Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Valausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

A. A. gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), individualios įmonės „F.“ savininkas, vedęs, aukštojo išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. A., būdamas individualios įmonės “I.”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), teikiančios draudimo paslaugas, savininku, gavęs statybinių paslaugų bendrovės UAB „J.“ atsakingo darbuotojo – direktoriaus V. J. prašymą suderinti draudimo paslaugų dokumentus dėl darbų atlikimo apdraudimo pagal rangos sutartį, 2011 m. gegužės 17 d., Pakruojyje, (duomenys neskelbtini), individualios įmonės „I.“ patalpose, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nebūdamas „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje tarpininku ir nepasirašęs su šia bendrove jokių sutarčių, teisės aktų nustatyta tvarka neturėdamas teisės šios bendrovės vardu vykdyti draudimo veiklos, tyčia, elektroniniu būdu nukopijavęs „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje dokumentų blankus ir parašus, užpildė sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimą (polisą) SĮDL 048902 bei neatsiejamą šio draudimo liudijimo (poliso) dalį - atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą Nr. SĮDL 048902, kuriais draudėjas – UAB „J.”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bei naudos gavėjas – Kėdainių rajono savivaldybės administracija, įmonės kodas 188768545, adresas Basanavičiaus g. 36, Kėdainiai, apdraudė 95 922 litų sumai naudos gavėjo turtinius interesus, susijusius su draudėjo sutartinių prievolių neįvykdymu arba netinkamu įvykdymu, bei šiuos dokumentus pasirašė nurodydamas, kad individuali įmonė “I.” yra „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje draudikas, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus bei juos realizavo, perduodamas UAB „J.“ atsakingam darbuotojui V. J.

Be to, jis, būdamas individualios įmonės “F.”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini)0, adresas (duomenys neskelbtini), teikiančios draudimo paslaugas, savininku ir direktoriumi, gavęs remonto bendrovės UAB „A.” atsakingo darbuotojo – vadybininkės E. P. prašymą suderinti draudimo paslaugų dokumentus dėl darbų atlikimo apdraudimo pagal rangos sutartį, 2011 m. spalio 27 d., Pakruojyje, (duomenys neskelbtini), individualios įmonės „F.“ patalpose, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nebūdamas „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje tarpininku ir nepasirašęs su šia bendrove jokių sutarčių, teisės aktų nustatyta tvarka neturėdamas teisės šios bendrovės vardu vykdyti draudimo veiklos, tyčia, elektroniniu būdu nukopijavęs „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje dokumentų blankus ir parašus, užpildė sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimą (polisą) SĮDL 063488 bei neatsiejamą šio draudimo liudijimo (poliso) dalį - atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą Nr. SĮDL 063488, kuriais draudėjas – UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini)0, adresas (duomenys neskelbtini), bei naudos gavėjas – Krašto apsaugos ministerija, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), apdraudė 140 300 litų sumai naudos gavėjo turtinius interesus, susijusius su draudėjo sutartinių prievolių neįvykdymu arba netinkamu įvykdymu, bei šiuos dokumentus pasirašė nurodydamas, kad individuali įmonė “F.” yra „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje draudikas, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus bei juos realizavo, perduodamas UAB „A.“ vadybininkei E. P.

Be to, jis, būdamas individualios įmonės “F.”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), teikiančios draudimo paslaugas, savininku ir direktoriumi, gavęs statybų bendrovės AB „P. A.“ generalinio direktoriaus A. A. prašymą suderinti draudimo paslaugų dokumentus dėl darbų atlikimo apdraudimo pagal rangos sutartį, 2011 m. lapkričio 14 d., Pakruojyje, (duomenys neskelbtini), individualios įmonės „F.“ patalpose, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nebūdamas „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje tarpininku ir nepasirašęs su šia bendrove jokių sutarčių, teisės aktų nustatyta tvarka neturėdamas teisės šios bendrovės vardu vykdyti draudimo veiklos, tyčia, elektroniniu būdu nukopijavęs „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje dokumentų blankus ir parašus, užpildė sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimą (polisą) SĮDL 066428 bei neatsiejamą šio draudimo liudijimo (poliso) dalį - atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą Nr. SĮDL 066428, kuriais draudėjas – AB „P. A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bei naudos gavėjas – Krašto apsaugos ministerija, įmonės kodas 188602751, adresas Šv. Ignoto g. 8/29, Vilnius, apdraudė 15 000 litų sumai naudos gavėjo turtinius interesus, susijusius su draudėjo sutartinių prievolių neįvykdymu arba netinkamu įvykdymu, bei šiuos dokumentus pasirašė nurodydamas, kad individuali įmonė “F.” yra „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje draudikas, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus bei juos realizavo, perduodamas AB „P.a.“ generaliniam direktoriui A. A.

