Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės M. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės M. Ž. ieškinį atsakovei V. K. dėl nustatyto patikslinto servituto panaikinimo ir naujo servituto nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, E. Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

9. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nurodė pateikti papildomus įrodymus pagrindžiančius ieškinio pagrindą.

10. Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą (ieškinį, pareiškimą, skundą), kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).

11. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu (CPK 115 str. 2, 3 dalys).

12. Pagal teismų praktiką ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

13. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę, jis įgyvendina laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.

14. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame sklype buvo nustatytas kelio servitutas ir jis užtikrina viešpataujančio daikto, t. y. žemės sklypo, kuris priklauso atsakovei V. K. ir žemės sklypo, kuris priklauso L., dėl kurių buvo nustatytas kelio servitutas, tinkamą naudojimą. Iš pareikšto ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovė siekia pakeisti nustatytą servitutą, kadangi ieškovė kitoje kelio pusėje pasistatė namą, tad servitutinis kelias eina labai arti abiejų namų, o nuo namo kuriame šiuo metu ieškovė gyvena, jis yra nutolęs tik 1,5 metro. Be to, nurodo, kad šis kelias nėra žvyruotas, todėl pavasarį ir lietingą rudenį, juo važiuojant, jis tampa sunkiai pravažiuojamas, pasidaro gilios provėžos, kas apsunkina ieškovės vaikščiojimą nuo namo link ūkinių pastatų, iš lauko į namo vidų patenka purvas. Byloje taip pat nustatyta, jog ieškovė savo lėšomis įrengė naują kelią, kuris jos teigimu, atsakovei V. K. bei trečiajam asmeniui E. Ž. užtikrina netrukdoma ir saugų privažiavimą prie turimų sklypų.

16. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinio reikalavimą, nurodant tikslų kelio servituto plotį ir ilgį bei kelio servituto koordinates, nes iš pateikto reikalavimo, teismo vertinimu, nėra aišku, koks servitutas prašomas nustatyti, ar servitutas bus kitoje vietoje ar liks toje pačioje vietoje.

17. Apeliantė pateikusi skundą nesutinka su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi ir prašo bylą nagrinėti pagal byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, jog šiuo konkrečiu atveju, ieškovė turi patikslinti ieškininį reikalavimą, jį sukonkretinant.

18. Iš pareikšto ieškinio turinio bei prie jo pridėto žemės sklypo plano (7 priedas, 17 puslapis) matyti, kad ieškovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype kitoje vietoje įrengė naują kelią ir siekia, kad būtent juo atsakovė ir naudotųsi, patekimui į savo sklypą, o ne ankstesniuoju, kadangi kaip ji pati nurodo, kitoje kelio pusėje pastačius namą, jis yra labai arti namo, be to pablogėjo jo būklė ir sukelia ieškovei nepatogumų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors iš pačio ieškinio turinio akivaizdu, kad ieškovė siekia, jog byloje būtų nustatytas visai kitas tarnaujantis daiktas, tačiau pažymėtina tai, jog suformuluotas galutinis reikalavimas to visiškai neatspindi. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovė turi patikslinti ieškininį reikalavimą, nurodant daikto, kurį jį siekia pripažinti tarnaujančiu, tikslias koordinates ir kitus duomenis, kuriais remiantis teismas galėtų priimti atitinkamą sprendimą, kadangi ieškovės nurodomas tik kelio pavadinimas „Kelias 1044 m. kv.“, kuris yra pažymėtas pateiktame minėtame plane, negali būti laikomas tinkamu ieškininio reikalavimo suformulavimu.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat nustatė ieškovei terminą pateikti papildomus įrodymus, pažymėdamas, kad ji nepateikė į bylą leistinų įrodymų, pagrindžiančių, kad pablogėjo tarnaujančio daikto būklė. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka ir pažymi, jog kadangi ieškovė ieškinyje kaip vieną iš argumentų, kodėl reikia pakeisti tarnaujantį daiktą, taip pat nurodo ir kelio būklės pablogėjimą, šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti į bylą. LR CPK 111 str. 2 d. 5 p. nustato, jog kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką ir įrodymai patvirtinantys šias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovei terminą pateikti papildomus įrodymus, dėl aplinkybių, kuriomis ieškovė grindžia ieškinio dalyką, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovė turi kreiptis į kelius prižiūrinčią įstaigą, kad ši įvertintų tarnaujančio daikto (kelio) būklę ir pateiktų atitinkamą išvadą.

20. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad atsakovė pateikusi atsiliepimą į ieškinį bei prašydama jį atmesti, nurodo, kad ieškovės siūlomas variantas nėra racionalus ir neužtikrintų tinkamo atsakovės sklypo ( viešpataujančio daikto) naudojimo. Pažymi, kad nustačius servitutą pagal ieškovės pasiūlymą, jis eitų nelygiu ir netinkamu reljefu, kuris sudrėkęs pasidaro neišvažiuojamas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad galimai ieškovė taip pat turėtų pagrįsti ir tą aplinkybę, kad jos įrengtas kelias yra tinkamas ir užtikrins atsakovei tinkamą jai priklausančio sklypo naudojimą.

21. Be to, pastebėtina ir tai, jog tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų.

22. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, paliktina nepakeista, o apeliantės M. Ž. skundas atmestinas ( LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.