Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-159-81/2011

2011 m. rugsėjo 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, Laimai Grėbliūnienei, Viktorijai Akelienei, Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui, išteisintajam S. P., jo gynėjui advokatui Vaidučiui Paliukui, civilinio ieškovo atstovui R. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Ričardo Gailevičiaus skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. išteisintas dėl pareikštų kaltinimų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) LR BK 228 str. 1d. (dvi veikos) nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl 3520,26 lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 24 d. nusoprendžiu S. P. dėl šių veikų išteisino Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso /toliau- LR BPK/303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu- nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliantas teigia, jog ištirtų įrodymų visuma duoda pagrindą teigti, kad surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pripažinti, kad S. P. veikė kerštaudamas ir tyčia, žinodamas, jog turtas, kuriam neva apsaugoti jis ėmėsi priemonių, nepriklauso UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) , S. P. piktnaudžiavo tarnyba, tokiu būdu padarė didelės turtinės žalos bankui, tai yra padarė nusikalstamą veiką ir dėl to jis baustinas. Skiriant bausmę S. P. atsižvelgtina į tai, kad jis kaltinamas padaręs du tyčinius baigtus apysunkius nusikaltimus, veikė kerštaudamas ir žinodamas, kad tai daro neteisėtai ir nusikalstamai, taip norėjo veikti ir veikė, padaryta nusikalstama veika yra pavojinga visuomenei, griaunanti pasitikėjimą valstybės tarnautojais ar jiems prilyginamiems asmenims, taip pat ir valstybės institucijomis. Jis teisiamas pirmą kartą, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. Duomenų apie jo padarytas naujas nusikalstamas veikas nėra, tačiau yra duomenų apie tai, kad jo elgesys iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo taip pat nusikalstamas, nes jis nuteistas už didesnės, negu 250 MGL vertės kyšio priėmimą, taip pat naudodamasis bankroto administratoriaus statusu. Savo kaltės kaltinamasis nepripažino, siekiant išvengti gresiančios bausmės. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, kaltinamajam S. P., prokuroro manymu, skirtina straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad S. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas naudodamasis suteiktais įgaliojimais, šiuo metu jis jokių su tarnybine veikla susijusių įgaliojimų nebeturi, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo sveikatos būklę ir amžių, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl vadovaujantis LR BK 75 str. S. P. bausmės vykdymas atidėtinas.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl 3520,26 lt turtinės žalos, padarymo pagrįstas ir tenkintinas, ši suma išieškotina bankui iš S. P..

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, atlikusi įrodymų tyrimą, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjo, prašiusio skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti tenkinamas.

LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo išvados dėl S. P. išteisinimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstos išsamia visapusiška surinktų duomenų visumos analize bei vertinimu.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šios teismo išvados nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Todėl išteisinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