Kaltinimas A. A., padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstas šiais duomenimis.

A. A., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad 2006 metais įkūrė individualią įmonę „I.“. Įmonės įregistravimo dokumentuose buvo nurodyta, kad jo įmonė daugiau užsiims prekyba ir kompiuterinių paslaugų teikimų, tačiau galiojantys įstatymai nedraudė užsiiminėti ir kitokia veikla. 2011 metais įmonės pavadinimą pakeitė, nes pradėjo užsiiminėti draudimo paslaugomis. Pavadinimą keitė tiesiog dėl to, kad jis labiau atsispindėtų veiklos pobūdį. Dabar tiksliai datos negali nurodyti, gali būti, kad buvo praėjusių metų gegužės mėnuo, kai jau užsiiminėjo draudimo paslaugų veikla, į jį kreipėsi UAB „J.“ direktorius V. J. Jis pasakė, kad nori apdrausti darbų atlikimą pagal rangos sutartį. Bet kokiu atveju, prieš išsiųsdamas dokumentus į draudimo kompanijas su prašymais apdrausti, turi surinkti reikiamus dokumentus – balansus, pelno ataskaitas, todėl kai gavo UAB „J.“ balansus pamatė, kad jie yra neigiami, t.y. įmonė dirba nuostolingai. Apie tai buvo sakęs ir pats V. J. Susisiekus su juo po dokumentų gavimo, jis primygtinai prašė apdrausti darbų atlikimą, sakė, kad patys darbai jau yra vykdomi, yra likęs paskutinis etapas, viskas eina link pabaigos, sakė, kad jam tiesiog reikia sutvarkyti reikalingus draudimo dokumentus, o draudikai Jonavoje ir Kaune atsisako sudarinėti sutartis. Jis suprato, kad jo prašo išduoti fiktyvų draudimo polisą ir jo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą, pačiam V. J. pasakė, kad jeigu kas patikrins – viskas išaiškės. Jis asmeniškai tuo metu turėjo teisę teikti draudimo paslaugas akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ vardu, tačiau tuo metu minėta bendrovė neturėjo tokio paslaugų paketo. Jo individuali įmonė buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini). Pas jį įmonėje lankydavosi taip pat individualia veikla užsiimantis M. B., jis turėjo teisę teikti draudimo paslaugas draudimo bendrovės BTA vardu. Jo vardu jis sudarinėdavo draudimo sutartis, kurios būdavo teisėtos. Šį kartą pagalvojo, kad M. nežinant, savo vardu užpildys suklastotą draudimo polisą ir prie jo reikalingus dokumentus būtent BTA draudimo bendrovės vardu. Jis žinojo M. slaptažodį prisijungimui prie draudimo bendrovės BTA duomenų bazės, tačiau prie jos net nereikėjo jungtis. Reikalingus dokumentų blankus turėjo kompiuteryje. Draudimo poliso numeris į dokumentą yra įrašomas ranka suvedant skaičius kompiuteriu. Viską darant teisėtai, prieš įrašant draudimo poliso numerį, reikia pasiskambinti į Vilniuje esančią atstovybę ir ten yra pasakomas poliso numeris, tačiau poliso numerį parašė jį sugalvojęs. Dokumento blankai yra pildomi kompiuteriu, į atskirus laukelius suvedant reikalingus duomenis. Draudimo polisą pasirašė, uždėjo antspaudą su savo kontaktiniais duomenimis. Kiek prisimena, dokumentų originalais su UAB „J.“ apsikeitė paštu, t.y. jiems nusiuntė originalus su parašais paštu, o jie jam paštu grąžino vieną originalų komplektą su dokumentą pasirašiusio asmens parašu ir bendrovės antspaudu. Už suteiktą paslaugą UAB „J.“ jam į įmonės sąskaitą pervedė 2500 litų, iš jų 1700 litų buvo už draudimo paslaugą, o likusi suma už konsultavimo paslaugas. Po kurio laiko į jį vėl kreipėsi V. J. Jis pageidavo pratęsti darbų atlikimo draudimo sutartį, nes pagal numatytą terminą nespėjo atlikti visų darbų, atseit kažkas kažko nepagamino ir jie negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų. Jis sakė, kad su Kėdainių savivaldybe susitarė, kad darbus atliks vėliau, tačiau reikia pateikti darbų atlikimo draudimo pratęsimą. Jam pasakė, kad daugiau tikrai nieko nebedarys ir sutarčių nebepratęsinės. Po to pagalvojo, kad sutarties šiai bendrovei nepratęs ir jokia kita draudimo bendrovė, viskas išaiškės, todėl pats savo iniciatyva grąžino UAB „J.“ jų pervestus pinigus – 2500 litų. Dar V. J. patarė, kad šiuos pinigus reikia įnešti į banką ir išsiimti iš banko laidavimo raštą. Po to į jį nei iš Kėdainių savivaldybės, nei iš UAB „J.“ dėl šio įvykio niekas nebesikreipė.

Kalbant apie UAB „A.“ išduotą draudimo liudijimą gali paaiškinti, kad šios firmos atstovas, dabar net negali nurodyti kas, nes neprisimena, į jį kreipėsi vieną dieną per pietus ir pasakė, kad sekančią dieną, 8 valandą ryto, jie turi turėti draudimo polisą darbų atlikimo užtikrinimui, todėl klausė, ar gali užpildyti ir išduoti reikalingus dokumentus. Teisėtas dokumentų sutvarkymas būtų užtrukęs keletą dienų, todėl pagalvojo, kad gali pasielgti lygiai taip pat, kaip su UAB „J.“ – išduoti fiktyvų draudimo polisą bei jo atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą draudimo bendrovės BTA vardu. Taip ir padarė, užpildė reikalingus blankus kompiuteriu ranka suvesdamas duomenis į atskirus laukelius. Poliso numerį įrašė išgalvotą. Dokumentus pasirašė, uždėjo antspaudą su savo kontaktiniais duomenimis ir kiek prisimena, tą pačią dieną pats juos nuvežė į Alytų. Gali būti, kad dokumentus užpildė 2011-10-27, kaip ir nurodyta dokumentuose. Už suteiktą paslaugą UAB „A.“ jam sumokėjo, tačiau kokią sumą tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Gali būti, kad sumokėjo 2735 Lt, kaip ir nurodyta polise. Iš karto po to, kai išdavė fiktyvius dokumentus, jis sutvarkė reikalingus dokumentus, todėl kelių dienų laikotarpyje organizavo UAB „A.“ darbų atlikimo apdraudimą draudimo bendrovėje PZU Lietuva, šiuos dokumentus teisėtai sudarė draudikas, turintis teisę teikti draudimo paslaugas šios draudimo bendrovės vardu, tačiau šio draudiko duomenų nurodyti negali, nes neprisimena. UAB „A.“ jam pervestus pinigus grąžino bei nurodė draudimo bendrovės PZU Lietuva sąskaitą, į kurią pinigus reikėjo įnešti. Realiai pinigų už išduodamus suklastotus draudimo dokumentus galėjo ir neimti, tačiau pačioms įmonėms, pateikiant dokumentus, reikėdavo pridėti dokumentą, patvirtinantį draudimo paslaugų apmokėjimą, todėl jie turėdavo pinigus jam pravesti. Nuo to karto dėl šio draudimo atvejo su UAB „A.“ jokių reikalų nebeturėjo.

