- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-11
- Bylos Nr.
- 2YT-1240-647/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00507-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Pareiškėjas
- A. K., N. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, VĮ Turto bankui, L. V., S. V., J. E., R. V.
- Advokatai
- Vytautas Zenevskis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir N. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, VĮ Turto bankui, L. V., S. V., J. E., R. V., dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. K., Vladislovo, gim. 1908 m., mirties 1992 m. gruodžio 2 d. priėmė jos palikimą, susidedantį iš 2/3 gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4193-9021-0015, plane pažymėto indeksu lAl/m, ūkinio pastato, unikalus Nr. 4400-2036-2845, plane pažymėto indeksu 7|l/ž, ūkinio pastato, unikalus Nr. 4400-2036-2878, plane pažymėto indeksu 9|l/m, kiemo rūsio, unikalus Nr. 4400-2036-2889, plane pažymėto indeksu 12|1/b ir šulinio, unikalus Nr. 4400-2036-4950, plane pažymėto indeksu k2, esančių (duomenys neskelbtini), Papiškių k., Pagirių sen., Vilniaus r. sav.
Pareiškime nurodė, kad jų tėvo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mama J. K., Vladislovo, gim. 1908 metais, mirė 1992 m. gruodžio 2 d. J. K. asmeninės nuosavybės teise priklausė 2/3 gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4193-9021-0015, ūkinis pastatas, unikalus Nr. 4400-2036-2845, ūkinis pastatas, unikalus Nr. 4400-2036-2878, kiemo rūsys, unikalus Nr. 4400- 2036-2889, šulinys, unikalus Nr. 4400-2036-4950, adresu (duomenys neskelbtini), Papiškių k., Pagirių sen., Vilniaus r. sav. 1986 m. rugpjūčio 13 d. J. K. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko jų tėvui. Apie sudarytą testamentą nieko nebuvo žinoma iki pat 2007 m. spalio 30 d., kada iš Vilniaus apskrities archyvo buvo gauta testamento kopija. Paveldėjimo byla pas notarą užvesta nebuvo. Duomenų apie tai, kad testamentas būtų panaikintas nėra. Notaras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, nes testamentinis įpėdinis nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą. I. J. K. mirties gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Papiškių k., Pagirių sen., Vilniaus r. sav. kartu gyveno ir J. K. sūnus E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2006 m. rugsėjo 4 d., su žmona G. K., mirusia 1993 m., bei E. K. vaikai A. K. ir N. S.. Palikimo atsiradimo metu J. K. įpėdiniai – duktė A. V., mirusi 2007 m., ir jos vaikai S. V. bei L. V., bei sūnus S. V., miręs 1989 m., su savo dukterimis L. J. ir R. V. gyveno atskirai. Po J. K. mirties palikimą priėmė turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti J. K. sūnus, jų tėvas E. K., kuris name gyveno ir turtu rūpinosi kaip savo nuosavu, mokėjo komunalinius mokesčius už elektrą, ūkiniuose pastatuose laikė gyvulius ir pašarus jiems, žemės ūkio derlių. Šios aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1776-562/2008. Kartu su tėvu gyveno ir jie. 2005 m. gruodžio 19 d. gyvenamajame name kilo gaisras, kuris suniokojo namą, tačiau ūkinius pastatus pavyko apsaugoti nuo ugnies. Juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra J. K., Vladislovo, gim. 1908 metais, sūnus yra nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1776-562/2008. Palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų kitokia tvarka gauti negali, o palikimo priėmimo fakto nustatymas teisminiu būdu reikalingas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ( LR CK 5.66 str.) (b. l. 3-5).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog VĮ Turto bankas turi būti šaukiamas suinteresuotu asmeniu šioje civilinėje byloje, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 26-27).
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad valstybei palikimas galėtų pereiti tik tokiu atveju, jeigu pareiškėjų prašymas būtų atmestas. Jeigu teismas įsitikintų, kad E. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjų prašymo tenkinimui. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant (b. l. 33-34).
4. Suinteresuotas asmuo J. E. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka, jog visas palikimas atitektų E. K., atsisako savo teisės ir dalies palikimo (b. l. 38).
5. Suinteresuotas asmuo S. V. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka, jog visas palikimas atitektų E. K., atsisako savo teisės ir dalies palikimo (b. l. 39).
6. Suinteresuotas asmuo R. V. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka, jog visas palikimas atitektų E. K., atsisako savo teisės ir dalies palikimo (b. l. 41).
7. Suinteresuotas asmuo L. V. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka, jog visas palikimas atitektų E. K., atsisako savo teisės ir dalies palikimo (b. l. 42).
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. K., palaikydamas pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad tėvas turtu rūpinosi, darė remontą, augino daržoves. Tėvo palikimą priėmė per teismą.
Pareiškėja N. S. į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.
