Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. nutarties, kuria panaikintas Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2008 m. sausio 17 d. nutarimas atmesti D. B. skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 70-2-00033-07 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2005 m. rugpjūčio 19 d. Varėnos rajono apylinkės prokuratūroje gautas D. Č. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą D. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. Prašyme ji nurodė, kad D. B. nuolat grasina sumušti jos dukrą G. Č., gim. 1996 m., bei susidoroti su jos tėvu Gi. Č. Dėl nuolatinio D. B. kabinėjimosi prie dukros, psichinio poveikio priemonių dukra ne kartą skundėsi galvos skausmais, nuolatine baime, miego sutrikimais, jai atsirado nervinio tiko požymiai. Tokiais D. B. veiksmais varžomos dukros teisės augti sveikoje aplinkoje, turėti ramią ir nerūpestingą vaikystę ir daroma žala jos psichinei sveikatai.

Dėl šio prašymo 2005-08-19 Varėnos rajono apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 55-2-00044-05 pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 1 p.

2006 m. sausio 30 d. Varėnos rajono apylinkės prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 1 d. 2 p., 3 str. 1 d. 1 p., nutarimu ikiteisminį tyrimą pagal BK 138 str. 2 d. 1 p. nutraukė. Šis nutarimas Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2006 m. vasario 13 d. nutarimu buvo panaikintas.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nuo tyrimo šioje byloje nušalinus Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą ir kitus šios prokuratūros prokurorus, 2006 m. rugpjūčio 31 d. ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Druskininkų miesto apylinkės prokuratūrai.

2006 m. lapkričio 15 d. Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 1 d. 2 p., nutarimu ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 1 p. nutraukė. 2007 m. kovo 6 d. Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 1 d. nutarties pagrindu nutarimu panaikino 2006 m. lapkričio 15 d. nutarimą ir grąžino bylą tyrimui atlikti.

2007 m. kovo 27 d. Druskininkų miesto apylinkės prokuratūroje gautas 2007-03-21 D. B. skundas pradėti ikiteisminį tyrimą D. Č. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d., Gi. Č., V. J. ir K. V. atžvilgiu – pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. Pareiškime D. B. nurodė, kad D. Č. ir Gi. Č. jį melagingai įskundė padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 1 p., ir davė melagingus parodymus, o ekspertai V. J. ir K. V. davė melagingą išvadą šioje byloje, nes jis D. Č. pareiškime nurodytu nusikaltimo padarymo laiku, t.y. 2005 m. rugpjūčio 18 d., nebuvo Varėnos mieste.

2007 m. birželio 8 d. Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroras nutarimu ikiteisminį tyrimą D. B. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 1 p., padarymo, nutraukė.

2007 m. birželio 8 d. Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroras nutarimu ikiteisminį tyrimą, nesant D. Č. veikoje nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir 236 str. 1 d., požymių ir nesant Gi. Č., G. Č., K. V. ir V. J. veikose nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., požymių taip pat nutraukė.

2007 m. lapkričio 7 d. Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007-10-19 nutarties pagrindu panaikino abu 2007 m. birželio 8 d. Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimus byloje Nr. 55-2-00044-05 ir pavedė atlikti ikiteisminį tyrimą.

2007 m. lapkričio 8 d. Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal 2007-10-29 D. B. skundą dėl melagingų parodymų davimo, melagingos ekspertų išvados pateikimo ir melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 55-2-00044-05 išskirtas į atskirą tyrimą ir suteiktas ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 70-2-00033-07. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir 236 str. 1 d.

2007 m. gruodžio 28 d. Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroras nutarimu ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 70-2-00033-07 nutraukė, nesant D. Č. ir Gi. Č. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir 236 str. 1 d., o ekspertų V. J. ir K. V. veiksmuose – nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., požymių. Nutarime konstatavo, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad D. Č. bei Gi. Č. davė melagingus parodymus ar melagingai įskundė ar pranešė apie nebūtą nusikaltimą, nes ekspertizės aktu nustatyta, kad nukentėjusiajai G. Č. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir jis siejamas su D. B. veiksmais. Taip pat nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių ekspertų V. J. ir K. V. veiksmuose, nes savo išvadas pastarieji grindė ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, medicinine dokumentacija bei kita medžiaga.