Kalbant apie suklastotą draudimo bendrovės BTA draudimo polisą bei atlikimo užtikrinimo laidavimo raštą su AB „P.a.“, gali pasakyti, kad buvo lygiai tokia pati situacija, kaip ir su UAB „A.“. Kai į jį kreipėsi šios bendrovės atstovas sužinojo, kad draudimo dokumentų reikia tą pačią dieną. Oficialiai išduoti dokumentų taip greitai negalėjo, todėl pasielgė lygiai taip pat, kaip ir su UAB „A.“ – užpildė reikiamų dokumentų blankus, pasirašė ir pateikė AB „P.a.“. Sekančią dieną ar dar po dienos jis viską padarė teisėtai, t.y. gavęs reikalingus bendrovę charakterizuojančius dokumentus jis per tą pačią draudimo bendrovę BTA apdraudė AB „P.a.“ darbų atlikimą, šį kartą draudimo poliso ir jo neatsiejamo dokumento numeriai buvo gauti teisėtai, o ant dokumentų buvo nurodyti draudiko M. B., kuris ir turi teisę teikti draudimo paslaugas šios draudimo bendrovės vardu, duomenys. Prisimena, kad po suklastotų dokumentų pateikimo, jam kažkas skambino iš AB „P.a.“ ir sakė, kad polisas negalioja, tačiau tuo metu jiems elektroniniu paštu jau buvo nusiųsti teisėti draudimo dokumentai, todėl daugiau jokių problemų nekilo. Iš AB „P.a.“ gautą draudimo įmoką – 150 litų įnešė į BTA draudimo bendrovės sąskaitą, o kadangi teisėtai sudarytos draudimo paslaugos įmokos suma gavosi didesnė – 200 litų, pats primokėjo 50 litų.

Prisipažįsta, kad klastojo dokumentus – draudimo bendrovės BTA draudimo liudijimus (polisus) bei jų atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštus, savo kaltę pripažįsta pilnai ir dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, tačiau jo nuomone, jokių sukčiavimų nepadarė, nes visus jam pervestus pinigus grąžino, arba, už tą pačią sumą, galimybių ribose, buvo sudarytos teisėtos draudimo sutartys. Supranta, kad išduodamas suklastotus draudimo dokumentus, jis prisiimdavo atsakomybę sau už tai netgi negaudamas jokios realios materialinės naudos, todėl tokiam savo elgesiui netgi neturi logiško paaiškinimo. Su draudimo bendrove BTA niekada nebuvo sudaręs jokių sutarčių, todėl šios bendrovės vardų negali atlikti jokių veiksmų. Draudimo polisų numerių, kuriuos nurodydavo suklastotuose dokumentuose, tikrai neprisimena ir konkrečiai nurodyti negali. Dar nori pasakyti, kad M. B. su šiais jo nusikaltimais visiškai nesusijęs ir su jais neturi nieko bendro, nusikaltimus darė pats vienas. Patikslina, kad kai telefonu kalbėjo su UAB „J.“ direktoriumi V. J. dėl draudimo poliso sudarymo, nežino, ar jis suprato, kad ruošiasi išduoti suklastotus dokumentus, nes iki galo su juo visko neišsiaiškino. Tiesiog jam pasakė, kad jų balansai neigiami ir apdrausti jų darbų atlikimą rizikinga. Po to užpildė dokumentus ir juos jam perdavė (151-152, 164 b. l.).

Liudytojas S. K. parodė, kad jis dirba BTA akcinės draudimo bendrovės filiale Lietuvoje teisininku. 2011-11-14 buvo gautas Kauno Pietų Regiono centro apskaitos buhalterės J. G. pranešimas, kad į ją kreipėsi UADBB „Benefita draudimas“ brokerė dėl UAB „A.“ pasiūlymo laidavimo, nes jai buvo pateiktas sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimas (polisas), kuriame buvo BTA draudimo brokerio IĮ „F.“ draudimas su UAB „A.“. Tai akivaizdžiai suklastotas draudimo liudijimas, nes per kompiuterinę programą nėra įrašytas, jokiam ūkio subjektui nėra išduotas ir neturi identifikacijos kodo. 2011-11-18 buvo gautas „P.a.“ AB poliso ir atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštas, kuriuos išrašė tas pats draudikas „F.“ (23-24 b. l.).