Pareiškėjų atstovas, palaikydamas pareiškime nurodytas aplinkybes, pareiškimą prašė tenkinti. Papildomai nurodė, kad E. K. po savo motinos J. K. mirties nors ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau priėmė palikimą pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti. Po E. K. mirties pagal teismo sprendimą jo palikimą priėmė pareiškėjai.
L. V. Valiuk nurodė, kad E. K. buvo jo kaimynas. E. K. laikė gyvulius, dirbo žemę, sodino bulves. Matė, kad palikimą tvarko E. K..
Liudytojas H. P. nurodė, kad yra kaimynas. E. K. pažinojo, kada mirė J. K. pasakyti negali, tačiau ji mirė anksčiau už E. K.. E. K. namus prižiūrėjo, laikė gyvulius, augino daržoves.
Suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, VĮ Turto banko atstovai į teismo posėdį neatvyko, gauti prašymai bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
9. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).
10. Kadangi palikimas po J. K., gim. 1908 m., mirties 1992 m. gruodžio 2 d. atsirado iki 2000-07-18 CK įsigaliojimo, nagrinėjamu atveju taikytinos 1964 m. CK normos, kurios taip pat numatė, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.).
11. Nagrinėjamu atveju yra aktualus palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Šiuo būdu palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tokia diena yra J. K. mirties diena, t. y. 1992 m. gruodžio 2 d. (mirties liudijimas, 15 civilinės bylos Nr. 2-1776-562/2008 lapas). Taigi, palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo 1992 m. gruodžio 2 d.
12. Pareiškėjai nurodo, kad po J. K. mirties jų tėvas E. K. faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti – priėmė visą palikimą, t. y. nekilnojamąjį turtą – 2/3 gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4193-9021-0015, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 4400-2036-2845, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 4400-2036-2878, kiemo rūsį, unikalus Nr. 4400-2036-2889, šulinį, unikalus Nr. 4400-2036-4950, adresu (duomenys neskelbtini), Papiškių k., Pagirių sen., Vilniaus r. sav., name gyveno, turtu rūpinosi kaip nuosavu.
13. 2008 m. lapkričio 6 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1776-562/2008 nuspręsta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. K., a. k (duomenys neskelbtini) yra J. K., Vladislovo, gim. 1908 m., sūnus, taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., a. k (duomenys neskelbtini) bei N. S., a. k (duomenys neskelbtini) po savo tėvo E. K., a. k (duomenys neskelbtini) mirusio 2006-09-04, mirties lygiomis dalimis palikimą priėmė.
14. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad J. K. vardu nuosavybės teisė įregistruota į 2/3 gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4193-9021-0015, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 4400-2036-2845, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 4400-2036-2878, kiemo rūsį, unikalus Nr. 4400-2036-2889, šulinį, unikalus Nr. 4400-2036-4950, esančius (duomenys neskelbtini), Papiškių k., Pagirių sen., Vilniaus r. sav. (b. l. 9-12).
15. Bylos duomenimis po J. K. mirties gyvenamajame name, esančiame Gulbių g. 17, Papiškių k., Pagirių sen., Vilniaus r. sav., toliau liko gyventi pareiškėjų tėvas E. K., kuris ir priėmė visą savo motinos palikimą, t. y. pradėjo paveldimą turtą valdyti ir juo naudotis, juo rūpinosi kaip savo, mokėjo mokesčius, disponavo namuose likusiais namų apstatymo ir apyvokos daiktais. Minėtame name E. K. gyveno iki pat savo mirties (37 civilinės bylos Nr. 2-1776-562/2008 lapas). Iš civilinėje byloje Nr. 2-1776-562/2008 esančių duomenų taip pat matyti, kad E. K. mokėjimo komunalinius mokesčius (24-35 nurodytos bylos lapai), taip pat jog J. K. iki mirties gyveno Papiškių kaime, kartu gyveno sūnus E. K. (36 nurodytos bylos lapas).
16. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjų tėvas E. K. per šešis mėnesius po savo motinos po J. K. mirties pradėjo naudotis jai priklaususiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.
17. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinį faktą, nurodant konkretų palikėjos J. K. palikimą sudarantį turtą. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos (žr. Lietuvos A. T. senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, teismų praktikoje“ 13 p., Teismų praktika Nr. 24, psl. 188). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų pareiškimas tenkintinas iš dalies, t. y. juridinis faktas nustatytinas, tačiau nenurodant konkretaus paveldimo turto.
18. Kadangi pareiškėjai negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CK 445 str.), t. y. konstatuotina, kad pareiškėjų tėvas E. K. priėmė savo motinos J. K. palikimą po jos mirties (1992 m. gruodžio 2 d.) pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalimi, 444 - 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2006-09-04, po savo motinos J. K. (gim. 1908 m.), mirusios 1992 m. gruodžio 2 d., mirties, priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Kitoje dalyje pareiškėjų prašymą atmesti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.