D. B., nesutikdamas su priimtu nutarimu, skundu kreipėsi į Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą, prašydamas panaikinti 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimą ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 70-2-00033-07.

Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2008 m. sausio 17 d. nutarimu atmetė D. B. skundą kaip nepagrįstą. Tokį savo sprendimą vyriausiasis prokuroras motyvavo tuo, kad nėra jokių faktinių ir objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog D. Č. ir Gi. Č. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir 236 str. 1 d., o V. J. ir K. V. – nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. Tai tvirtina tik D. B., kuris yra suinteresuotas kitos bylos Nr. 55-2-00044-05 baigtimi. Be to prokuroras konstatavo, jog tai, ar ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas. Todėl tik teismas, priėmęs vienokį ar kitokį sprendimą kitoje byloje, gali įvertinti surinktus duomenis, galinčius patvirtinti ar paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai.

Druskininkų miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2008 m. vasario 6 d. nutartimi iš dalies patenkino D. B. skundą ir panaikino Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2008 m. sausio 17 d. nutarimą. Tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad tiek Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroras, priimdamas 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimą, tiek Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, priimdamas 2008 m. sausio 17 d. nutarimą, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 1 str., 30 str. reikalavimus, nes nepašalino Druskininkų miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007 m. spalio 19 d. nutartyje nurodytų trūkumų, susijusių su prieštaravimais tarp įtariamojo D. B. gynėjo pateiktų rašytinių įrodymų bei D. Č. nurodytų aplinkybių dėl nusikaltimo padarymo vietos ir laiko. Taip pat nepašalino prieštaravimų tarp teismo ekspertų išvadų, susijusių su G. Č. padarytu sveikatos sutrikdymu. Prašymą panaikinti Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimą teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 214 str. 1 d. ir 4 d., 173 str. 1 d. 6 p., 4 d., ikiteisminio tyrimo teisėjas neturi įgaliojimų panaikinti prokuroro nutarimą ir įpareigoti atlikti ikiteisminį tyrimą.

Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras skunde prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atmesti D. B. skundą ir palikti galioti Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2008 m. sausio 17 d. nutarimą. Nurodo, kad teismas, konstatavęs, jog buvo pažeisti Lietuvos Respublikos BPK 1 str. ir 30 str. reikalavimai, nenurodė, koks konkrečiai įstatymas netinkamai pritaikytas ir kokių konkrečių priemonių turėjo imtis prokurorai, kad būtų greitai ir išsamiai atskleista nusikalstama veika, bei nesiūlė pašalinti pažeidimus, kaip to reikalauja BPK 64 str. 2 d. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti visi liudytojai, ekspertai, o D. B. pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti parodymus kaip liudytojas ir parodymų nedavė. 2007-11-08 nutarimu medžiaga dėl D. B. skundo iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 55-2-00044-05 medžiagos atskirta į atskirą tyrimą ir tuo pašalintas 2007-10-19 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodytas trūkumas, kad ikiteisminis tyrimas D. Č., Gi. Č. bei ekspertų V. J. ir K. V. atžvilgiu buvo nutrauktas nepradėjus ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d., padarymo.

Tiek Druskininkų miesto apylinkės prokuroro 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas, tiek Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2008 m. sausio 17 d. nutarimas surašyti laikantis Lietuvos Respublikos BPK 30 straipsnio reikalavimų, motyvai surašyti remiantis byloje Nr. 70-200033-07 surinkta medžiaga. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo teisėjas, priimdamas 2008 m. vasario 6 d. nutartį, rėmėsi ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 55-2-00044-05 medžiaga, kurioje tyrimas šiuo metu dar nebaigtas, o pareiškėjas D. B. yra įtariamasis.

