandė susisiekti ir ieškoti minėtos merginos A. A., tačiau jos niekur nerado, mano, kad tai neaktyvus profilis. Po šios žinutės jis daug kalbėjo su I. B., tačiau ji viską neigdavo. Teigdavo, kad tai netiesa. Taip pat bendravo ir su vaikais, klausdavo jų, kokia yra situacija su mama, tačiau jie jam daug nepasakodavo, kaip dabar mano, bijodavo. 2023 m. rugpjūčio 13 d., kuomet pas jį į namus atvyko vaiko teisių specialistės, tuomet sužinojo, kad anoniminius pranešimus apie vaikų nepriežiūrą informuoja ne tik jį, tačiau ir vaiko teisių atstovus. Po vaiko teisių apsilankymo jis daug bendravo su savo vaikais, prašė jų pasakyti, kaip yra iš tikrųjų su mama. E. B. jam pasakojo, kad ji su mama daug konfliktuoja. Konflikto priežastis, kad ji nemyli E. B., o myli tik E. B.. E. B. taip pat jam pasakojo, kad laikotarpyje nuo 2022 m. balandžio mėn., tikslios datos nežino, iki 2023 m. liepos 18 d. I. B. smurtavo prieš jų dukrą E. B.. E. B. jam pasakojo, kad tarp jos ir I. B. įvykdavo konfliktas, kurio metu I. B. delnu suduodavo E. B. į veidą. Jis pats dukros E. B. klausė, kada ir kiek kartų buvo suduota į veidą, tačiau E. B. jam nenoriai viską pasakojo. Kaip ji jam pati sako, kad bijo, kad jis visą pasakys I. B. ir E. B. bus dar blogiau. Tačiau iš E. B. pasakojimų suprato, kad į mėnesį po kartą delnu tikrai gaudavo į veidą. Paskutinis kartas, kuomet jai ranka buvo suduota į veidą, tai buvo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu tiek E. B., tiek E. B. gyvena su juo. E. B. net nenori vykti pas mamą, o E. B. vis nurodo, kad nori būti ir su juo ir su mama. 2023 m. rugpjūčio 15 d. jis su vaikais ir I. B. buvo susitikę prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančioje kavinukėje. Kuomet visi buvo susitikę, pokalbio metu su I. B., ši jam pasakė, kad E. B. ji auginti nenori, E. B. jos negerbia, su ja nesutaria, E. B. ji nemyli. O su sūnumi ji sutaria labai gerai, nori jį auginti, nes jį labai myli. Visa tai, ką sakė I. B., girdėjo ir vaikai. Matėsi, kad E. B. buvo labai skaudu girdėti. Grįžęs į namus, matėsi, kad E. buvo labai įskaudinta, jis ją ramino ir daug su ja kalbėjo. Jis savo abu vaikus labai myli ir jais rūpinasi.

Liudytoja G. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra I. B. kaimynė. Su I. B. gyvena tame pačiame aukšte. Kaimynės yra apie metus laiko. Su I. niekada draugės nebuvo, tačiau su ja bendravo tik dėl jos vaikų, nes I. kartais paprašydavo pažiūrėti jos vaikus, kuomet I. kažkur išvažiuodavo. Jai būnant pas I. namuose, teko matyti konfliktą tarp I. ir jos dukros E.. Konfliktas įvykdavo tarp jų dėl to, kad E. savo mamos I. prašydavo valgyti, o I. jai maisto neduodavo. Konflikto metu jai yra tekę matyti, kada I. delnu suduodavo E. į veidą. Tai matė mažiausiai penkis kartus. Taip pat metų laikotarpyje, iki (duomenys neskelbtini), yra tekę matyti, kad I. E. suėmė už plaukų ir ją tampė. Per (duomenys neskelbtini) matė, kaip I. ranka suėmė E. už kairiojo peties ir ją purtė, matė, kaip ranka sudavė į petį, bei mergaitės rankas. E. jai skundėsi, kad ji bijo savo mamos I.. Kuomet matė muštynes, ji gynė E.. E. skundėsi, kad jai skauda. E. šiuo metu gyvena pas savo tėvą ir ji šiuo metu yra labai laiminga. Ji bendrauja su mergaite, palaiko su ja ryšį. I. E. tikrai mušdavo.

