Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2008-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-224-174-2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2008-06-05
Bylos Nr.
1A-224-174-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Remigijus Preikšaitis (pirm.), Violeta Miliuvienė, Dalius Jocys
Kategorijos

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Violeta Balčiūnienė Baudž. byla Nr. 1A–224-174/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.7.1, 1.1.8.1, 1.1.10.1, 1.2.14.5.1, 1.2.29.1, 2.4.6.3.1, 2.4.6.3.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

Lietuvos respublikos vardu

2008 m. birželio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Violetos Miliuvienės, Daliaus Jocio,sekretoriaujant Jurgitai Dylienei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,gynėjui Dariui Pociui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-15 nuosprendžio, kuriuo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 24 str. 6 d. ir 300 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 2 d. dėl padėjimo suklastoti asmens dokumentą – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. dėl pasikėsinimo apgaule įgyti svetimą turtą – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be bausmę vykdančios institucijos sutikimo bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme būtas laikas nuo 2007-11-27 iki 2007-11-29 imtinai.

E. B. pagal BK 300 str. 2 d. dėl žinomai suklastoto asmens dokumento panaudojimo išteisintas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad jis 2007 metų lapkričio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Kauno mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje tikslioje vietoje teikė priemones pasui suklastoti, t. y. pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui savo fotonuotrauką, kurią ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo įklijavo ne į įmonės, įgaliotos spausdinti Lietuvos Respublikos piliečio pasus, pagamintą Lietuvos Respublikos piliečio paso asmens duomenų lapą su jame nurodytais A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens anketiniais duomenimis ir A. K. išduoto LR piliečio paso numeriu (duomenys neskelbtini), o pastarąjį asmens duomenų lapą įklijavo į tikrą N. K. priklausantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), taip E. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui padėjo suklastoti tikrą Lietuvos Respublikos piliečio pasą.

Be to, jis 2007 m. lapkričio 27 d., apie 17.00 val., prekybos centre AVITELA, esančiame (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas bendrą tyčią apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui prie prekybos centro AVITELA perdavus E. B. žinomai suklastotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį N. K., su asmens duomenų lape nurodytais A. K., gim. (duomenys neskelbtini), anketiniais duomenimis ir paso numeriu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įklijuota E. B. fotonuotrauka, ir laukiant prie prekybos centro AVITELA, E. B. apgaule, t. y. pateikęs prekybos centro pardavėjai minėtą suklastotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir sudarydamas įvaizdį, jog jis yra teisėtas paso turėtojas, pasikėsino lizingo būdu įgyti UAB AVITELOS PREKYBA priklausantį 8098 litų vertės 117 cm įstrižainės televizorių SONY, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas prekybos centro apsaugos darbuotojo.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

E. B. pripažinti kaltu ir nuteisti:

pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 2 d. dėl padėjimo suklastoti asmens dokumentą laisvės atėmimu vieneriems metams 3 mėnesiams;