Teisėjų kolegija nustatė, kad S. P., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir 2009 m. sausio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi paskyrus bankrutuojančios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje administratoriumi UAB (duomenys neskelbtini) , būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotu asmeniu ir turėdamas teisę vykdyti bankroto administratoriaus funkcijas, 2009 m. vasario 9-13 dienomis, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2008-12-16 yra nutraukęs išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl medienos apdirbimo ir kitos įrangos, ir kad šis turtas yra UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybė, bei būdamas banko atstovų įspėtas apie banko ketinimą nedelsiant atsiimti jam priklausantį kilnojamą turtą, dėl asmeninių ambicijų, tyčia viršydamas jam suteiktus įgaliojimus (veikdamas neteisėtai), numatytus įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 p., kuriame numatyta, jog įmonės administratorius privalo užtikrinti tik bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, nesant būtino reikalingumo ar pateisinamos veikimą rizikos, iš mechaninių dirbtuvių, priklausančių taip pat UAB (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini), be savininko leidimo išvežė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią medienos apdirbimo įrangą ir šildymo agregatą, būtent formatinio pjaustymo stakles „Format 4 Kappa 450“, frezavimo stakles „.Felden F900DigiDrive“, Frezavimo stakles „Hammer F3“, briaunų laminavimo ir frezavimo stakles „Felder G200“, reismusavimo - obliavimo stakles „Ferder AD 741“, gręžimo -kaltavimo stakles „Felder FD 250“, šlifavimo stakles „Felder FS-722“, reismusavimo stakles „Felder D951“, juostinį pjūklą „FB40“, kietojo kuro šildymo katilą „Atrama“ - tai yra svetimą turtą, kurio bendra neišpirkta vertė sudaro 102.804.06 (vieną šimtą du tūkstančius, aštuonis šimtus keturis litus ir šešis centus) lt. ir šį turtą nuo banko paslėpė pažįstamų asmenų patalpose: iš nurodytos vietos į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) išvežė briaunų laminavimo ir frezavimo stakles „Felder G200“, reismusavimo - obliavimo stakles „Felder AD 741“, šlifavimo stakles „Felder FS-722“, kietojo kuro šildymo katilą „Atrama11*90KW“; į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), išvežė formatinio pjaustymo stakles „Format 4 Kappa 450“, Frezavimo stakles „Hammer F3“, juostinį pjūklą „FB40“, gręžimo -kaltavimo stakles „Felder FD 250“; į patalpas, esančias Kaune, Sąnašos g. 49 išvežė reismusavimo stakles „Felder D951“ frezavimo stakles „Felden F900DigiDrive“, dėl ko UAB „Hansą lizingas“ padarė didelę - 102.804.06 litų turtinę žalą. Taip S. P. piktnaudžiavo -tyčia veikdamas neteisėtai viršijo įgaliojimus ir dėl to didelės turtinės žalos patyrė juridinis asmuo - UAB (duomenys neskelbtini) , t.y. padarė LR BK 228 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Be to jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir 2008 m. lapkričio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi paskyrus bankrutuojančios įmonės UAB „V. S.“ iškeltoje bankroto byloje administratoriumi UAB (duomenys neskelbtini) , būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotu asmeniu ir turėdamas teisę vykdyti bankroto administratoriaus funkcijas, 2009 m. vasario mėnesio nenustatytą dieną laikotarpiu iki 2009 m. kovo 12 dienos, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2008-10-28 yra nutraukęs išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį su UAB „V. S.“ dėl mini krautuvo „CASE 430“, identifikacinis Nr. N5M407111, kurio likusi neišpirkta vertė sudaro 64.130.04 lt ( šešiasdešimt keturis tūkstančius, šimtą trisdešimt litų ir keturis centus) ir kad šis turtas yra UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybė, bei būdamas banko atstovų įspėtas apie banko ketinimą nedelsiant atsiimti jam priklausantį kilnojamą turtą dėl asmeninių ambicijų, tyčia viršydamas jam suteiktus įgaliojimus (veikdamas neteisėtai), numatytus įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 p., kuriame numatyta, jog įmonės administratorius privalo užtikrinti tik bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, nesant būtino reikalingumo ar pateisinamos veikimą rizikos, 2009-02-17 iš remonto dirbtuvių teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), be savininko leidimo išsivežė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį mini krautuvą „CASE 430“, identifikacinis Nr. N5M407111, kurio likusi neišpirkta vertė 64.130.04 lt., ir iki 2009-03-12 slėpė jį angare, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) padarė didelę - 64.130.04 lt litų turtinę žalą. Taip S. P. piktnaudžiavo - tyčia veikdamas neteisėtai viršijo įgaliojimus ir dėl to didelės turtinės žalos patyrė juridinis asmuo - UAB (duomenys neskelbtini) , t.y. padarė LR BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Apeliacinės instancijos teisme S. P. parodė, jog yra nekaltas, jog jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) administratoriumi, 2009 m. pradėjo dirbti UAB(duomenys neskelbtini). Įsigaliojus Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarčiai lizingo atstovai E. P. ir dar vienas atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), norėjo apžiūrėti įrengimus, juos nufotografavo, pasakė, kad nori juos pasiimti, tada S. P. pareikalavo dokumentų, tačiau E. P. dokumentų nepateikė, nei sutarties. Kadangi įrenginiai nebuvo apsaugoti, S. P. 2009-02-12 d. sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini) įrenginių saugojimo ir ten išvežė įrenginius. Teigia, jog jis tai dienai turto perėmęs nebuvo, o krautuvą atvežė po to, kai (duomenys neskelbtini) pateikė kreditorinį reikalavimą. Jis iki kovo 12 d. krautuvo nebuvo perėmęs, kadangi buvo nepateiktas balansas. Krautuvą surado ir saugojo ofise adresu (duomenys neskelbtini).

Liudytojas E. P. apeliacinės instancijos tesime parodė, jog būdamas įgaliotu (duomenys neskelbtini) vadovybės, 2009-01-08 atvyko į (duomenys neskelbtini) aptarti klausimų dėl turto atsiėmimo. Turėjo įteikti pranešimą apie sutarties nutraukimą. Susitiko su komercijos direktoriumi A. D., jis parodė įrangą, patalpos ir žemė priklausė taip pat (duomenys neskelbtini) , matė įrangą, ją nufotografavo, su direktoriumi pasirašė turto perdavimo-priėmimo aktą, leido pabaigti darbus, sutarė, kad baigus darbus, grąžins raktus. Su S. P. susitiko prie (duomenys neskelbtini) vartų, apžiūrėjom stakles, jos buvo tam pačiam angare, paprašius atiduoti raktus, S. P. atsisakė, tada jam parodė priėmimo-perdavimo aktą, kurį S. P. griebė iš liudytojo, įvyko konfliktas, liudytojas prašė grąžinti raktus, tačiau S. P. atsakė, kad raktų negausim ir staklių neišsivešim.

Civilinio ieškovo atstovas R. P. paaiškino, jog 2006-04-03 su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta lizingo sutartis, kuri nutraukta 2008-10-02, kiek liudytojui žinoma, dėl turto vyko aiškintis E. P., 2009 m. sausio 8 d. su (duomenys neskelbtini) atstovu pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas, įranga buvo palikta vietoje, nes pastatas taip pat priklausė bankui. Buvo leista pabaigti darbus su staklėmis, po kelių savaičių turėjo atiduoti raktus, tačiau nuvykus 2009-02-06 S. P. raktų nedavė, susitarus nuvykti 2009-02-09 , S. P. sutikti neatvyko. 2009-02-20 į patalpas atvyko su antstoliu, ir ten buvo tuščia. 2007-02-12 buvo sudaryta sutartis su (duomenys neskelbtini) dėl minikrautuvo, sutartis nutraukta 2008-10-028, nutraukus sutartį krautuvo vieta nebuvo žinoma. 2008-11-02 iškelta bankroto byla, E. P. vėl bendravo su S. P.. 2009-02-06 kai buvo susitikta dėl (duomenys neskelbtini) , papildomai paklausus dėl krautuvo, pastarasis pasakė, kad nežino, kur jis yra, tačiau susisiekus su (duomenys neskelbtini) direktoriumi, šis nurodė, jog krautuvas yra bankroto administratoriaus žinioje. Teigia, jog buvo padaryta žala. Tai dienai, kai kreipėsi į policiją žala buvo didelė, daiktus grąžinus, ji sumažėjo, palaiko 3520,20 lt civilinį ieškinį.

Liudytojas A. B. parodė, kad kaltinamasis buvo bankroto administratoriumi. Jis pats dirbęs UAB (duomenys neskelbtini) , gamybos meistru. Dirbo nuo 2008 m. vasaros iki 2009 m. pradžios adresu(duomenys neskelbtini). Gamybos priemonės buvo sutikrintos, banko staklės buvo pažymėtos. Ant įrenginių užklijavęs lapelius su numeriais, balanse įrašęs eilės numerį. UAB (duomenys neskelbtini) įrengimai balanse figūravo kaip UAB (duomenys neskelbtini) turtas. Kai turtą perėminėjo bankroto administratorius, jis raktus nuo dirbtuvių atidavęs direktoriui, paskui raktai buvo pas administratorių. Jam paskambino, kad padėtų sukrauti įrenginius į mašinas, jis padėjęs, ir įrenginiai buvo išvežti. Administratorius tikriausiai žinojo, kam priklausė tie įrenginiai, tačiau tiksliai pasakyti, ar jis žinojo, negalintis, jis minėjęs administratoriui, kurie įrenginiai yra UAB (duomenys neskelbtini) , nes jie buvo pažymėti. Prieš išvežant įrengimus, UAB (duomenys neskelbtini) atstovas buvo atvažiavęs į UAB (duomenys neskelbtini) . Kodėl UAB (duomenys neskelbtini) nepaėmė įrengimų tada, kada nutraukė lizingo sutartį, nežinantis. Tarp kaltinamojo ir banko atstovo buvo kalba apie tai, kam priklauso turtas, ar buvo rodomi turto nuosavybės dokumentai, nežinantis. Nežinantis, ar buvo sutarta, kada įrenginiai bus perduodami, jam paskambino kaltinamasis ir pasakė kad reikia pervežti įrenginius, nes tose patalpose nesaugu. Turtas buvo išvežtas per du kartus, buvo jis, kaltinamasis ir vairuotojas. Buvo paimtas pakrovėjas iš šalia esančios firmos ir įrenginiai buvo pakrauti. Kieto kuro katilas taip pat buvo išvežtas, mano, kad katilas buvo „Atrama 950“. Viskas buvo išvežta tą pačią dieną. Kai neveikė elektra, buvo atjungta signalizacija, patalpų niekas nesaugojo.