2022 m. kovo 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėjas V. B. nurodė, kad su savo sutuoktine I. B. apie du metus yra nutraukęs santuoką. Su buvusia sutuoktine gyvena jų bendri vaikai dukra E. B. ir sūnus E. B.. Pagal teismo sprendimą jis 2023 m. liepos 28 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, iš adreso (duomenys neskelbtini) pasiėmė savo dukrą E. B. ir sūnų E. B.. Vaikus pasiėmė atostogų laikotarpiui. Būnant vaikams pas jį namuose, 2023 m. rugpjūčio 13 d., apie 12.40 val. atvyko Vaikų teisių darbuotojai, kurie jam pasakė, kad atvyko pagal anoniminį pranešimą dėl mažamečių vaikų. Vaikų teisių darbuotojai pabendravę su jo mažamete dukra E. B. jam pasakė, kad dukra bijo važiuoti pas savo mamą I. B., nes mama namuose prieš dukrą smurtauja, metų bėgyje apie 10 kartų yra trenkusi per veidą. Bijodamas dėl mažametės dukros, kreipėsi pagalbos į policiją. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustačius nusikalstamos veikos požymius I. B. patraukti atsakomybėn. Ankščiau yra dukra jam prasitarusi, kad su mama ji pykstasi, yra baudžiama pastatymu į kampą, plaukų patampymu. Dėl to ankščiau į policiją nesikreipė.

2022 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta įvykio vietos, buto, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūra.

2023 m. rugpjūčio 13 d. pranešime dėl informacijos perdavimo vyresnysis specialistas nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d., (duomenys neskelbtini), išklausant vaiko nuomonės, E. B. nurodė, kad bijo grįžti pas mamą, nes ji ją muša delnu per veidą, paskutinį kartą mušė prieš mėnesį, yra mušusi per metus apie 10 kartų.

2023 m. rugpjūčio 17 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad vaiko situacijos aptarime E. B. nurodo, kad kuomet ji susipyksta su mama, mama supykusi ranka suduoda jai per veidą. Paskutinį kartą sudavė jai per veidą prieš mėnesį laiko. Mergaitei skaudėjo. Sudavė per veidą maždaug dešimt kartų per metus. Ji nenori grįžti pas mamą, nes ją gali mušti. Brolio mama nemuša.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamoji I. B., laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio mėn., ikiteisminiame tyrime tiksliau nenustatytu laiku, iki 2023 m. liepos 18 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sistemingai naudojo fizinį smurtą prieš mažametę E. B., t. y. tyčia ne mažiau kaip dešimt kartų E. B. delnu sudavė į veidą, suėmusi už kairiojo peties ją purtė, ranka sudavė per petį bei rankas, taip mušdama sukėlė nukentėjusiai E. B. fizinį skausmą. Teismas sprendžia, kad kaltinamosios I. B. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, ji kalta ir baustina. Jos kaltę įvykdžius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina liudytojų, nukentėjusiosios parodymai, vaiko situacijos vertinimo anketa ir kiti rašytiniai įrodymai.

Kaltinamoji I. B. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda, sutiko.

Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamosios I. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Vertinant I. B. asmenybę, pažymėtina, kad ji neteista, bausta administracine tvarka vieną kartą, bauda sumokėta, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi 2 kartus, 2023 m. lapkričio 6 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1204/2023 nurodoma, kad I. B. nėra pagrindo atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje nesigydė/nesilankė, dirba.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, įvertinus I. B. asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat į tai, kad dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, yra dirbanti, kaltinamajai už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina bauda, jos dydį nustatant minimalų. Taip pat kaltinamajai, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3, 6 dalimis, BK 72² straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas turės teigiamos įtakos I. B. elgesiui ateityje.

Kadangi kaltinamoji I. B. savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

I. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti I. B. 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3, 6 dalimis, BK 72² straipsniu, paskirti I. B. baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Įpareigoti I. B. per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į jos pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti kaltinamajai, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) pateikti banko kvitą.

Išaiškinti kaltinamajai, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

I. B. išaiškinti, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.