pagal BK 300 str. 2 d. dėl žinomai suklastoto asmens dokumento pateikimo laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 22 str. l d., 182 str. l d. dėl pasikėsinimo apgaule įgyti svetimą turtą laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. l p. paskirtas bausmes už žinomai aiškiai suklastoto asmens dokumento pateikimą ir pasikėsinimą apgaule įgyti svetimą turtą subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d., subendrinti bausmę, paskirtą už padėjimą suklastoti asmens dokumentą, su subendrinta bausme apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant per tą laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be bausmę vykdančios institucijos sutikimo bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme imtinai nuo 2007-11-27 iki 2007-11-29.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nepagrįsto išteisinimo ir neteisingai paskirtos bausmės apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas kitas nuosprendis (BPK 328 str. l p., 2 p., 329 str. 2 p.). Tvirtina, kad E. B., siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, panaudojo žinomai suklastotą asmens dokumentą, tai yra jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 2 d., nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-12-22 nutarimo Nr. 8 17 punkto nuostatą, kad suklastotų oficialių dokumentų panaudojimas sukčiaujant iš sutapties pagal šį straipsnį nekvalifikuotinas, nes suklastoti dokumentai panaudojami kaip priemonė turtui užvaldyti. Tokia apylinkės teismo išvada prieštarauja baudžiamosios teisės teorijai. E. B. veika (žinomai suklastoto asmens dokumento panaudojimas siekiant apgaule įgyti svetimą turtą) turi būti kvalifikuota pagal BK 300 str. 2 d. ir 22 str. l d., 182 str. l d., tai yra pagal nusikalstimų sutaptį, remiantis baudžiamosios teisės normų konkurencijos taisyklėmis. Visumos ir dalies konkurencijos rūšies ypatumas yra tas, kad nesutampa kelios normos, nustatančios atsakomybę už nusikalstamą veiką, o bendra norma apima veikos visumą, o kitos normos atitinka kvalifikuojamos veikos dalis. Šiuo atveju pasikėsinimas apgaule įgyti svetimą turtą (BK 22 str. l d. 182 str. l d.) yra visumos norma, o žinomai suklastoto asmens dokumento panaudojimas (BK 300 str. 2 d.) atitinka kvalifikuojamos veikos dalį. Nusikaltimas, numatytas BK 300 str. 2 d., priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, o pasikėsinimas apgaule įgyti svetimą turtą (BK 22 str. l d. 182 str. l d.) priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, tai reiškia, kad kvalifikuojamo nusikaltimo dalis yra pavojingesnė ir sunkesnė veika už visą nusikaltimo visumą. Tokiu atveju, baudžiamosios teisės teorija pasisako, kad kai visumos dalis, kuri vertinama kaip pavojingesnė už visumą, negali aprėpti tokios visumos ir turi būti kvalifikuota atskirai, tai yra pagal dviejų nusikaltimų sutaptį. E. B. veikos kvalifikacija tik pagal LR BK 24 str. 6 d. 300 str. 2 d. nepakankama, nes suklastojant E. B. buvo tik padėjėjas, pateikdamas žinomai aiškiai suklastotą asmens dokumentą pats realizavo objektyviąją pusę – buvo vykdytojas, tai rodo jo veiksmų didesnį pavojingumą. Teismas nepagrįstai išteisino E. B. dėl žinomai suklastoto asmens dokumento panaudojimo pagal LR BK 300 str. 2 d. Be to, E. B. inkriminuotos veikos objektyvioji pusė priėmus išteisinamąjį nuosprendį nepasikeitė, todėl teismas galėjo spręsti klausimą tik dėl veikos kvalifikavimo pagal vieną ar du Baudžiamojo kodekso straipsnius. Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad E. B. yra kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., 22 str. l d. 182 str. l d., tai yra jo veiksmuose yra visi šiems nusikaltimams būtini sudėties požymiai.

Taip pat apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos dydį nustatė daug mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Teismas įvertinęs aplinkybes parinko tinkamą bausmės rūšį, tačiau nuosprendyje nurodyti bausmės skyrimo motyvai negali būti pagrindu skirti laisvės atėmimo bausmę, artimą jos minimaliam dydžiui (minimali laisvės atėmimo bausmė – 3 mėnesiai). BK 300 str. 2 d. numato laisvės atėmimo bausmę iki 4 metų, bausmės vidurkis 2 metai l mėnuo 15 dienų. BK 182 str. l d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 įsigal. 2004-07-13 redakcija) numato laisvės atėmimo bausmę iki 3 metų, bausmės vidurkis – l metai 7 mėnesiai 15 dienų. Atsižvelgiant į byloje nustatytą sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe, į E. B. asmenybę – už tyčines nusikalstamas veikas teistas 2 kartus, vieną kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumui neišnykus vėl padarė tyčines nusikalstamas veikas, kurios buvo planuotos. Pasikėsinto sukčiaujant įgyti svetimo turto vertė 8098 litai, todėl nėra pagrindo skirti bausmę, artimą minimaliai. Tam, kad būtų įgyvendinti bausmės tikslai, jam skirtina aiškiai griežtesnė nei paskyrė teismas bausmė, nors ir mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 60 str. 1 d. 1 p.

Pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis E. B. inkriminuojamas veikas padarė „veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas vieningą tyčią apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą“.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Ši visuma yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamą veiką daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta BK 24 str. 1 d., 25 str. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatymo nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir t. t.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apskritai nėra duomenų apie E. B. bendrininką – ikiteisminio tyrimo nenustatytą asmenį. Todėl nėra realių galimybių išsiaiškinti šio asmens – subjekto – požymius, jo kaltės turinį ir t. t.

