Kauno apygardos teismo nutartis

2018-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-429-397/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-01
Bylos Nr.
1S-429-397/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
R. B.
Kategorijos
  • 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. 1S-429-397/2018
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria atsisakyti tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisijos) 2018 m. balandžio 4 d. nutarimą taikyti R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. B. bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį, kuria paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 10 mėnesių.R. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, galutine subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendis – pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą paskirta galutinė subendrinta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos), 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 3 dalį (3 nusikalstamos veikos), 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį 7 metų laisvės atėmimo bausme ir uždrausta 3 metus vairuoti transporto priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinti 2012 m. gruodžio 20 d., 2013 m. spalio 9 d., 2013 m. liepos 11 d. ir 2013 m. liepos 24 d. nuosprendžiai ir paskirta galutinė subendrinta 7 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta galutinė subendrinta 8 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinti 2013 m. spalio 9 d., 2012 m. gruodžio 20 d., 2013 m. liepos 11 d., 2013 m. liepos 24 d., 2013 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiai ir paskirta galutinė subendrinta 7 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 23 d.Komisija 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavus, jog yra pagrindas manyti, kad jis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam. Alytaus apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuodamas tuo, jog nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, priimtas vienpusiškai įvertinus nuteistojo asmenybę, jo elgesį ir pokyčius, nutylint neigiamai charakterizuojančius duomenis ir pernelyg išskiriant teigiamus. Teismo vertinimu, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis R. B. skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, taikyti jam lygtinį paleidimą. Teigia, jog teismas klaidingai vertino jį charakterizuojančius duomenis, nesigilino į jo elgesį bausmės atlikimo metu, todėl padarė klaidingas išvadas, kad negali būti taikomas lygtinis paleidimas.Skunde nuteistasis nurodo, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, už gerą elgesį bei aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje ir socialinės reabilitacijos renginiuose ir socialinėse programose. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes ir neįvertino, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja sporto, švenčių ir viktorinų renginiuose, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą, vykdo finansinius įsipareigojimus – iš priteistų daugiau kaip 19 000 eurų jau sumokėjęs 1 315,71 eurus.Nuteistojo manymu, Komisija, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, tuo tarpu teismas, priešingai, neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes: nepakankamai dėmesio skyrė nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančioms aplinkybėms. Nepagrįstai, priešingai nei formuojama teismų praktika, teismas vertino ankstesnius teistumus bei padarytų veikų sunkumą, likusios bausmės dydį ir nepagrįstai sureikšmino padarytus vidaus tvarkos pažeidimus, nes nuobaudos jau yra nebegaliojančios, o tai, kad Komisija nebuvo vieninga, demokratinėje valstybėje neturėtų būti kliūtis taikyti lygtinį paleidimą.Taip pat visiškai nepagrįsti, apelianto vertinimu, ir teismo argumentai dėl sumokėtų vos 2 eurų sumos, dengiant finansinius įsipareigojimus, kurie yra didesni nei 19 000 eurų, nes prie skundo pridedamos pažymos rodo, jog išmokėta beveik 1 500 eurų. Šios aplinkybės turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo įsidarbinimo pataisos namuose galimybės tiek dėl ligos, tiek ir dėl darbo vietų stokos yra ribotos, be to, šiems įsipareigojimams dengti gali būti atskaitoma vos 20 procentų iš gautų pajamų. Skunde nuteistasis taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai sumenkino bausmės atlikimo metu gautus paskatinimus, tokiu būdu morališkai pasmerkdamas nuteistuosius ir atimdamas jiems viltį.Nesutinka apeliantas ir su teismo argumentu, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama. Nurodo, jog tai vienas iš svarbiausių kriterijų sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir šiuo atveju ji yra akivaizdi, nes nuo 64 balų sumažėjusi iki 55 balų, be to, yra daug teigiamų pasikeitimų – nuteistasis jau ne pirmą kartą yra įvykdęs Komisijos rekomendacijas ir pan. Teismas nenurodė logiškų motyvų, kodėl šiuo atveju jo lygtinis paleidimas galėtų pakenkti asmenų saugumui ar paskatinti nuteistąjį vėl nusikalsti. Esant šioms aplinkybėms, lieka neaišku, ko nuteistasis bausmės atlikimo metu turi siekti, kaip reabilituotis. Pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visišką atleidimą nuo paskirtos bausmės ir šiuo institutu skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys įkalinimo įstaigoje bei asmens integracija į visuomenę. Taikant lygtinį paleidimą asmenys tampa mokesčių mokėtojais ir gali atlyginti didesnę dalį žalos. Skundo autoriaus vertinimu socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys, socialinės reabilitacijos priemonės ir jų vykdymo rezultatai bei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagrindžia lygtinio paleidimo taikymą. Tuo tarpu teismo argumentai, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų, pažeidžia bausmės individualizavimo ir kitus baudžiamosios teisės principus. Nuteistojo manymu, šiuo atveju egzistuoja tiek formalus, tiek materialus lygtinio paleidimo pagrindas. Visi argumentai tenkinti jo prašymą paremti asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir jo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Nuteistojo R. B. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priskiriamas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (55 balas), todėl, net ir įvertinus tai, kad šis vertinimas sumažėjo 9 balais (nuo 64), vis tik turi būti nustatyta akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga, kuri sudarytų pagrindą išvadai, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Šiuo atveju abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia jam ir po didesnės bausmės dalies atlikimo nustatytų kriminogeninių veiksnių – alkoholio probleminio vartojimo, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, išsilavinimo ir galimybių įsidarbinti įtaka jo elgesiui.Nors nuteistasis ypatingai akcentuoja jo elgesį pataisos įstaigoje charakterizuojančias aplinkybes, o būtent paskatinimus ir galiojančių nuobaudų neturėjimą, socialinius ryšius su artimaisiais ir pastangas dengti finansinius įsipareigojimus, tačiau pažymėtina, jog kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turi būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių, todėl nuteistojo nurodytos aplinkybės savaime nesąlygoja pagrindo manyti, kad asmuo jau gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip jau minėta, būtinas pagrindas išvadai, kad asmeniu galima jau pasitikėti ir tikėtis, kad jis būdamas lygtinai paleistas nebedarys naujų nusikaltimų ir gyvenimo tikslų stengsis siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, sutiktina su teismo išvada, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistojo nuostatose, elgesyje yra akivaizdūs, aiškūs pokyčiai, rodantys akivaizdžią pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, o kartu ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, jog rizika vis dar vertinama kaip vidutinė, o jos sumažėjimą per visą bausmės atlikimą vos 9 balais negalima vertinti kaip akivaizdžią pažangą. Pažymėtina, jog ankstesnių vertinimų metu rizika nekito. Šiuo metu rizika sumažėjusi dėl pagerėjusių ryšių su artimaisiais, požiūrio į kriminalinį kompanioną, o taip pat dėl to, kad mokėsi įvairių problemų sprendimo būdų, tačiau sutiktina su teismo išvada, jog tokie pokyčiai Komisijos nutarime nepagrįstai įvertinti kaip rodantys akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Kaip matyti ilgą laiką nusikalstamo elgesio rizika visiškai nekito ir jau vien tai kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčių stabilumo. Pažymėtina ir tai, jog net 45 iš 55 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų yra dinaminiai, kintantys, t. y. tie, kurie gali mažėti, ir viskas priklauso vien tik nuo nuteistojo pastangų. Be to, pakartotinio smurtinio elgesio rizika taip pat vertinama kaip vidutinė, kas taip pat rodo faktinį, realų asmens pavojingumą visuomenei.Skunde apelianto minimos aplinkybės dėl veikų pavojingumo, atliktos ir neatliktos bausmės santykio, kuris tiesiogiai susijęs su teisingumo ir proporcingumo principo užtikrinimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, yra svarbios tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, ir sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinamos kitų aptartų duomenų kontekste. Kai matyti iš pateiktų duomenų, nuteistasis anksčiau ne kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, jam kartą buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau akivaizdu tai neužtikrino sėkmingos integracijos į visuomenę, nepakeitė nuteistojo nuostatų ir požiūrio į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, nes jis toliau darė nusikalstamas veikas, dirbo nelegaliai, gyveno iš pašalpų, nesistengė užsitikrinti legalaus stabilaus pragyvenimo šaltinio. Tai svarbios aplinkybės, rodančios asmens požiūrį į nusikalstamas veikas bei jam taikytas poveikio priemones. Ir tai atsispindi kitame iš nurodytų kriminogeninių veiksnių – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų, prieš suėmimą nuteistasis legaliai niekur nedirbo, gyveno iš pašalpų. Šią problemą nuteistasis stengiasi spręsti – pataisos namuose mokosi, tačiau nėra duomenų, kad būtų pareiškęs norą dirbti ar sutikęs dirbti bet kokį kvalifikacijos nereikalaujantį darbą. Būtent gebėjimas užsitikrinti pragyvenimo šaltinį yra vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių, tačiau nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje šiuo aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, nerodo akivaizdžios pažangos, nerodo motyvacijos parodyti, jog jis geba dirbti, o kartu ir galėtų užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį laisvėje. Be to, nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurie dengiami minimaliai, todėl nebuvimas pastangų įsidarbinti ir taip gauti daugiau pajamų iš kurių galėtų dengti žalą, neleidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis adekvačiai vertina savo neteisėto elgesio pasekmes. Tai taip pat kelia pagrįstų abejonių, jog nuteistojo integracija į visuomenę šiuo metu galėtų būti sėkminga. Apygardos teismo manymu, nemažiau svarbi yra ir aplinkybė dėl kito kriminogeninio veiksnio – alkoholio vartojimo problemos. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, R. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal kelis nuosprendžius dėl tyčinių turtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą, o taip pat dėl neatsargaus nusikaltimo, susijusio su kelių eismo taisyklių pažeidimais, kai, vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo psichiką veikiančių priemonių, buvo sukeltas eismo įvykis ir dėl to žuvo žmogus. Nors nuteistasis pripažįsta turįs alkoholio vartojimo problemą, tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, ši problema vis dar aktuali. Nors dalyvavo Anoniminių Alkoholikų 12 žingsnių programoje ir teigia, jog supranta alkoholio poveikį aplinkiniams bei sau pačiam, tačiau atsisakyti alkoholio neketina, ketina tik riboti jo vartojimą. Be to, sprendžiant apie elgesio ir mąstymo pokyčius svarbu ir tai, kad nuteistasis susiduria su sunkumais priimant tinkamą problemos sprendimo variantą, sunkiai priima kitų nuomonę ir požiūrį. Apibendrinant aptartus motyvus, konstatuojama, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Paminėtos aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu dar neleidžia spręsti apie nuteistojo elgesio ir pasikeitusių nuostatų tvirtumą ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog R. B., būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir gerbti bei laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Skundo argumentai nesuteikia pagrindo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl nuteistojo skundas atmetamas, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo R. B. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas