- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-30
- Bylos Nr.
- 2A-726-198/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00021-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pran.), Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka
- Atsakovas
- M. P.
- Ieškovas
- J. P.
- Advokatai
- Irmantas Tumas
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-726-198/2015
2015 m. gruodžio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. P. kuratoriaus advokato Irmanto Tumo apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-108-434/2015 dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui M. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė J. P. kreipėsi ieškiniu į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų neturi. Atsakovas daugiau kaip prieš 10 metų su kita moterimi išvyko į (duomenys neskelbtini), ten gyvena, todėl yra kategoriškai apsisprendusi išsituokti. Bendras sutuoktinių gyvenimas yra nebeįmanomas, nes iš sūnaus sužinojo, jog atsakovas užsienyje gyvena su moterimi, yra sukūręs kitą faktinę šeimą. Prašo santuoką nutraukti, nes ji iširo dėl atsakovo kaltės. Prašė teismo padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ir jį visą priteisti jai, nes atsakovas Lietuvoje likusia savo nekilnojamojo turto dalimi nesirūpina. Ji viena rūpinasi visais statiniais (gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais), juos prižiūri, juose gyvena. Pažymėjo, jog automobilis yra išregistruotas, todėl jo padalinimo klausimas nebespręstinas. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokinę pavardę. Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, kreditorių neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu J. P. ir M. P. santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. J. P. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise paliko gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , du ūkinius pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), ir viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendra statinių vertė 3000 eurų, registro Nr. 35/112381, registruotus po ½ dalis J. P. ir M. P. vardu. Priteisė iš atsakovo M. P. 86 € žyminį mokestį ir 5,66 € procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, 119,62 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Ieškovės paaiškinimais teismas nustatė, jog atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip 10 metų gyvena užsienyje bei nesirūpina jo turima nekilnojamojo turto dalimi. Teismas nesutiko su atsakovo atstovo argumentais, jog nepakanka įrodymų konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nes ieškovės nurodytą aplinkybę, jog atsakovas prieš keliolika metų paliko šeimą ir ja nesirūpina, raštu patvirtino ir atsakovo sesuo. Ji teismui nurodė, jog M. P. matė paskutinį kartą prieš 10 metų ir šiuo metu nežino, kur jis yra (b.l. 24). Be to, nustatyta, kad M. P. 2013-02-14 d. yra deklaravęs išvykimą į J. K. (b.l. 22). Todėl atsakovo atstovo argumentus teismas atmetė kaip neįrodytus. Nurodė, kad vėliau iš sūnaus ieškovė taip pat sužinojo, jog M. P. šiuo metu užsienyje gyvena su kita moterimi ir yra sukūręs kitą faktinę šeimą. Visų byloje esančių duomenų pakako teismui konstatuoti, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo M. P. kaltės. Teismas, padalindamas šalių santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą, vadovavosi LR CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta preziumcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau atsižvelgė į ieškovės išreikštą nuomonę dėl turto padalinimo, į tai, jog atsakovas turima nekilnojamojo turto dalimi daugiau kaip 10 metų nesirūpina ir neprisideda prie jos išlaikymo, gyvenamajame name ieškovės šeimoje gyvena ir du pilnamečiai atsakovo sūnūs, į tai, kad ieškovė šiuo metu turi galimybę realiai rūpintis ir prisidėti prie santuokoje įgyto viso nekilnojamojo turto išlaikymo, nes jame su šeima gyvena. Nors atsakovo atstovas prieštaravo ieškovės išreikštai nuomonei dėl turto padalijimo, jį visą paliekant ieškovei, nurodydamas, kad dėl statinių priežiūros ieškovės turėtų išlaidų ginčo sprendimo būdas turėtų būti kitoks, tačiau šie jo argumentai, teismo vertinimu, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, gina tik atsakovo poziciją, kuris yra pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, todėl juos atmetė kaip nepagrįstus. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise paliko atsakovui priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, dviejų ūkinių pastatų ir viralinės, esančių (duomenys neskelbtini)., bendra statinių vertė 3000 eurų (LR CK 3.123 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovo M. P. kuratorius advokatas Irmantas Tumas prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismui nutarus palikti galioti sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo – sprendimą pakeisti, nurodant, kad šalims lieka po ½ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) Apelianto nuomone, teismas neturėjo pagrindo šalių santuokai nutraukti. Apeliantas nurodo, jog prašė ieškinį atmesti, o ne nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas iš esmės atleido ieškovę nuo procesinės pareigos įrodyti aplinkybių, sudarančių jos reikalavimo teisinį pagrindą, tikrumą, nes išvadą, kad santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės darė tik iš ieškovės paaiškinimų. Apeliantas nurodo, kad atsakovo sesers rašytinis atsisakymas priimti jos broliui skirtus dokumentus, nepatvirtina, kad atsakovas yra palikęs ieškovę, nes sprendžiant dėl pareikšto reikalavimo, svarbu nustatyti ar atsakovas paliko žmoną, o ne seserį. Ieškovė savo teiginio, kad atsakovas ją prieš 10 metų paliko ir nuo to laiko visiškai nesirūpina, nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl reikalavimas dėl santuokos nutraukimo atmestinas kaip neįrodytas. Apeliantas nurodo, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra bendroji jungtinė šalių kaip sutuoktinių nuosavybė, o kiekvienai iš šalių priklauso po ½ šio turto, todėl normos, reguliuojančios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės režimą, ir jos padalijimą, nutraukiant santuoką, šio turto atžvilgiu netaikytinos. Net ir darant išvadą, kad šis nekilnojamasis turtas yra abiejų šalių kaip sutuoktinių bendroji nuosavybė, pagrindo jį dalijant nukrypti nuo lygių dalių principo, neatsirastų. Šalys nepilnamečių vaikų neturi, ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų neįgali, kad jos turtinė padėtis būtų ženkliai prastesnė, nei atsakovo. Apelianto vertinimu, tik vienos iš šalių ilgalaikis naudojimasis turtu (beje, neįrodytas) negali pateisinti nukrypimo nuo lygių dalių principo. Atsakovas yra šio turto savininkas, jo teisės turi būti ginamos ir nuosavybė iš jo negali būti paimta ir perduota kitam asmeniui dėl to, kad atsakovas galimai šiuo turtu faktiškai nesinaudoja.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas. Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai, o teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Santuokoje šalys turi du sūnus, kurie yra pilnamečiai ir yra registruoti J. P. (duomenys neskelbtini). (b.l. 7,10). J. P. ir M. P. nuosavybės teise po ½ dalį priklauso gyvenamasis namas, du ūkiniai pastatai ir viralinė, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 11-12).