Konstatavus, kad E. B. bendrininkavo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš esmės vertinami ir pastarojo kaltės klausimai. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nebuvo pareikšti įtarimai, dėl jų nebuvo atlikti ir kiti procesiniai veiksmai. Apylinkės teismo išvados apie tai, kad E. B. padarė jam inkriminuojamas veikas bendrininkaudamas, iš esmės remiasi prielaidomis. Taigi kartu nepagrįstai kaltinamas ir E. B., bendrininkavęs su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismo išvados procesiniuose baigiamųjų aktų dokumentuose turi būti pagrįstos patikimais, neprieštaringais, pagal įstatymų reikalavimus surinktais įrodymais. Todėl, kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, kad E. B. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nepagrįstai nustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupe. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 238 str. 1 p.).

Dėl veikų kvalifikacijos

Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino BK 300 str. 2 d. normas, neteisingai kvalifikavo nuteistojo E. B. nusikalstamas veikas, todėl apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas nustatė, jog E. B. padėjo suklastoti tikrą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, po to sudarydamas įvaizdį, jog jis yra teisėtas paso turėtojas, panaudojo minėtą suklastotą pasą pasikėsindamas apgaule įgyti svetimą turtą.

Visgi apylinkės teismas neteisingai išaiškino dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu (BK 300 str.) dispoziciją ir netinkamai vertino padėjimą suklastoti tikrą pasą bei tokio paso panaudojimą kaip du skirtingus nusikaltimus. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis suprato ir jo tyčia buvo nukreipta į tai, jog suklastojus netikrą pasą su jo paties nuotrauka, tačiau su kito asmens anketiniais duomenimis, jis, pasinaudodamas minėtu pasu, mėgins apgaule įgyti svetimą turtą. Todėl apylinkės teismas neteisingai vertino šias nuteistojo veikas kaip du atskirus pavienius nusikaltimus, tai yra pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 2 d. ir pagal 300 str. 2 d.

BK 300 str. 2 d. dispozicijoje nustatyta, kad pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį atsako asmenys, kurie pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, juos laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Šiuo atveju nuteistasis E. B. padarė dvi alternatyvias BK 300 str. 2 d. dispozicijoje numatytas pavojingas veikas. Kvalifikuojant šią veiką svarbu yra tai, kad suklastoto tikro paso panaudojimas buvo galutinis nuteistojo tikslas tam, kad galėtų apgaule sukčiauti, todėl jis ir davė savo nuotrauką, kad būtų suklastotas tikras pasas su jo nuotrauka, tačiau su kito asmens anketiniais duomenimis. Be to, šias veikas vienija tas pats nusikaltimo dalykas – suklastotas tikras pasas su nuteistojo nuotrauka, jis panaudojamas pasikėsinant padaryti sukčiavimą. Atitinkamai šioje byloje svarbus yra galutinis nusikalstamų ketinimų rezultatas – suklastoto dokumento panaudojimas. Todėl tokia E. B. veika vertintina kaip vienas nusikaltimas, kurio teisinė kvalifikacija vertintina tik pagal BK 300 str. 2 d. Šiuo konkrečiu atveju galutinis nuteistojo veikų, susijusių su suklastotu pasu, vertinimas kaip vieno nusikaltimo pagal BK 300 str. 2 d. apima ir pavojingą veiką – padėjimą suklastoti pasą. Papildoma kvalifikacija su nuoroda į BK 24 str. 6 d. šiuo atveju yra perteklinė, todėl nenurodytina. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas šias nuteistojo veikas teismas nepablogina nuteistojo teisinės padėties bei neperžengia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų.

Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas nustato, kad:

E. B. 2007 metų lapkričio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Kauno mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje tikslioje vietoje, teikė priemones pasui suklastoti, t .y. pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui savo fotonuotrauką, kurią ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo įklijavo ne į įmonės, įgaliotos spausdinti Lietuvos Respublikos piliečio pasus, pagamintą Lietuvos Respublikos piliečio paso asmens duomenų lapą su jame nurodytais A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens anketiniais duomenimis ir A. K. išduoto LR piliečio paso numeriu (duomenys neskelbtini), o pastarąjį asmens duomenų lapą įklijavo į tikrą N. K. priklausantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), taip E. B. padėjo suklastoti tikrą Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir jį panaudojo darydamas sukčiavimą.