Liudytoja A. L. parodė, kad ji dirba „BTA I. C.“ finansinių rizikų draudimo vadovaujančiąja specialiste. Kauno Pietų Regiono centro apskaitos buhalterė J. G. pranešė, kad į ją kreipėsi UADBB „Benefita draudimas“ brokerė dėl UAB „A.“ pasiūlymo laidavimo. BTA draudimo polisas, kuriame draudėjas yra UAB „A.“, o laidavimo naudos gavėjas Krašto apsaugos ministerija, tokiu numeriu techniškai negalėjo būti atspausdintas. Po kurio laiko Lietuvos kariuomenė atsiuntė polisą, kuriame naudos gavėjas buvo AB „P.a.“, šis polisas, kaip ir ankstesnis buvo negaliojantis (26-27 b. l.).

Liudytojas A. A. parodė, kad tikslios datos dabar neprisimena, bet gali būti, kad buvo praėjusių metų lapkričio mėnuo, pagal rangos sutartį turėjo apdrausti darbų atlikimą. Prisimena, kad sutartis buvo su Krašto apsaugos ministerija. Visus reikalus, susijusius su draudimu, tvarko jų bendrovės Gamybos skyrius, jo darbuotojai suranda draudikus ir tvarko dokumentų įforminimą. Jis, kaip generalinis direktorius, pasirašo ant draudimo dokumentų. Paprastai draudikų ieško pagal draudimo sumas, t.y. ieško, kad apdraustų pigiau. Ne kartą yra bendradarbiavę su A. A., yra pasirašęs tikrai ne vieną jo suderintą draudimo polisą. Dėl draudimo paslaugų teisėtumo niekada anksčiau su juo nebuvo kilę jokių problemų. Kokiose draudimo bendrovėse jis suderindavo polisus, niekada nesigilindavo, svarbiausia, kad būdavo pasirašyti draudimo polisai bei kiti reikalingi dokumentai ir viskas būdavo teisėta. Greičiausiai ir šį kartą A. A. pasiūlė mažiausią draudimo kainą, todėl sutartis ir buvo sudaryta su juo. Jis pasirašė sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimą (polisą), jo numerio dabar neprisimena, kurio laidavimo objektas buvo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės III zonos angarų ir naikintuvų stovėjimo aikštelių, kelkraščių projektavimo ir statybos darbų atlikimas. Pagal visas taisykles, draudimo polisas turi būti pateiktas užsakovui. Šiuo atveju, praėjus kelioms ar keletui dienų po draudimo poliso nusiuntimo, jam paskambino iš Krašto apsaugos ministerijos ir pasakė, kad neranda užregistruoto tokio draudimo poliso. Jis paskambino A. A. ir jam pasakė apie susidariusias problemas. Jis jam pažadėjo viską išsiaiškinti ir po kurio laiko paskambinęs pasakė, kad kažkokios darbuotojos neužregistravo draudimo poliso ir nenusiuntė jo numerio į Vilnių. Kadangi pinigus už draudimą jau buvo sumokėję, todėl praėjus keletui dienų A. A. atvežė kitą draudimo polisą. Koks draudikas buvo pasirašęs ant naujojo poliso, net nekreipė dėmesio. Naująjį draudimo polisą (užsakovui prie jo esantys dokumentai nereikalingi) nusiuntė užsakovui ir šį kartą jokių problemų nebuvo. Kad A. A. turi įkūręs savo individualią įmonę, pavadinimu „F.“, jis net nežino. Į jį visada kreipiasi kaip į konkretų asmenį – draudiką. Kad jis neturi teisės sudarinėti draudimo sutarčių draudimo bendrovės BTA vardu, nežinojo ir tai jam visiškai neįdomu. Kaip ir sakė, kokioje draudimo bendrovėje būna sudaryta draudimo sutartis, niekada nesigilina, svarbu, kad būtų sudaryta sutartis ir ji būtų teisėta. Jis neturi teisės kontroliuoti, kas kokiai draudimo bendrovei gali atstovauti, todėl užsakydamas paslaugą atsakomybę perkelia ant draudikų pečių, patys draudikai turi žinoti savo kompetencijos ribas (94 b. l.).

