Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Gintaro Godos ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 23 d. nutartis, kuria nuteistojo J. V. apeliacinis skundas atmestas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir G. C., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

J. V. nuteistas už tai, kad jis veikdamas kartu su G. C., 2006 m. rugpjūčio 25 d., apie 23.00 val., Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) prie baro (duomenys neskelbtini), reikalavo pinigų iš M. S. alui nusipirkti, o šiam atsisakius atiduoti pinigus, panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą – G. C. sudavė jam per kaklą, sukeldamas fizinį skausmą, dėl to nukentėjusysis nukrito ir prarado sąmonę, bei pagrobė iš jo daiktų, kurių vertė 606 Lt.

Kasaciniu skundu J. V. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 23 d. nutartį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Kasatorius nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas, teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, be to, padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, t. y. šališkai vertinti įrodymai ir todėl priimtas nepagrįstas nuosprendis.

Nuteistasis teigia nusikaltimo nepadaręs, įvykio metu jis su sugyventine buvęs kitoje vietoje – sugyventinės tetos namuose.

Kasatorius pažymi, kad buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių reikalavimai. J. V. kaltė tiek nuosprendyje, tiek nutartyje grindžiama tik nukentėjusiojo parodymais. Teismas, darydamas išvadas, nesivadovavo objektyviais įrodymais. Be to, buvo pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6, 7 straipsnių nuostatos, nes teismas buvo šališkas, byla nagrinėta neteisingai ir J. V. nuteistas be jokio teisinio pagrindo.

J. V. pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neištaisė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą.

Nuteistojo J. V. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 368 straipsnio reikalavimų

Reikalavimai kasaciniam skundui yra suformuluoti BPK 368 straipsnio 2 dalyje. Be kita ko, kasaciniame skunde turi būti nurodytas kasatoriaus prašymas, kuris privalo atitikti BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose numatytą sprendimą, kurį priima kasacinės instancijos teismas, tenkindamas kasacinį skundą. Prašyme turi būti nurodyta konkreti tokio sprendimo formuluotė. Nuteistojo J. V. kasacinio skundo prašymas priimti nenumatytą BPK 382 straipsnyje sprendimą negali būti tenkinamas. Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, priima vieną iš BPK 382 straipsnyje numatytų nutarčių, tačiau nepriima nuosprendžių, kaip to prašo kasatorius.

Dėl BPK 369 straipsnio 1 dalies reikalavimų

Kasacine tvarka įsiteisėjęs nuosprendis ar nutartis gali būti apskundžiami BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Baudžiamojo proceso įstatymas numato du apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus:

netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas;padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Kasatorius nurodo šiuos abu kasacinio apskundimo pagrindus. Netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą kasatorius aiškina tuo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o kaip esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą nurodo tai, kad teismai šališkai vertino įrodymus ir dėl to priėmė nepagrįstą nuosprendį.

Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo teismų sprendimai kasacine tvarka skundžiami tada, kai, kasatoriaus nuomone, įsiteisėjusiame nuosprendyje ar nutartyje netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos arba nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos reikėjo kvalifikuoti veiką. Nuteistojo J. V. kasaciniame skunde nenurodomos konkrečios BK bendrosios dalies normos, kurios teismų sprendimuose pritaikytos netinkamai arba kurios nebuvo taikytos, nors tam buvo reikiamos sąlygos ir pagrindai, taip pat skunde nėra argumentų dėl veikos kvalifikavimo. Vien kasatoriaus tvirtinimas, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas, nelaikomas netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

Pažymėtina, kad nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas, todėl kasacinio skundo motyvai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo paliekami nenagrinėtini.

Dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų

BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas įrodymų liečiamumo principas, reiškiantis, kad įrodymais gali būti laikomi tik tokie duomenys, kuriais įrodinėjama bent viena bylai reikšminga aplinkybė. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nuosprendis pagrįstas nukentėjusiojo, liudytojų, procesų veiksmų protokolais. Kasatorius nors ir nurodo, kad buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 3 dalies reikalavimai, tačiau jų nesukonkretina Teisėjų kolegija nenustatė įrodymų liečiamumo principo pažeidimo. Taip pat nenustatyta ir BPK 20 strtaipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimų. Pagal šią normą įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti atliekant BPK numatytus proceso veiksmus. Tai reiškia, kad duomenys turi atitikti įrodymų leistinumo savybę. Nenustatyta, kad įrodymai, kuriais yra pagrįstas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, buvo gauti neteisėtais būdais.

Kasatorius nesutinka su nuosprendžiu padarytu įrodymų vertinimu ir tai prašo pripažinti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimu. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai, kad teismas išvadas dėl J. V. kaltumo pagrindė vienų liudytojų parodymais, o kitų parodymus pripažino nepatikimais, nėra pagrindas pripažinti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nuosprendyje nurodyta, dėl kokių priežasčių tam tikri duomenys laikomi nepatikimais, neturinčiais įrodomosios galios. Teismas įvertino liudytojų R. J., A. M., R. V., L. B. parodymus. Nuosprendyje išdėstyti, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė šių liudytojų parodymus. Kasacinės instancijos teismas įrodymų nevertina. Kasatoriaus nuorodos į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 7 straipsnių pažeidimus yra deklaratyvios. Nėra pagrindo pripažinti, kad teismas J. V. buvo šališkas tik todėl, kad priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuoroda į Konvencijos 7 straipsnio pažeidimą neturi jokio pagrindo, nes J. V. nuteistas pagal galiojantį įstatymą ir bausmė paskirta BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

Dėl BPK 332 straipsnio reikalavimų

Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą, tačiau nenurodo konkrečių neišnagrinėtų apeliacinio skundo motyvų. Iš Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 23 d. nutarties matyti, kad nuteistojo J. V. apeliacinis skundas atmestas motyvuotai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Tai, kad kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadomis, nėra pagrindas pripažinti šią nutartį neteisėta ir nepagrįsta. Kasaciniame skunde nenurodyta motyvų, dėl kurių turėtų būti panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutartis. Skunde tik pakartojami apeliacinio skundo motyvai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo.

Teisėjų kolegija nenustatė BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. V. kasacinį skundą atmesti.