Be to, jis 2007 m. lapkričio 27 d., apie 17.00 val., prekybos centre AVITELA, esančiame (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui prie prekybos centro AVITELA perdavus E. B. žinomai suklastotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį N. K., su asmens duomenų lape nurodytais A. K., gim. (duomenys neskelbtini), anketiniais duomenimis ir paso numeriu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įklijuota E. B. fotonuotrauka, ir laukiant prie prekybos centro AVITELA, E. B. apgaule, t. y. pateikęs prekybos centro pardavėjai minėtą suklastotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir sudarydamas įvaizdį, jog jis yra teisėtas paso turėtojas, pasikėsino lizingo būdu įgyti UAB AVITELOS PREKYBA priklausantį 8098 litų vertės 117 cm įstrižainės televizorių SONY, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas prekybos centro apsaugos darbuotojo.

Sprendžiant iš apylinkės teismo nuosprendžio turinio darytina išvada, kad teismas E. B. veiką – žinomai suklastoto tikro paso panaudojimą – nekvalifikavo iš nusikaltimų sutapties kartu su pasikėsinimu sukčiauti. Tačiau toks E. B. padarytų veikų teisinis įvertinimas kvalifikacijos požiūriu yra neteisingas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-12-22 nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str.)“ 17 p. numatyta, kad „Suklastotų oficialių dokumentų panaudojimas sukčiaujant iš sutapties pagal BK 207 str. (pastaba – dabar galiojančio BK 300 str.) nekvalifikuotinas, nes suklastoti dokumentai panaudojami kaip priemonė turtui užvaldyti. Tačiau jeigu kaltininkas pats suklastojo oficialų dokumentą ir, jį pateikęs kaip apgaulės priemonę, užvaldė svetimą turtą ar įgijo teisę į turtą, jo veika kvalifikuotina iš sutapties ir pagal BK 207 str.“. Apylinkės teismas netinkamai vadovavosi minėtu nutarimu.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms E. B. padaryta veika dėl dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo kvalifikuotina pagal BK 300 str. 2 d. kaip baigtas nusikaltimas, o veika pasikėsinant padaryti sukčiavimą tinkamai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.

Dėl bausmės

Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad paskirta bausmė pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. yra aiškiai per švelni. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitos apylinkės teismo paskirtos bausmės nepasisako, nes šiuo nuosprendžiu bus paskirta bausmė tik pagal BK 300 str. 2 d. už padėjimą suklastoti tikrą pasą ir jo panaudojimą.

Apylinkės teismas atsižvelgė į šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, taip pat į tai, kad nusikaltimas nebaigtas dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas prekybos centro apsaugos darbuotojo. Taip pat atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, į nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau netinkamai įvertino šias visas aplinkybes nustatydamas bausmės dydį.

E. B. padarė tyčinį nusikaltimą nuosavybei pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., jis yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). E. B. anksčiau yra teistas, teistumas neišnykęs. Nustatyta jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pasikėsinto sukčiaujant įgyti svetimo turto vertė 8098 litai.

Apylinkės teismas teisingai parinko bausmės rūšį, nes E. B. laikytinas recidyvistu ir jam dėl to paskirta laisvės atėmimo bausmė (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.), tačiau nustatydamas bausmės dydį apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad bausmės tikslai bus pasiekti nustatant laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliai.

BK 182 str. l d. numato laisvės atėmimo bausmę nuo trijų mėnesių (BK 50 str. 2 d.) iki 3 metų.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). Kaip jau buvo minėta, E. B. nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, tai rodo jo nenorą stoti į doros kelią. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. B. galima paskirti bausmę, artimą minimaliai, numatytai šio straipsnio sankcijoje, yra nepagrįsta. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės, paskirtos pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. keistina dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.). Esant šioms apeliacinės instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į apeliacinį skundą, vadovaudamasi BK 61 str. 2 d., kolegija nustato, kad E. B. turi būti paskirta griežtesnė bausmė.

Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad siekiant bausmės tikslų nuteistajam E. B. padidintinas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas.

Skirdamas bausmę pagal BK 300 str. 2 d. apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į pirmosios instancijos ir apeliacijos teismo nustatytas aplinkybes, E. B. asmenybę, į tai, kad padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, taip pat į apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-15 nuosprendį pakeisti:

Nelaikyti E. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe.

E. B. veikas dėl padėjimo suklastoti tikrą Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir jo panaudojimo kvalifikuoti pagal BK 300 str. 2 d. ir paskirti vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. B. pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. l p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir nustatyti galutinę vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis BK 75 str. 1 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be bausmę vykdančios institucijos sutikimo bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje E. B. išteisintas pagal BK 300 str. 2 d. dėl žinomai suklastoto dokumento panaudojimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Remigijus PreikšaitisKolegijos teisėjai Violeta MiliuvienėDalius Jocys