Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. G., atstovei advokatei Vitai Litinskienei, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Laurai Vitosienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. G. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Pagėgių savivaldybės agentūrai dėl 2009 m. sausio 27 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Pagėgių savivaldybės agentūros (toliau – ir Institucija) vyresniojo specialisto nutarimu J.G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51³ straipsnio 9 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda - 8000 litų bauda. Administracinėn atsakomybėn J. G. patrauktas už tai, kad 2008 m. gruodžio 16 ir 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis traktorius MTZ-925, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose išpylė 20 tonų skysto flotacinio dumblo. Gavus Jūrinių tyrimų centro rezultatus nustatyta, kad minėta atlieka nėra pavojinga. Šis dumblas susidarė naujos gamybos proceso metu, todėl patvirtinančių dokumentų dėl minėtos atliekos pridavimą įmonė neturi. Atliekos šalinamos nesilaikant gamtosauginių reikalavimų. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 patvirtintas Atliekų tvarkymo taisykles, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą bei Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo 2 ir 6 punktų reikalavimus.

- panaikinti 2009-01-27 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimą administracinėje byloje Nr. 10 AM 007821.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė Vita Litinskienė palaiko skundą ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas dalinai.

Dėl administracinės bylos žinybingumo

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas priskirta plačiam įvairių Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgaliotų neteisminių institucijų ratui ir apylinkės teismams. Administracinių teisės pažeidimų bylų žinybingumas konkrečių organų (institucijų) kompetencijai nustatomas pagal asmens veikos kvalifikavimą pagal konkretų ATPK straipsnį ar jo dalį. Iš ATPK šešioliktojo skirsnio normų (ATPK 221 – 247¹¹ straipsniai) matyti, kad konkrečių pareigūnų įgaliojimai organų (institucijų), numatytų ATPK 216 straipsnio 5 punkte, vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas priklauso nuo nagrinėjamų pažeidimų kvalifikavimo pagal atitinkamus ATPK straipsnius ar jų dalis, skiriamų administracinių nuobaudų rūšių ir baudos dydžio. ATPK 224 straipsnyje numatyta rajonų (miestų) apylinkių teismų (apylinkių teismų teisėjų) administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo kompetencija. Pagal minimą straipsnį būtent rajonų (miestų) apylinkės teismai (apylinkių teismų teisėjai) nagrinėja 51³ straipsnio penktoje, šeštoje, septintoje, aštuntoje, devintoje, dešimtoje, vienuoliktoje ir dvyliktoje dalyse numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas.

J. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51³ straipsnio 9 dalį ir nutarimą priėmė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Pagėgių savivaldybės agentūros pareigūnas ir tuo buvo pažeistos administracinių teisės pažeidimų bylų žinybingumo taisyklės. Todėl Institucijos 2009-01-27 nutarimas, kuriuo J. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51³ straipsnio 9 dalį, naikintinas.

Dėl ginčijamo administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo procesinių trūkumų

Administracinės bylos medžiaga nustatyta, kad J. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51³ straipsnio 9 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, išpylė 20 tonų skysto flotacinio dumblo, kuris susidarė naujos gamybos proceso metu. Tuo konstatuota, kad bendrovė atliekas šalina nesilaikant gamtosauginių reikalavimų. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 21), tiek skundžiamajame nutarime (b.l. 22) nurodyta, jog tokiais savo veiksmais J.G. pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr.217 patvirtintas Atliekų tvarkymo taisykles (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) bei Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau – ir TIPK) leidimo sąlygų 2 ir 6 punkto reikalavimus.

ATPK 51³ straipsnio 9 dalis numato administracinę atsakomybę už didesnių negu penki kubiniai metrai atliekų kiekio šalinimą ir (ar) naudojimą pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka. Tai yra blanketinė teisės norma. Blanketinės teisės normos dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, fiksuojami nustatyti įrodymai. Pagal ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui darytina išvada, kad tai procesinis dokumentas, kuriuo:

1) pradedama administracinė byla;

2) formuluojamas kaltinimas;

3) fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Protokole nurodytas veikos teisinis kvalifikavimas itin reikšmingas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nes bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) turi patikrinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai padarė nurodytą teisės pažeidimą, ar tikrai jo veika buvo įstatymo draudžiama ir už ją nustatyta administracinė atsakomybė. ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama, kaip suteikianti teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-1754/2007).

Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 14) suformuotas kaltinimas ir ginčijamu nutarimu J. G. atsakomybėn traukiamas už tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) išpylė apie 20 tonų skysto flotacinio dumblo pažeidžiant gamtosauginius reikalavimus. Nutarimu taip pat konstatuota, kad J.G., būdamas atsakingas darbuotojas, pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymą, Atliekų tvarkymo taisykles bei TIPK leidimo sąlygas. Atliekų tvarkymo įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus. Detalesnė atliekų surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo, apskaitos, identifikavimo, rūšiavimo, ženklinimo tvarka nustatyta Atliekų tvarkymo taisyklėse. Šiose taisyklėse detalizuota ne tik atliekų šalinimo tvarka, bet ir eilė kitų su atliekų tvarkymų susijusių veiksmų tvarka, tačiau protokolu nėra suformuotas kaltinimas pažeidus konkrečias šių taisyklių nuostatas ir ginčijamu nutarimu administracinė nuobauda J.G. paskirta nenurodant kokius konkrečiai šių teisės aktų reikalavimus jis pažeidė. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, suvokiamai visiems teisinių santykių subjektams ir pastarasis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo, gali žinoti kokie veiksmai ar neveikimas užtraukia jam atsakomybę.

Todėl konstatuojama, kad dėl netinkamai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriame nėra būtiniausių duomenų, nenurodyta pažeidimo esmė, nenurodytas teisinis atsakomybės pagrindas, visas procesas nagrinėjamojoje byloje vyko pažeidžiant atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą. Tokiu atveju priimtas nutarimas kaip neatitinkantis teisėtumo reikalavimų naikintinas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole bei ginčijamame nutarime yra nurodyta, kad už gamtosaugines priemones UAB (duomenys neskelbtini) atsakingas statybos inžinierius J. G. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu J.G. paaiškino, kad jis bendrovėje yra atsakingas už statybos priežiūros sritį o ne už gamtosauginių reikalavimų vykdymą. Jo teigimu bendrovėje nėra įsakymo ar pareiginės instrukcijos, kuria jis būtų paskirtas atsakingu už atliekų tvarkymą. Institucijos atstovė teisminio nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad priimant nutarimą pareigūnas skyręs nuobaudą tokio dokumento neturėjo. Ši aplinkybė svarbi sprendžiant klausimą ar tinkamas subjektas yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčijamame nutarime nurodoma, jog pagal Jūrinių tyrimų centro rezultatus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimo ribose UAB (duomenys neskelbtini) išpiltos atliekos nėra pavojingos. Tačiau išanalizavus tyrimų rezultatų protokolą Nr.08-45 matyti, kad dokumentas procesiškai neteikia jokios tyrimo duomenų išvados ar apibendrinimo, iš kurių galima būtų suprasti apie tiriamo objekto užterštumą atliekomis ir tų atliekų pavojingumą aplinkai ir vadovautis kaip procesiniu dokumentu atitinkamai išvadai pagrįsti. Jei toks dokumentas yra naudojamas kaip išvada atitinkamų aplinkybių pagrindimui, jis turi atitikti tokiems procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.

ATPK 256 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir nustatomos kitos aplinkybės turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal šio straipsnio 2 dalį šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Institucija skyrusi administracinę nuobaudą nesurinko pakankamų duomenų kuriais grindė asmens patraukto administracinėn atsakomybėn kaltę, nenustatė ir nenagrinėjo ar iš vis yra teisinės prielaidos pripažinti asmenį nesilaikius Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms ginčijamas nutarimas negalėjo būti grindžiamas vien protokolo ir nutarimą priimančio asmens vidinio įsitikinimo duomenimis ir turėjo būti atliktas išsamus aplinkybių tyrimas, tiriami ir kiti duomenys, renkami įrodymai kuriais grindžiama asmens kaltė. Bylos nagrinėjimo metu turi būti vertinami visi duomenys, leidžiantys pagrįstai teigti, kad būtent šis subjektas padarė teisės pažeidimą, todėl, institucijai nesurinkus pakankamų faktinių duomenų, leidžiančių tokiai išvadai pagrįsti ir argumentuoti, kaip to reikalauja ATPK 286 straipsnio 2 dalis, nutarimas negalėjo būti priimtas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu pirmos instancijos teismas nustato, kad nutarimą priėmė institucija (pareigūnas), neturintis teisės spręsti tokios bylos, toks nutarimas panaikinamas ir bylą išsprendžia pats teismas. Tačiau, teismų praktikoje taip pat laikomasi taisyklės, jog teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, bylą grąžina protokolą surašiusiai Institucijai administracinio šių trūkumų pašalinimui. Kadangi aukščiau aptartos aplinkybės kliudo teismui bylą išspręsti iš esmės, administracinė byla grąžinama Institucijai ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n utarė:

J. G. skundą patenkinti dalinai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Pagėgių savivaldybės agentūros 2009 m. sausio 27 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.10 AM007821, kuriuo J. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ straipsnio 9 dalį, panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Pagėgių savivaldybės agentūrai.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.