Liudytojas K. S. parodė kaltinamąjį pažįstantis, jis yra geras jo pažįstamas, galintis charakterizuoti teigiamai. UAB (duomenys neskelbtini) yra jo įmonė. Kaltinamasis prašęs pasaugoti įrengimus, sakė, kad ten, kur buvo įrengimai, yra nesaugu, todėl prašė įrengimus palaikyti jo įmonės patalpose. Kai kaltinamasis pastatė įrengimus jo įmonės patalpose, jis nežinojo ir neklausęs kaltinamojo, kieno tie įrengimai. Tie įrengimai prabuvo apie porą mėnesių. Paskui įrengimus paėmė, nes pasakė, kad jie yra UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Liudytojas D. V. parodė kaltinamąjį pažįstantis, kadangi jis turėjo administruoti įmonę UAB (duomenys neskelbtini) . Su kaltinamuoju bendrauti teko dėl reikalų. Mini krautuvu naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) , krautuvą įsigytas lizingu, už krautuvą išmokėta visa suma dar nebuvo. Krautuvą pasiėmė bankas, o prieš tai jį buvo išsivežęs kaltinamasis. Jis krautuvą savo iniciatyva pasiėmė iš meistro, pas kurį buvo tvarkomas. Krautuvas pas meistrą buvo paliktas dar prieš bankrotą. Krautuvas jau buvo sutvarkytas, tačiau buvo prasidėjusi bankroto procedūra, ir jie neturėjo pinigų sumokėti už krautuvo remontą, todėl jis ir liko pas meistrą. Matęs, kad (duomenys neskelbtini) kaltinamasis su tuo krautuvu kasė sniegą. UAB (duomenys neskelbtini) atstovas kreipėsi į juos dėl krautuvo, kadangi negalėjo pasiimti, nes krautuvą paėmė kaltinamasis. Kaltinamasis jam sakė, “trink lazankes“ ir sakyk, kad krautuvo nėra arba nežinau, kur jis yra“. Kada buvo paimtas krautuvas, ar po to, kai įsigaliojo bankroto procedūra, ar prieš tai, pasakyti negalintis. Kadangi jis nežinojęs kaip reikia elgtis kai yra iškelta bankroto byla, o kaltinamasis sakė daryti taip kaip jis liepia, jis juo ir pasitikėjo. UAB (duomenys neskelbtini) atstovui telefonu pasakęs, kad krautuvas yra pas kaltinamąjį.