Liudytoja E. P. parodė, kad internete rado IĮ „F.“ duomenis, kuri teikė įvairias draudimo paslaugas. Ji paskambino šiai įmonei, nes jai reikėjo apdrausti UAB „A.“ sutarties įvykdymą. Įmonės vadovas A. A. liepė jai atsiųsti sutarties kopiją ir dar kažkokius dokumentus. Kitą dieną, susiskambinus, A. A. jai pasakė, kad jų sutartis įvykdyta. Praėjus parai po įmokos, pašto dėžutėje rado draudimo polisą (99-100 b. l.).

Liudytojas V. J. parodė, kad objekto renovacijai Kėdainių mieste, buvo reikalinga sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimas draudimo bendrovės arba banko. Pasitelkiant draudimo brokerio IĮ „I.“ paslaugas, 2011-05-16 buvo sudaryta draudimo sutartis su BTA. Sutartis buvo atvežta į UAB „J.“ patalpas Jonavoje ir ten pasirašyta, sutartį atvežęs asmuo prisistatė A. A.. 2011 m. gruodį Kėdainių savivaldybės administracija pareiškė pretenzijas, nes BTA pas save nerado registruoto draudimo poliso. Jam susisiekus su A. A., šis bandė kažką paaiškinti, vėliau iš viso nebeatsiliepė į skambučius. Vėliau į jų sąskaitą buvo grąžinta 2500 Lt iš IĮ „F.“ (104-105 b. l.).