Prokuroras atkreipia dėmesį, jog Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis buvo priimta byloje Nr. 55-2-00044-05, be to joje nebuvo nurodyta, kokius pažeidimus reikia pašalinti, todėl nėra pagrindo teigti, jog prokuroras ignoruoja ir nesiekia pašalinti teismo nutartyje nurodytų pažeidimų.

Prokuroras taip pat nurodo, kad tyrimo metu buvo ištirtos aplinkybės dėl ekspertizių išvadų. Buvo apklausti ekspertai V. J. ir K. V., kurie patvirtino, kad byloje esančios ekspertizių išvados nėra dviprasmiškos. Antros ekspertizės metu patikslinta pirmos ekspertizės išvada pagal gautą papildomą medžiagą dėl G. Č. būklės bei gydimosi Vaiko raidos centre 2005 m. lapkričio 28 d. – gruodžio 5 d. laikotarpiu ir buvo padaryta galutinė išvada dėl jos sužalojimo. Taip pat buvo ištirtos ir įvertintos aplinkybės dėl D. B. buvimo vietos 2005-08-18. Buvo apklausta liudytoja G. S., kuri negalėjo paaiškinti, kuriuo tiksliai dienos laiku pas ją į Palangą atvyko D. B. ir kokią tiksliai dieną ji jam išrašė kvitą. Pats D. B. būti apklausiamas liudytoju šioje byloje atsisakė. Tuo tarpu netikėti D. Č. pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Byloje yra G. Č. parodymai, kurie nekelia abejonių dėl jai padaryto sužalojimo masto, nustatyto teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikusių ekspertų išvada. Ekspertai, atlikdami ekspertizę, rėmėsi ne vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymais, bet ir medicininiais dokumentais.

Prokuroro nuomone, ikiteisminio tyrimo teisėjas, nagrinėdamas D. B. skundą neatsižvelgė į BPK 62 str. 1 d. reikalavimus ir tai, kad D. B. šioje ikiteisminio tyrimo byloje nėra proceso dalyvis.

Apeliantas nesutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, jog įstatymas nesuteikia teisėjui įgaliojimų panaikinti prokuroro nutarimus ir įpareigoti atlikti ikiteisminį tyrimą, nes nei BPK 214 str. 1 d. ir 4 d., nei 173 str. 1 d. 6 p., 4 d. nėra nuostatos, draudžiančios teisėjui panaikinti neteisėtus nutarimus.

Teismo posėdyje prokuroras prašė jo skundą tenkinti.

Pareiškėjo D. B. atstovas prašė prokuroro skundą atmesti.

Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundas tenkintinas, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. nutartis naikintina kaip nepagrįsta.

Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d.) ir melagingų parodymų davimo (Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalį už melagingą įskundimą atsako asmuo, melagingai įskundęs įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį, kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo nepagrįstai pradėtas persekioti. Melagingas įskundimas – tai žinomai neteisingos, tyčia iškreiptos informacijos apie nusikalstamą veiką ir asmenį, tariamai jį padariusį, perdavimas įstaigai ar pareigūnui, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą.

Bylos duomenimis, 2007 m. kovo 27 d. D. B. kreipėsi į Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą D. Č. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d., Gi. Č. atžvilgiu – pagal BK 235 str. 1 d. Savo pareiškime nurodė, jog D. Č., pateikdama 2005-08-18 skundą Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui ir jame nurodydama, kad D. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d., nes psichiškai sužalojo jos mažametę dukrą G. Č., melagingai jį įskundė. D. B. aiškina, jog nusikaltimo nepadarė, nes 2005 m. rugpjūčio 18 d. jis nebuvo ir negalėjo būti D. Č. nurodytoje vietoje – Varėnos mieste, nes su šeima atostogavo Palangoje. Kaip šią aplinkybę patvirtinantį dokumentą nurodo prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 1510203 bei UAB „Varėnos vandenys“ pažymą apie savo žmonos L. B. atostogas.