Ištyrus visus šiuos įrodymus konstatuojama, jog byloje yra įrodytos objektyvios kaltinimo aplinkybės, t.y. tai, tai, kad S. P. veikė kaip bankroto administratorius, t.y. jis naudojosi bankroto administratoriui suteiktais įgaliojimais turto atžvilgiu, kaltinime nurodytus daiktus perkėlė iš patalpų, kur jie buvo ir perkėlė į savininkui (duomenys neskelbtini) nežinomą vietą, apie tai savininko neįspėjęs bei nesant jokiam būtinumui slėpti kaltinime nurodytus daiktus. S. P. teigė, jog ji siekė apsaugoti turtą, bei nurodė, jog jis nežinojo, kad turtas nepriklauso UAB (duomenys neskelbtini) , nes visi dokumentai jam nebuvo perduoti, turtas nebuvo perduotas. Teismas pažymi, jog šie išteisintojo argumentai prieštaringi, nes viena vertus S. P. teigia, jog jis siekia apsaugoti turtą, nes jis yra atsakingas už jį, kita vertus nurodo, jog jam nebuvo perduotas turtas, nebuvo perduoti visis dokumentai. Tačiau esant tokiai situacijai, t.y. neperdavus turto bankroto administratoriui S. P. apskritai neturėtų jokių teisių į šį turtą, nei juo rūpintis, nei jį valdyti. Tačiau kaip jau minta anksčiau, byloje neabejotinai nustatyta, kad S. P. veikė naudodamasis bankroto administratorius įgaliojimais, todėl tai, kad jis turto nebuvo perėmęs priėmimo-perdavimo aktu, nepašalina jo kaip bankroto administratoriaus atsakomybės. Be to, S. P. aiškinimai, kad jis elgėsi siekdamas apsaugoti įmonių turtą taip pat paneigiami ir liudytojų A. D., A. G., E. P., A. B. aprodymais. Pažymėtina, jog priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojų A. G. bei A. D. parodymai tarpusavyje dėl esminių aplinkybių sutampa. Tiek A. D., tiek ir A. G. nurodė, jog staklės, įrengimai buvo UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybė nuo pat pradžių, lizingo sutartis buvo nutraukta iki bankroto iškėlimo, A. D. patvirtino, jog surašė ir pasirašė įrenginių priėmimo perdavimo aktą 2009-01-08, įrengimus perdavė bankui, tačiau sutarė, kad faktiški bankas dar leis jais naudotis. Šią aplinkybę patvirtino ir A. G., kuris nurodė, jog A. D. prašė, kad įrengimai dar nebūtų išvežti, kad būtų galima pabaigti darbus. Nurodė, jog raktus kaltinamajam perdavė A. G.. A. G. taip pat patvirtino šią aplinkybę, nurodė, jog skambučiu jis sužinojo, kad lizingo atstovai nori atvažiuoti dėl įrengimų, apie tai pranešė kaltinamajam, kuris iš jo paėmė raktus, antspaudą ir pasakė, kad nieko nedarytų, kad jis, t.y. kaltinamasis yra atsakingas už visą UAB (duomenys neskelbtini) turtą. A. G. taip pat nurodė, jog lizingo atstovas rodė S. P. dokumentus, įrodančius, kad turtas yra UAB(duomenys neskelbtini) nuosavybė. Tačiau kaltinamasis su tuo nesutiko. Lizingo atstovas nufotografavo įrengimus ir pasakė, kad atvyks atsiimti po kelių dienų A. G. parodė, jog kaltinamasis matė dokumentus, kad įrengimai yra (duomenys neskelbtini) nuosavybė. Tai, kad fotografavimo metu dalyvavo S. P. kaip įmonės administratorius, patvirtina ne tik šie aptarti įrodymai, tačiau ir E. P. parodymai bei liudytojo A. B. parodymai, kuris nurodė, jog dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir dalyvavo apžiūrint ir fotografuojant įrengimus, patvirtino, jog S. P. buvo ir veikė kaip bankroto administratorius, nurodė, jog jis minėjęs kurie įrengimai yra UAB (duomenys neskelbtini) nes jie buvo pažymėti. Parodė, jog tuomet, kai turtą perdavinėjo administratoriui, jis raktus perdavė direktoriui, paskui raktai buvo pas administratorių A. B. taip pat parodė, jog