Kaltė dėl santuokos iširimo yra apibrėžiama, kaip sutuoktinių pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26-3.30; 3.35-3.36, pažeidimas iš esmės (CK 3.60 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme numatytų pareigų pažeidimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008).
Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip 10 metų gyvena užsienyje bei nesirūpina jos poreikių tenkinimu, turima nekilnojamojo turto dalimi. Vėliau iš sūnaus ieškovė taip pat sužinojo, jog M. P. šiuo metu užsienyje gyvena su kita moterimi ir yra sukūręs kitą faktinę šeimą. M. P. 2013-02-14 d. yra deklaravęs išvykimą į J. K. (b.l. 22). Liudytojo T. P. parodymais nustatyta, kad jo tėvai atsakovas M. P. ir ieškovė J. P. kartu negyvena maždaug trylika metų, atsakovas išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), negrįždavo, tačiau išlaikė šeimą, siųsdavo pinigus vaikams ir ieškovei, iš pradžių ir pati ieškovė nuvažiuodavo pas atsakovą padirbėti. Mano, kad šalys išsiskyrė dėl atstumo ir dėl skyrybų kalti yra abu. Šalys vienu metu sukūrė šeimos santykius su kitais asmenimis. Visuma nurodytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, prie santuokos išsaugojimo neprisidėjo nė vienas iš sutuoktinių, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 str. 2 d.), kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti vienas kitam pakantūs ir lojalūs ir dėti pastangas santuokai išsaugoti.
Ieškovė prašo palikti santuokinę pavardę P. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.), todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nutraukus santuoką ieškovei paliktina po santuokos įregistravimo suteikta „P“ pavardė, atsakovui paliktina „P“ pavardė.
Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad šalys 1992 m. gegužės 8 d. sutartimi Nr. 851 pagal Lietuvos Respublikos 199 m. gegužės 28 d. butų privatizavimo įstatymą nuosavybės teise įgijo po ½ gyvenamojo namo, dviejų ūkinių pastatų ir viralinės, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-12). Nekilnojamojo turto registro išraše nenurodoma, kad šis turtas priklausytų šalims kaip bendroji jungtinė nuosavybė, o priešingai, nurodoma, kad J. P. ir M. P. yra savininkai minėto turto, kuris VĮ Registrų centre įregistruotas kiekvienai iš šalių po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise. Viešo registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka ( CK 4.262 str.). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra bendroji jungtinė šalių kaip sutuoktinių nuosavybė, o kiekvienai iš šalių priklauso po ½ šio turto asmeninės nuosavybės teise. Todėl šiuo atveju normos, reguliuojančios bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir jos padalijimą, nutraukiant šalių santuoką, šio turto atžvilgiu netaikytinos. Atsakovas M. P. yra minėto nekilnojamojo turto dalies savininkas, jo teisės turi būti ginamos ir nuosavybė negali būti paimta ir perduota kitam asmeniui dėl to, kad atsakovas galimai jam priklausančia ½ dalimi turto faktiškai nesinaudoja.
Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, šalys kreditorių neturi.
Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą - ieškinį tenkinti iš dalies.
Priėmus naują sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys tenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro: valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, nes ieškovei suteikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba (b.l. 8-9), taip pat žyminis mokestis dėl santuokos nutraukimo (41 Eur), žyminis mokestis nuo ½ atsakovo turto dalies išsprendimo (45 Eur) ir išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (LR CPK 80, 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.). Ieškovės ieškinys patenkintas 25 proc. Todėl pagal CPK 93 str. nurodytą taisyklę suskaičiavus priteistinas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo priteistina 29,75 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 8-9), (LR CPK 99 str.), 21,5 Eur žyminio mokesčio (LR CPK 80, 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas turėjo 5,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš kiekvienos šalies priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma sudaro 2,83 Eur ( 5,66:2) (CPK 88 str.1 d.3 p.). CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal CPK 96 straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Šių kolegialių institucijų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Kadangi šioje byloje išieškotina iš šalių valstybės naudai procesinių dokumentų įteikimo išlaidų yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės J. P. ieškinį tenkinti iš dalies.
J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Biržų rajono LDT VK civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 71, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – P.
Ieškinį dalyje dėl turto padalijimo atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 21,5 Eur (dvidešimt vieną eurą ir 50 euro centų) žyminį mokestį ir 29,75 Eur (dvidešimt devynis eurus 75 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.