Tačiau, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, minėto D. Č. pareiškimo pagrindu 2005 m. rugpjūčio 19 d. Varėnos rajono apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 1 p., kuris vyksta iki šiol. 2006 m. rugsėjo 28 d. D. B. buvo pranešta apie jam pareikštą įtarimą dėl G. Č. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Esant tokioms aplinkybėms, prokuroras privalo D. B. iškeltoje byloje surinkti visus tiek įtariamąjį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir nustatyti, ar pastarojo veiksmuose yra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtis ir ar iš viso jis padarė nusikalstamus veiksmus.

D. B. gynėjo pateiktas prekių-paslaugų kvitas, patvirtinantis, jog pastarasis nuo 2005-08-18 iki 2005-08-20 nuomojo kambarį Palangoje, ir pažyma apie jo žmonos L. B. atostogas visų pirma turi būti tiriami ir vertinami sprendžiant D. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 55-2-00044-05. Šis tyrimas yra vykdomas. Sprendžiant D. B. kaltės klausimą pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 1 p., bus įvertinta, ar D. Č. 2005-08-18 skunde išdėstytos aplinkybės pasitvirtino pilnai, iš dalies, ar jos buvo paneigtos kitais bylos faktiniais duomenimis. Atsižvelgiant į galutinio sprendimo D. B. baudžiamojoje byloje pobūdį bus galima vertinti, ar D. Č. 2005-08-18 skunde išdėstytos aplinkybės atitinka tikrovę, ar pastaroji dėl skunde nurodytų aplinkybių sąžiningai klydo. Kad D. Č. būtų pateikusi žinomai neteisingą ar tyčia iškreiptą informaciją, šiuo metu byloje duomenų nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, šiuo metu nėra jokio pagrindo konstatuoti ir tai, jog D. Č. ir Gi. Č. apklausiami liudytojais ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus apie D. B. veiksmus jų mažametės dukros G. Č. atžvilgiu. Todėl Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroras 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimu pagrįstai ikiteisminį tyrimą šioje dalyje pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., 235 str. 1 d. nutraukė, o Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2008 m. sausio 17 d. nutarimu šį prokuroro sprendimą paliko galioti, nes, esant nustatytoms aplinkybėms, toks ikiteisminis tyrimas iš viso negalėjo būti pradėtas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog tais atvejais, kai asmuo, melagingai įskundęs nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, vėliau patvirtindamas, pagrįsdamas savo pranešimą ar įskundimą, ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu duoda melagingus parodymus, tokie parodymai laikomi ankstesnės veikos (melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą) tęsiniu, ir savarankiško nusikaltimo, numatyto BK 235 str., sudėties nesudaro.

Dėl melagingos ekspertų išvados pateikimo (Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.).

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako ekspertas ar specialistas, pateikęs melagingą išvadą ar paaiškinimą. Melaginga BK 235 straipsnio prasme laikoma tokia eksperto ar specialisto išvada, kurioje nutylėti ar iškreipti bylos tyrimo metu nustatyti faktai bei turinčios reikšmės tiesos nustatymui aplinkybės, kuri neparemta bylos medžiaga arba yra sąmoningai klaidinanti.

Ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 1 p. pradėtas dėl to, kad nuo 2005 m. pavasario iki 2005 m. rugpjūčio 18 d. D. B. nuolat kabinėjosi prie G. Č., užgauliojo, grasino sumušti ją ir jos tėvą.

G. Č. vaiko sveikatos raidos istorijoje užfiksuota, jog 2005-09-09 pastaroji kreipėsi į medikus ir dėl neurotinio tiko buvo siųsta pas neurologą. 2005-09-16 neurologas G. Č. diagnozavo reakciją į stiprų psichogeninį stresą. 2005-09-12 Vilniaus universiteto vaikų konsultacinėje poliklinikoje diagnozuota reakcija į stiprų stresą ir nurodyta, jog mergaitė dėl kaimyno veiksmų jaučia įtampą, baimes, atsirado nevalingi rankų judesiai, blogai užmiega, sapnuoja baisius sapnus.