Liudytojas M. B. parodė, kad dabar tiksliai pasakyti negali, bet atrodo, kad kažkur 2011 metais, jis pradėjo dirbti kaip draudimo bendrovės BTA tarpininkas. Dirbti su šia draudimo bendrove pradėjo pats asmeniškai. Šios draudimo bendrovės vardu jis turėjo teisę teikti draudimo paslaugas. Dabar tiksliai taip pat pasakyti negali, bet atrodo, kad kažkur nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 m. sausio mėnesio jis dirbo individualioje įmonėje „F.“, kurią yra įkūręs A. A. Šioje įmonėje įsidarbino žinodamas, kad A. A. atstovauja draudimo kompanijai „Lietuvos draudimas“, o ši kompanija aktyviai plečia savo veiklą Latvijoje, todėl tikėjosi, kad ir jam pavyks pradėti dirbti Latvijoje, tačiau jo planai nepasiteisino. Nuo šių metų birželio mėnesio jis nebeužsiima jokia draudimo veikla. Dirbdamas individualioje įmonėje „F.“, jis taip pat atstovavo draudimo kompanijai BTA draudimas. Ši draudimo bendrovė jam buvo suteikusi prieigą prie duomenų bazės SAITAS, t.y. jam buvo suteikti reikalingi slaptažodžiai. Šioje duomenų bazėje buvo pildomi reikalingi blankai bei suteikiama draudimo polisų registracija. Dirbdamas pas A. A., savo slaptažodžius jis buvo pasakęs jam. Taip pasielgė dėl to, kad A. turėjo savo ofisą, į kurį ateidavo klientai, o jis daugiausiai dirbdavo telefonu, kai kažkas paskambindavo norėdamas gauti informacijos. Pagalvojo, kad jeigu A. turės jo slaptažodžius, tai atėjus klientui jis galės įeiti į duomenų bazę ir pasižiūrėti, kokias draudimo kainas siūlo BTA draudimas ir tuo atveju, jeigu BTA draudimo kaina bus mažesnė, galbūt klientas rinksis būtent šią draudimo bendrovę ir A. galės užpildyti reikalingus dokumentus. Bet kokiu atveju, užpildžius draudimui reikalingus dokumentus, A. juose turėdavo nurodyti ne savo, o jo duomenis, t.y. vardą ir pavardę, nes parašas ant visų draudimo dokumentų yra nereikalingas, juose yra elektroninis direktoriaus parašas bei antspaudas. Ar pats A. turėjo leidimą teikti draudimo paslaugas BTA bendrovės vardu, jis net nežino, bet jam atrodo, kad neturėjo, nes priešingu atveju nebūtų šios bendrovės paslaugomis domėjęsis jo vardu. Kiek A. BTA draudimo bendrovės vardu sudarydavo sutarčių, žinodavo, nes vieną sutarties egzempliorių reikėdavo atsispausdinti ir turėti pas save, pagal jų skaičių būdavo skaičiuojami komisiniai, t.y. jo atlyginimas. A. tikrai taip darydavo, todėl jam niekada jokių neaiškumų nebuvo kilę. Apie tai, kad A. jo vardu klastodavo draudimo polisus bei prie jų esančius dokumentus, jis nieko nežinojo, jam tai yra naujiena. A. jam niekada nieko panašaus nėra sakęs. Jie tiesiog pasikalbėdavo, kad Lietuvoje galiojantys įstatymai yra nelogiški, t.y. kai kurie iš jų, susiję su draudimo veikla, tiesiog trukdo pačiai veiklai, tačiau kad jis jo vardu klastoja dokumentus, jam niekada nekilo jokia mintis. Iš pačios draudimo bendrovės BTA , jis taip pat niekada nėra gavęs jokių perspėjimų, kad su jo vardu sudarytais draudimo dokumentais būtų kažkas negerai. Jam tiesiog skambindavo patys klientai, kuriuos buvo apdraudęs, jeigu jiems reikėdavo kažkokios konsultacijos, nes ant jo sudarytų draudimo dokumentų būdavo nurodytas jo telefono numeris. Per visą laiką, kiek dirbo kaip draudimo bendrovės BTA tarpininkas, jis nėra sudaręs nei vienos draudimo sutarties dėl darbų atlikimo apdraudimo. Jeigu A. A. BTA draudimo bendrovės vardu yra sudaręs tokių susitarimų, tai tikrai be jo žinios. Nei apie UAB „J.“, nei apie UAB „A.“, jis nieko nėra girdėjęs, su šių bendrovių darbuotojais nebendravo ir su jais jokių sandorių nesudarinėjo. Su AB „P.a.“ taip pat jokių draudiminių reikalų nėra turėjęs, nors šią bendrovę žino. Jeigu A. A. BTA draudimo bendrovės vardu yra pasirašęs daugiau draudiminių susitarimų, kurie yra neteisėti, tai jis tikrai nieko nežino ir negali pasakyti, visko reikėtų klausti paties A. A. Pinigų už draudiminę veiklą jis jam taip pat niekada nėra davęs, nes atlyginimą pagal sudarytas draudimo sutartis jam paskaičiuodavo pati draudimo kompanija. Ji visus sudarytus susitarimus bei draudimo sumas ir įmokas matydavo duomenų bazėje ir pagal tai paskaičiuodavo jo komisinius bei pervesdavo į jo asmeninę banko sąskaitą. Jeigu A. A., vykdydamas draudimo veiklą, ir yra padaręs kokių nusikaltimų, tai jis su jo nusikalstama veikla tikrai nėra susijęs, daryti nusikaltimų kartu su juo nesitarė, apie tai nieko nežino ir su jo nusikalstama veikla neturi nieko bendro (147 b. l.).

Iš sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimo (poliso) SĮDL 048902 bei atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo rašto Nr. SĮDL 048902, matyti, kad draudėjas – UAB „J.”, įmonės kodas 156612068, adresas Kauno g. 4, Jonava, bei naudos gavėjas – Kėdainių rajono savivaldybės administracija, įmonės kodas 188768545, adresas Basanavičiaus g. 36, Kėdainiai, apdraudė 95 922 litų sumai naudos gavėjo turtinius interesus, susijusius su draudėjo sutartinių prievolių neįvykdymu arba netinkamu įvykdymu, bei šiuos dokumentus pasirašė A. A. nurodant, kad individuali įmonė “I.” yra „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje draudikas (107, 108 b. l.).

