Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4108-611/2013, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos V. M. M. ieškinį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja po palankių teismų sprendimų tikėjosi atgauti jai priklausančius pinigus, tačiau pinigai iki šiol nesumokėti dėl atsakovų piktybiško elgesio. Dėl to patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus, gyveno nuolatinėje baimėje ir nerime. Taip pat patyrė turtinius nuostolius, nes atsakovams negražinus jai teismo sprendimais priteistų piniginių sumų, privalėjo skolintis pinigų, kad galėtų susimokėti už buto šildymo išlaidas bei kitas komunalines paslaugas. Todėl atsakovai turėtų solidariai atlyginti jos patirtus 2 754 Lt turtinius nuostolius ir 4 000 Lt neturinės žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad atsakovai nesilaiko CPK 18 str. įtvirtinto įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo. Atsakovų elgesys yra ne kas kita, kaip viešas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, neteisėtas pareiškėjos nuosavybės užvaldymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, netinkamai taikė CK nuostatas, neįvertino ieškinyje pateiktų faktinių aplinkybių bei argumentų dėl atsakovų civilinės atsakomybės, tuo apribojo pareiškėjos teisę ginti pažeistas teises. Pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį nagrinėjantis bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos byloje pateiktos aplinkybės.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimai atsakovo N. H. C. atžvilgiu yra teismingi teismui pagal jo gyvenamąją vietą. Vadovaujantis CPK 30 straipsnio 1 punktu, ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą ar pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. Be to, teismo posėdžio metu gali būti išspręsti klausimai, susiję su šio asmens gyvenamąja vieta Vilniuje. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog reikalavimai atsakovo BAB bankas SNORAS atžvilgiu turi būti nagrinėjami likviduojamo AB banko SNORAS bankroto byloje, pateikiant juos bankroto administratoriui, tuo teismas apribojo pareiškėjos teisę ginti pažeistas teises. Vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 163 straipsnio 5 punktu ir Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, yra nagrinėjamos bankroto bylą iškėlusiame Vilniaus apygardos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjos V. M. M. reikalavimui, reiškiamam bankrutuojančiai įmonei, atsiradusiam po bankroto bylos iškėlimo, įstatymas nustato išankstinę ginčo sprendimo ne teisme tvarką. Taip pat, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys atsakovui N. H. C. turi būti reškiamas teismui pagal jo gyvenamąją vietą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi AB bankui SNORAS iškelta bankroto byla. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja V. M. M. savo ieškinį grindžia tuo, kad atsakovams BAB bankui SNORAS ir jo bankroto administratoriui N. C. negražinus Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutartimi palikta nepakeista, pareiškėjai V. M. M. priteistų piniginių lėšų, t. y. nevykdant teismų sprendimų, ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Taigi aukščiau paminėti duomenys patvirtina, jog pareiškėjos reikalavimai dėl jos santykių su bankrutuojančia įmone, atstovaujama bankroto administratoriaus, atsakovui bankrutavusiam BAB bankui SNORAS atsirado po bankroto bylos iškėlimo (CPK 179 str. 3 d.).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Ši norma, kolegijos vertinimu, turėtų būti sistemiškai aiškinama su ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktu, pagal kurį priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Taigi, kolegijos įsitikinimu, įstatyme nustatytas reikalavimų pareiškimo terminas ir tvarka, pareiškiant reikalavimą bankroto administratoriui, taikomi tik reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Tuo tarpu reikalavimams, atsiradusiems po bankroto bylos iškėlimo, įstatymas specialios ikiteisminės reikalavimo pareiškimo tvarkos nenustato, todėl kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti pareiškėjos V. M. M. ieškinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl to, kad ji nesilaikė įstatyme nustatytos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (ĮBĮ 21 str. 1 d., CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Kaip minėta, pareiškėja pateikė ieškinį, prašydama taikyti civilinę atsakomybę tiek bankrutavusiai bendrovei AB bankui SNORAS, tiek šio banko bankroto administratoriui N. C., nuostolius prašo priteisti solidariai. Kaip žinoma, ieškinio priėmimo stadijoje šio procesinio dokumento pagrįstumas nevertinamas, be to, ieškovas turi teisę laisvai pasirinkti atsakovu bet kurį procesinį teisnumą ir veiksnumą turintį asmenį (CPK 111 str. 2 d. 2 p.), tuo tarpu teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu (CPK 45 str. 1 d.). Įvertinusi minėtas aplinkybes bei tai, jog iš pareikšto ieškinio turinio matyti, jog pareiškėjos reikalavimai grindžiami iš esmės tuo pačiu pagrindu abiems atsakovams, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinys atsakovui N. C. turėtų būti nagrinėjamas pagal šio atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, dviejų ieškinių nagrinėjimas skirtinguose teismuose, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, reikštų pareiškėjos teisės į teisminę gynybą suvaržymą (CPK 5 str., 136 str. 1 d., 185 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas šiam teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013 panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarties dalis, kuriomis ieškovės V. M. M. ieškinys patenkintas iš dalies, pripažinta negaliojančia ieškovės ir atsakovo BAB banko SNORAS 2011 m. birželio 29 d. sudaryta indėlio sertifikato įsigijimo sutartis dėl 7 239 Lt vertės indėlio sertifikato įsigijimo, taikyta tarp šalių restitucija ir ieškovės sumokėta 7 239 Lt suma pripažinta ieškovės lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB banke SNORAS, ieškovės naudai iš atsakovo BAB banko SNORAS priteista 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, jas išmokant iš atsakovo administravimui skirtų lėšų, ir ši bylos dalis perduota nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui (CPK 179 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos V. M. M. ieškinio atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS ir bankroto administratoriui N. H. C. priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.