Vaiko rados centro ligos istorijoje užfiksuota, jog šioje ligoninėje G. Č. gydyta nuo 2005-11-28 iki 2005-12-05, jai diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas. Ligos istorijoje akcentuojama, kad visi ligos simptomai G. Č. atsirado nuo 2005 metų vasaros, kai prasidėjo nesutarimai su kaimynu. Individualių pokalbių metu mergaitė aktyviai reagavo į pokalbius su kaimynu, nerimavo dėl to, jautė baimę, nepasitikėjimą savimi. Išsivysčiusio potrauminio streso priežastimi įvardinta konfliktinė situacija. Praėjus gydymo kursą G. Č. susireguliavo miegas, nublanko pergyvenimai, susireguliavo miegas, ji tapo drąsesnė, aktyvesnė, išnyko baimės prieš kaimyną jausmas.

Teismo psichiatrijos-psichologijos akte Nr. 396 konstatuota, kad G. Č. 2004 metais diagnozuoti sutrikimai – neurotinės reakcijos, neurotinis tikas, todėl negalima tiesiogiai susieti D. B. veiksmų su 2005-09-12 G. Č. nustatytu sutrikimu – reakcija į stiprų stresą, kadangi medicininėje dokumentacijoje aprašyta klinika atkartojo 2004 metais nustatyto sutrikimo simptomus. 2004 metais G. Č. nustatytas neurotinis tikas medikų buvo tiesiogiai siejamas su patirta psichologine trauma įkritus į upę. Šiuo metu G. Č. yra psichiškai sveika (t. 1, b.l. 56).

Iš 2006 m. gegužės 25 d.-birželio 27 d. teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto Nr. 187 (t. 1, b.l. 86-87) aprašomosios dalies matyti, jog ekspertai V. J. ir K. V. ekspertizę atliko ir išvadas pateikė remdamiesi baudžiamosios bylos dėl mažametės G. Č. sveikatos sutrikdymo medžiaga, G. Č. vaiko sveikatos raidos istorija iš Varėnos rajono centrinės ligoninės konsultacinės poliklinikos bei G. Č. ligos istorija Nr. 744H iš Vaiko raidos centro (VRC), pačios G. Č. paaiškinimais.

Įvertinę šiuos pateiktus duomenis ekspertai konstatavo, jog 2005 m. lapkričio 28 d. G. Č. diagnozuotas praeinantis psichikos sutrikimas – adaptacijos sutrikimas (potrauminio streso sutrikimas) – yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su 2008-08-19 D. Č. prašyme nurodytais D. B. veiksmais G. Č. atžvilgiu. Ši ekspertų išvada neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktai baudžiamosios bylos medžiagai bei pateiktiems medicininiams dokumentams.

Apklausti liudytojais ekspertai paaiškino, jog atliekant pirmąją ekspertizę (2005 m. lapkričio 15 d.-2006 m. sausio 3 d. teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktas Nr. 396) jiems nebuvo pateikta medžiaga dėl G. Č. gydymo Vaiko rados centre, o esamos medžiagos nepakako sužalojimo mastui nustatyti ir juos susieti su ikiteisminio tyrimo medžiagoje fiksuotais D. B. veiksmais. Tuo tarpu papildomai pateikta medžiaga – ligos istorija iš Vaiko raidos centro bei papildomi įrašai ambulatorinėje kortelėje apie G. Č. būseną po pirmosios ekspertizės atlikimo bei gydymo Vaiko raidos centre, iš esmės keitė pirminės ekspertizės išvadą (t. 2, b.l. 172-175). Todėl ekspertai, remdamiesi minėtais naujais duomenimis, ekspertizės akte Nr. 187 konstatavo, jog 2005-11-08 G. Č. diagnozuotas praeinantis psichikos sutrikimas – adaptacijos sutrikimas – yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su 2005-08-19 D. Č. prašyme prokurorui nurodytais D. B. veiksmais nukentėjusiosios G. Č. atžvilgiu. G. Č. diagnozuotas praeinantis psichikos sutrikimas tęsėsi ilgiau nei 10 dienų, bet mažiau nei pusę metų, dėl to jis prilyginamas nesunkiam sveikatos sutrikdymui.