Iš sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimo (poliso) SĮDL 063488 bei atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo rašto Nr. SĮDL 063488 matyti, kad draudėjas – UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bei naudos gavėjas – Krašto apsaugos ministerija, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), apdraudė 140 300 litų sumai naudos gavėjo turtinius interesus, susijusius su draudėjo sutartinių prievolių neįvykdymu arba netinkamu įvykdymu, bei šie dokumentai pasirašyti A. A., nurodant, kad individuali įmonė “F.” yra „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje draudikas (14, 15 b. l.).

Iš sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimo (poliso) SĮDL 066428 bei atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo rašto Nr. SĮDL 066428 matyti, kad draudėjas – AB „P.a.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bei naudos gavėjas – Krašto apsaugos ministerija, įmonės kodas 188602751, adresas Šv. Ignoto g. 8/29, Vilnius, apdraudė 15 000 litų sumai naudos gavėjo turtinius interesus, susijusius su draudėjo sutartinių prievolių neįvykdymu arba netinkamu įvykdymu, bei šiuos dokumentus pasirašyti A. A., nurodant, kad individuali įmonė “F.” yra „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje draudikas (19, 20 b. l.).

Iš valstybinės įmonės registrų centro Šiaulių filiale IĮ „F.“ byloje esančių dokumentų, matyti kad IĮ „I.“ 2011-04-14 pakeitė pavadinimą į IĮ „F.“ ir šios įmonės savininkas yra A. A. (58-88 b. l.).

Iš „BTA“ rašto dėl informacijos ir dokumentų pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.10-2-00872-11 matyti, kad draudimo bendrovė civilinio ieškinio nereiškia, kadangi bendrovei nebuvo padaryta žalos (53 b. l.).

Kaltinamojo A. A. veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį trijuose epizoduose, nes jis, tris kartus, nebūdamas „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje tarpininku ir nepasirašęs su šia bendrove jokių sutarčių, teisės aktų nustatyta tvarka neturėdamas teisės šios bendrovės vardu vykdyti draudimo veiklos, tyčia, elektroniniu būdu nukopijavęs „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje dokumentų blankus ir parašus, užpildė sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimus (polisus) bei neatsiejamus šių draudimo liudijimų (polisų) dalis - atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštus, apdraudė naudos gavėjų turtinius interesus, susijusius su draudėjo sutartinių prievolių neįvykdymu arba netinkamu įvykdymu, bei šiuos dokumentus pasirašė nurodydamas, kad individuali įmonė „I.“ (vieną kartą) ir “F.” (du kartus) yra „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje draudikas, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus bei juos realizavo.

Kadangi už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama bauda, prokuroras nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis A. A. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokuroras už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį A. A. siūlė nubausti 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda, už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, siūlė nubausti 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, siūlė nubausti 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 5 MGL (650 Lt) dydžio baudą. Kaltinamasis A. A. su prokuroro siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūloma bausmės rūšimi sutiko, tačiau, esant galimybei, prašė sumažinti baudą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. A., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis A. A. yra neteistas (168-169 b. l.), padarė tris nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (176-182 b. l.), į Pakruojo rajono PSPC psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (184 b. l.), Pakruojo seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (186 b. l.), vedęs, augina vieną mažametį vaiką (187 b. l.), dirbantis (194, 195 b. l.), tiek prokuroras, tiek kaltinamasis prašė skirti baudą, todėl A. A. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2011-05-17 įvykdytą dokumentų klastojimą), skirtina 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda, už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2011-10-27 įvykdytą dokumentų klastojimą), skirtina 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2011-11-14 įvykdytą dokumentų klastojimą), skirtina 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant, ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė – 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda. Pagrindo dar labiau mažinti baudos dydį nėra, kadangi jau prokuroras pasiūlė baudos dydį, artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytam minimumui.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nuteistajam A. A. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

A. a. pripažinti kaltu, padarius tris nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (2011-05-17 įvykdytą dokumentų klastojimą) - 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda,

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (2011-10-27 įvykdytą dokumentų klastojimą) - 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda,

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (2011-11-14 įvykdytą dokumentų klastojimą) - 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies taisyklėmis, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 5 MGL (650 Lt) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. A. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.