Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas

2020-12-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1017-1095/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-12-14
Bylos Nr.
A15.-1017-1095/2020
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00496-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Neringa Girnytė (pirm.)
Pažeidėjas
V. Z.
Nukentėjusysis
I. D.
Institucija
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1017-1095/2020Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00496-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 16.9.7.2; 16.9.10; 21.9.10 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARI MA S2020 m. gruodžio 14 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė,sekretoriaujant E. U.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Z. (V. Z.) ir nukentėjusiajai I. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. Z. (V. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Z., kaip automobilio „Opel A. S. Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, 2020 m. lapkričio 15 d. 22.11 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti (teisė vairuoti atimta) neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo“, kuris nuo smūgio pariedėjo į priekį ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį „Toyota“. V. Z. iš eismo įvykio pasišalino automobilį palikęs automobilių stovėjimo aikštelėje. Eimo įvykio metu apgadinti visi trys automobiliai. Padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

V. Z. teismo posėdyje parodė, kad kaltę pripažįsta ir gailisi, atlygins padarytą žalą. Protokole nurodytą dieną svečiavosi pas sesę M. A., kuri buvo išsinuomojusi Opel automobilį. Sesei nematant iš jos namų pasiėmė jos išsinuomoto automobilio raktelius ir išvažiavo į parduotuvę, grįžęs iš parduotuvės nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį, o tas automobilis dar į kitą automobilį. Labai išsigando ir palikęs automobilį grįžo pas sesę pasakyti, kas įvyko, nes jam buvo šokas. Buvo blaivus, teisė vairuoti jam yra atimta. Policijos nekvietė, automobilių, kurie buvo apgadinti, savininkų neieškojo. Kitą dieną policija susisiekė su jo sese.

Nukentėjusioji I. D. parodė, kad išnuomojo Opel automobilį M. A., kuri negalėjo jo niekam kitam perduoti, tačiau sužinojo, jog su išnuomotu automobiliu buvo sukeltas eismo įvykis. Jai buvo grąžintas apgadintas automobilis, kurį sutvarkė, jai padaryta žala – 700 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės asmenims. (duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. (duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. (duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo 300 iki 560 eurų. Pagal (duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 2000 iki 2600 eurų.

V. Z.

kaltė dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo įrodyta byloje esančių rašytinių įrodymų visuma: jo paties paaiškinimais, administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 2a–2b), policijos pareigūnių tarnybiniais pranešimais (b. l. 7, 8), eismo įvykio vietos schema (b. l. 9), transporto priemonės techninės būklės informacija (b. l. 25), M. A., G. M., I. D., V. C. paaiškinimais (b. l. 11–15), AAS „BTA B. I. Company“ pranešimais (b. l. 27–28), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 10), transporto priemonės nuomos sutartimi (b. l. 16–17), kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis.

Iš bylos įrodymų visumos matyti, jog V. Z., kaip vairuotojas, administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Opel A. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti (teisė vairuoti atimta), neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo“, kuris nuo smūgio pariedėjo į priekį ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį „Toyota“. V. Z. iš eismo įvykio pasišalino automobilį palikęs automobilių stovėjimo aikštelėje (išėjo pas sesę), eismo įvykio metu apgadinti visi trys automobiliai, padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais savo veiksmais V. Z. pažeidė KET 9, 14, 127, 128, 222 punktus ir tokie jo veiksmai pagal sukeltas pasekmes atitinka administracinių nusižengimų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, kaip tai reikalaujama pagal taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) ir 423 straipsnio 1 dalyje (neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą)), sudėtis.

Kaltinamojo V. Z. kaltė įrodyta visiškai, administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagrįstai, ginčo dėl administracinių nusižengimų kvalifikavimo nėra, todėl jam taikytina administracinė atsakomybė ir jis baustinas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidėjo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinio nusižengimo protokole nurodytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas V. Z. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimų padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – V. Z. yra teistas (b. l. 5–6), administracine tvarka baustas (b. l. 3–4), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad V. Z. už administracinių nusižengimų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje ir 423 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinos sankcijose numatytos baudos, mažesnės už vidurkį. Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Sprendžiant dėl šių administracinio poveikio priemonių taikymo atsižvelgtina į padarytus administracinius nusižengimus (vairavo neturėdamas tam teisės, sukėlė eismo įvykį, matydamas padarytą žalą ir privalėdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, sąmoningai to nepadarė ir pasišalino iš eismo įvykio vietos), į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakteristiką (baustas administracine tvarka, teistas, be kita ko, 2017 m. buvo teistas už tai, kad vairavo neblaivus). Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, o taip pat siekdamas užkirsti kelią administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris nėra linkęs laikytis KET reikalavimų, daryti naujus administracinius nusižengimus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju būtina taikyti abi nurodytas administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vidutiniam įstatymo numatytam terminui ir transporto priemonės vertės konfiskavimą, nes pagrindo kitam asmeniui priklausančią priemonę konfiskuoti nėra dėl to, kad transporto priemonę V. Z. iš ją išsinuomojusios sesers pasiėmė be jos žinios. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. Z. vairuoto automobilio vertė 2020 m. lapkričio mėnesį buvo 1780 Eur, todėl būtent tokia suma ir konfiskuotina.

Žalą G. M. ir V. C. atlygino draudimo bendrovė, o dėl I. D. patirtos žalos spręstina civilinio proceso tvarka, nes ją su automobilį išsinuomojusia M. A. siejo civiliniai transporto priemonės nuomos teisiniai santykiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635–637 straipsniais,

nutaria:

V. Z. (V. Z.) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus:

– Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, bei jam paskirti administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą;

– Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, jam paskirti administracinę nuobaudą – 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, V. Z. (V. Z.) už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje ir 423 straipsnio 1 dalyje, padarymą, subendrinus nuobaudas, skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant ROIK 20125696458 bei įmokos kodą – 1001, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose).

Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, ji išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 5 dalimi ir 426 straipsnio 8 dalimi, skirti V. Z. (V. Z.) administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš V. Z. (V. Z.) valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią konfiskuotino turto (automobilio „Opel A. S. Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę – 1780 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Girnytė