Esant šioms aplinkybėms, teismo manymu, nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, jog ši ekspertų V. J. ir K. V. išvada, liečianti G. Č. psichinės sveikatos sutrikimus, iškraipo bylos tyrimo metu nustatytus faktinius duomenis, tiesos nustatymui svarbias aplinkybes ar yra sąmoningai klaidinanti, neparemta bylos medžiaga, taigi, yra melaginga.

Be to ekspertų išvados nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Teismas teisiamajame posėdyje, spręsdamas kaltinamojo kaltės klausimą, ištiria visus įrodymus, tame tarpe ir ekspertų išvadas, vertindamas jas kitų bylos įrodymų kontekste. Kilus klausimų dėl išvadų pagrįstumo, teismas turi galimybę skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Respublikos BPK 286 str.). Ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o vėliau jau teismo prerogatyva spręsti klausimą, kokius inkriminuotus veiksmus kaltinamasis padarė, kada tas buvo ir ar tarp jo nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaip jau buvo minėta, baudžiamojoje byloje, kurioje D. B. įtariamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 1 p., vyksta ikiteisminis tyrimas ir bylą ruošiamasi perduoti teismui. Todėl, tik ištyrus visus byloje esančius įrodymus, tame tarpe ir ekspertų išvadas, įvertinus, ar yra byloje ekspertų nustatytą G. Č. sužalojimą paneigiančių duomenų, būtų galima spręsti, kurie iš įrodymų yra objektyvūs, pagrįsti bylos faktiniais duomenimis, ir ar jie pakankami iš esmės išspręsti D. B. kaltės klausimą dėl jam inkriminuoto nusikaltimo.

Taigi, įvertinus šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad prokuroras ekspertų V. J. ir K. V. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. pagrįstai nutraukė, o Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2008 m. sausio 17 d. nutarimu šį prokuroro sprendimą pagrįstai paliko galioti.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 214 str. 4 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas BPK X dalyje nustatyta tvarka. Nors BPK X dalyje nurodyta, kad žemesniųjų teismų nutarčių aukštesniajam teismui apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nutarties priėmimo dienos, tačiau sprendžiant ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo klausimą, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos BPK 214 str. 5 d., kur nurodoma, kad skundas gali būti paduotas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Taigi, nors baudžiamojo proceso įstatymų normos numato skirtingus prokuroro priimto nutarimo ir teismo nutarties dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo apskundimo terminus, tačiau juos skaičiuoti nurodo ta pačia tvarka. Ši įstatyminė nuostata užtikrina savalaikį proceso dalyvių teisių įgyvendinimą.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog Druskininkų miesto apylinkės teismas D. B. skundą išnagrinėjo nepranešus proceso dalyviams apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką, ir pastariesiems nedalyvaujant skundo nagrinėjime. Skundžiamos 2008 m. vasario 6 d. nutarties nuorašas Druskininkų miesto apylinkės prokuratūrai įteiktas 2008 m. vasario 8 d. (b.l. 40), skundas dėl minėtos nutarties apylinkės teismui pateiktas 2008 m. vasario 15 d. Todėl laikytina, kad Druskininkų apylinkės prokuratūros skundas dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. nutarties paduotas nepraleidus apskundimo termino.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 214 str., 442 str. 1 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 6 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – D. B. skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimo ir Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2008 m. sausio 17 d. nutarimo atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.