tarp banko atstovo ir administratoriaus buvo kalba apie tai, kam priklauso įrenginiai . Patvirtino, jog tai kaltinamasis pasakė, kad reikia išvežti tuos įrengimus. Turtas buvo išvežtas per du kartus, buvo jis, kaltinamasi ir vairuotojas. S. P. patvirtino, jog jam teko pervežti įrengimus, dirbto UAB (duomenys neskelbtini) , kaltinamasis sakė, kad įrengimus reikia pervežti todėl, kad jų nepavogtų. Tai, kad S. P. su kaltinime nurodytais daiktais elgėsi kaip su jam perduotu ir faktiškai patikėtu turtu patvirtina ne tik objektyviais bylos duomenimis nustatytos aplinkybės, jog S. P. buvo paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi, tačiau ir aukščiau aptartų liudytojų parodymais. Be to, aukščiau aptartų liudytojų parodymais, t.y. A. G., A. D., E. P., o taip pat iš dalies ir A. B. parodymais, nustatyta, jog S. P. faktiškai žinojo, jog įrengimai priklauso lizingo bendrovei, nes jam apie tai buvo pranešta, rodomas priėmimo-perdavimo aktas, A. B. parodė, jog buvo pažymėti, kurie įrengimai yra (duomenys neskelbtini) , be to, S. P. pats dalyvavo būtent lizingo atstovams įrengimus apžiūrint, juos fotografuojant. Be to, pažymėtina, jog A. G. parodė, kad tai jis S. P. pranešė, kad įrengimus nori pažiūrėti ne kas kitas, tačiau būtent lizingo atstovai. Be to, E. P. pirmosios instancijos teisme parodė, jog S. P. atsisakė pateikti dokumentus, kad jis yra bankroto administratorius, parodė, jog aiškinosi su S. P., kur kieno yra turtas. Šių aplinkybių visuma ne tik patvirtina, kad S. P. veikė kaip administratorius, tačiau patvirtina aplinkybę, kad S. P. turtą išvežė, t.y. paslėpė nuo tikrojo savininko lizingo bendrovės tyčia, t.y. žinodamas ir suvokdamas, jog tai nėra administruojamos bendrovės nuosavybė, o būtinumo taip veikti nebuvo, nes lizingo atstovai ketino po trijų dienų šį turtą atvykti ir pasiimti, neišreiškė valios tą turtą apsaugoti kokiu nors kitu būdu, tačiau S. P., 2009-02-09 neatvyko ir turtas nebuvo perduotas, o S. P. žinodamas, kad lizingo bendrovės atstovai ketina atvykti pasiimti šiuos įrengimus, jų neperspėjęs, išgabeno ir apie jų buvimo vietą lizingo bendrovei informacijos nepateikė. Tai, kad K. S. parodė, jog kaltinamasis pas jį atvežė kaltinime nurodytus įrengimus bei jie surašė su UAB (duomenys neskelbtini) priėmimo perdavimo aktą, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog S. P. šiuos įrengimus siekė paslėpti nuo tikrųjų savininkų. Be to, pažymėtina, jog prie bylos pateiktas priėmimo-perdavimo aktas S. P. nepasirašytas. (t2, b.l. 54)Liudytojo T. N. parodymais taip pat nustatyta, kad dalį įrengimų S. P. buvo patalpinęs T. N. vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini) patalpose, jokių duomenų, rašytinių sutarčių, patvirtinančių aplinkybę dėl turto saugojimo nepateikta. Liudytojas T. N. nurodė, jog gali pateikti nepasirašytą sutartį. Šių aplinkybių visuma paneigia S. P. aiškinimą, kad jis veikė siekdamas turtą apsaugoti, nes nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių būtinybę šį turtą saugoti, žinant, kad jį po kelių dienų ketina atsiimti tikrasis savininkas, be to, tikrasis savininkas nebuvo išreiškęs valios šį turtą išgabenti iš jo buvimo patalpos, kuri taip pat priklausė lizingo bendrovei, t.y. tam pačiam savininkui. Patikimų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių , kad tarp S. P. ir trečiųjų asmenų, kuriem buvo perduotas turtas, susiklostė teisiškai reikšmingi santykiai dėl turto saugojimo nėra.

Tai duoda pagrindą tikėti E. P., A. G., A. D. parodymais, jog S. P. buvo informuotas ir žinojo, jog kaltinime nurodytas turtas-įvairios medžio apdirbimo staklės, kieto kuro katilas buvo (duomenys neskelbtini) nuosavybė. Nors S. P. nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius buvo pateikęs dokumentus, kad staklės apskaitomos įmonės balanse, tačiau tiek iš pateiktų dokumentų, tiek ir A. G. parodymų matyti, jog balanse nurodytos pastabos dėl turto su nuoroda (duomenys neskelbtini).

Liudytojas E. P. pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad dėl UAB(duomenys neskelbtini) krautuvo buvo analogiška situacija, direktorius perdavinėjo turtą ir liko negrąžintas mini krautuvas. Direktorius sakė, kad krautuvas pas bankroto administratorių, t. y. pas S. P., jam paskambinus, šis atsakė, kad jo neturi, 2009-02-06 kai susitiko su kaltinamuoju dėl „Limentos“ klausė ir apie krautuvą, pasakė, kad jo nematė ir neturi, tačiau krautuvą rado policijos pareigūnai administratoriaus patalpose ar tai ofise. Šie jo parodymai iš esmės neprieštarauja jo parodymams apeliacinės instancijos teisme. Liudytojas D. V. parodė, jog faktiškai minikrautuvą kaltinamasis, kuris turėjo administruoti UAB (duomenys neskelbtini) taip pat turėjo savo žinioje ir jį valdė, t.y. jį buvo faktiškai perėmęs, jį valdė, nes liudytojo D. V. teigimu, kaltinamasis pats pasiėmė iš meistro, kuriam šis krautuvas buvo paliktas dar prieš įmonės bankrotą. Patvirtino matęs, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini) tuo krautuvu kasė sniegą. Į jį kreipėsi lizingo atstovai, prašydami perduoti krautuvą, jis atstovui telefonu pasakęs, kad krautuvas yra pas kaltinamąjį. Tai atitinka E. P. parodymus, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorius sakęs, kad krautuvas yra pas kaltinamąjį. Be to, D. V. parodė, jog nežinojo, kaip elgtis kai iškelta bankroto procedūra, todėl kaltinamuoju pasitikėjo, jis sakė daryti taip, kaip jis liepia. Kaltinamasis sakė „trink lazankes‘ ir sakyk, kad krautuvo nėra arba nežinai, kur jis yra. Šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi jie iš dalies patvirtinami E. P. parodymais, S. Š. parodymais, kad krautuvas buvo pas juos, (duomenys neskelbtini), jį pasiėmė S. P.. Be to, liudytojas D. V. parodė matęs minikrautuvą (duomenys neskelbtini). Tai neprieštarauja objektyviu įrodymu- turto priėmimo-peravimo aktu nustatytai aplinkybei, kad minimas krautuvas buvo rastas ir paimtas būtent iš (duomenys neskelbtini). esančių patalpų.

Aukščiau aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad S. P., žinojo ir turėjo žinoti, jog medienos apdirbimo staklės, kiti įrengimai, kietojo kuro katilas bei minikrautuvas tiek UAB (duomenys neskelbtini) tiek ir UAB (duomenys neskelbtini) bankroto iškėlimo metu buvo (duomenys neskelbtini) nuosavybė, nes sutartys dėl jų išperkamosios nuomos buvo nutrauktos dar iki bankroto iškėlimo, tačiau šiuos įrengimus neteisėtai, viršydamas jam kaip bankroto administratoriui suteiktus įgaliojimus pagal Įmonių bankroto 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą, nesant būtino reikalingumo ar veiką pateisinamos rizikos, šį turtą nuo banko paslėpė pažįstamų asmenų patalpose, t.y. piktnaudžiavo. Anksčiau aptartų įrodymų visuma patvirtina ne tik tą aplinkybę, jog S. P. suvokė savo veikos pavojingumą, tačiau ir tai, kad jis norėjo taip veikti (lizingo atstovams nufotografavus įrengimus bei pranešus, kad atvyks po kelių dienų atsiimti, S. P. į susitikimą sąmoningai neatvyko, įrengimus išvežė iš patalpų, kurios taip pat priklausė tai pačiai lizingo bendrovei, žinodamas, kad ta pati lizingo bendrovė ieško minikrautuvo, jį suradęs apie tai lizingo bendrovės neinformavo ir nepranešė jai, savo iniciatyva neatidavė), t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje taip pat nustatyta ir įrodyta būtinoji LR BK 228 str. 1d. numatytos nusikalstamos veikos aplinkybė- didelės žalos požymis. Šis požymis yra vertinamasis kriterijus, tačiau Lietuvos Aukščiausias teismas 2001-12-14 nutartyje Nr. 2K-512 yra pažymėjęs, kad tie atvejai, kai turtiniai nuostoliai viršija 250 MGL dydžio sumą, teismų praktikoje paprastai pripažįstami didele žala. Pranešdamas apie nusikalstamą veiką pareiškėjas UAB(duomenys neskelbtini) 2009-03-06 raštu nurodė, kad pagrobto turto vertė, kuris paskaičiuota įvertinus tik neišpirktą turto vertę, sudaro 166.934,10lt (šimtą šešiasdešimt šešis tūkstančius, devynis šimtus trisdešimt keturis litus ir 10 centų ) (t1 , b.l. 1-6), tai yra daugiau nei 1.200 MGL. Bankui priklausantis turtas buvo surastas tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, nepriklausomai nuo S. P. valios, todėl bankui padaryta žala- 166. 934,10 lt laikytina didele turtine žala. Tai, kad turtas buvo surastas ir grąžintas bankui, nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Remiantis aukščiau nurodytų aplinkybių visuma teisėjų kolegija konstatuoja, jog S. P. veiksmai atitinka LR BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. S. P. kaltas dėl LR BK 228 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo ir yra baustinas.

Skiriant S. P. bausmę atsižvelgiama ir įvertinama padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas bei pobūdis, kaltės forma, S. P. asmenybė, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimas. Atsižvelgiama į tai, kad S. P. padarė du tyčinius analogiškus nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, kurie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, S. P. baustas administracine tvarka, byloje taip pat yra duomenys, kad S. P. kitoje byloje taip pat kaltinamas panašaus pobūdžio nusikaltimo padarymu, t.y. kaltinamas tuo, kad būdamas bankroto administratoriumi, vykdydamas šias funkcijas, provokavo duoti kyšį ir dalį jo paėmė (t3, b.l. 63-66). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat įvertinus tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, nusikaltimu padarytos žalos S. P. neatlygino, darytina išvada, jog švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės nebūtų pakankamos pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, t.y. nubausti kaltą asmenį, pasiekti, kad jis nebedarytų naujų nusikaltimų ir laikytųsi kitų įstatymų, todėl S. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau atsižvelgiant į S. P. amžių, sveikatos būklę, į tai, kad jis šiuo metu su tarnybine veikla susijusių įgaliojimų nebeturi, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą LR BK 75 straipsnio pagrindu.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl 3520,26 lt (trijų tūkstančių penkių šimtų dvidešimties litų 26 centų) pagrįstas, įrodytas ir turi būti tenkinamas.

Daiktai : formatinio pjaustymo staklės „Format 4 Kappa 450“, frezavimo staklės „Felden F900DigiDrive“, Frezavimo staklės „Hammer F3“, briaunų laminavimo ir frezavimo staklės „Felder G200“, reismusavimo - obliavimo staklės „Ferder AD 741“, gręžimo - kaltavimo staklės „Felder FD 250“, šlifavimo staklės „Felder FS-722“, reismusavimo staklės „Felder D951“, juostinis pjūklas „FB40“, kietojo kuro šildymo katilas „Atrama“ - bendros neišpirktos vertės 102.804.06 lt., mini krautuvas „CASE 430“, identifikacinis Nr. N5M407111, kurio likusi neišpirkta vertė 64.130.04 lt., grąžintini UAB „Swedbank lizingas“ .

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio24 d. nuosprendis nepagrįstas išsamia nešališka įrodymų visumos analize, teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikinamas. S. P. atžvilgiu priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4d., 329 str. 2 punktu 1 p., kolegija

nusprendžia:

-Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti;

-Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį;

-S. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 1 d. (dėl piktnaudžiavimo išvežant turtą iš UAB (duomenys neskelbtini) ) ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 1 d.(dėl piktnaudžiavimo slepiant turtą- minikrautuvą angare, esančiame (duomenys neskelbtini)) ir skirti bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti prie griežtesnės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir skirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant S. P. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti, iš S. P. UAB (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 3520,26 lt (tris tūkstančius penkis šimtus dvidešimt litų 26 centus).

Formatinio pjaustymo stakles „Format 4 Kappa 450“, frezavimo stakles „Felden F900DigiDrive“, Frezavimo stakles „Hammer F3“, briaunų laminavimo ir frezavimo stakles „Felder G200“, reismusavimo - obliavimo stakles „Ferder AD 741“, gręžimo - kaltavimo stakles „Felder FD 250“, šlifavimo stakles „Felder FS-722“, reismusavimo stakles „Felder D951“, juostinį pjūklą „FB40“, kietojo kuro šildymo katilą „Atrama“ - bendros neišpirktos vertės 102.804.06 lt., mini krautuvą „CASE 430“, identifikacinis Nr. N5M407111, kurio likusi neišpirkta vertė 64.130.04 lt., grąžintini UAB „Swedbank lizingas“.