Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovui E. T. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas pagal bylos medžiagą, nustatė, kad P. R. ir A. R. buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini). A. R. mirė (duomenys neskelbtini). Jos palikimą priėmė sutuoktinis P. R., jos vaikai P. R., M. R., E. T. Ginčas kilo tarp sutuoktinio P. R. ir E. T. dėl A. R. AB Svedbank banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų paveldėjimo: ieškovas nurodo, kad 19000 eurų dalis iš 34577,64 eurų A. R. sąskaitoje yra jo asmeninė nuosavybė, nes buvo pervesti į banko sąskaitą pardavus jo asmeninį turtą.

LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p. numato, kad asmenine sutuoktiniu nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą. LR CK 3.89 str. 2 ir 3 d. nurodyta, kad faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, asmeninis turtas, kurį vienas sutuoktinis laikinai perduoda kitam sutuoktiniui pastarojo asmeniniams poreikiams tenkinti, išlieka turtą perdavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Teismas ieškinį tenkina iš dalies. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas P. R. (duomenys neskelbtini) buvo išdavęs sutuoktinei A. R. įgaliojimą disponuoti jo nekilnojamuoju turtu. Iš teismui pateiktos 2020-07-23 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas parduotas už 19000 eurų, pirkėjui pervedant pinigus į A. R. AB Svedbank banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini). Iš AB Svedbank banko informacinio rašto notarui A. R. AB Svedbank banko sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) po jos mirties, liko 34577,64 eurų pinigų suma. Iš prijungtos civilinės bylos Nr.e2-5065-807/2022 medžiagos atsakovės A. R. procesinių dokumentų nustatyta, kad tarpininkei sumokėta suma 2250,00 Eur., todėl ji skolinga 16 750 eurų ieškovui. Iš ieškovo P. R. ir trečiojo asmens P. R. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas P. R. ieškinį atsiėmė, kai sužinojo, kad A. R. serga (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) pokalbio garso įrašas tarp trečiojo asmens P. R. ir A. R. rodo, kad pokalbio metu A. R. nurodo, kad pinigai jos banko sąskaitoje jai nepriklauso. Atsakovas E. T. pripažįsta aplinkybę, kad garso įraše skamba įrašytas mamos A. R. balsas. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, garso įrašas, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, civilinėje byloje Nr.e2-5065-807/2022 pateikti A. R. procesiniai dokumentai įrodo, kad AB Svedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) iš esančių piniginių lėšų 16 750 eurų priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise.

Teismas, vadovaudamasis LR CK 5.63 str. 1 d., 3.89 str.., ieškinį tenkina iš dalies: pripažįsta, kad ieškovui P. R. A. R. AB Svedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) iš esančių piniginių lėšų 16 750 eurų priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl sprendžiant ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą, reikalinga vadovautis 2000 m. CK nuostatomis. Materialinės teisės normos (CK 3.82 str., 3.87 str. 1 d.) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 str. 2 d.). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Pažymėtina, kad ši prezumpcija buvo įtvirtinta ir Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) (21 straipsnis), kurio galiojimo metu buvo įgytas ginčo turtas. Po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Taigi, net ir už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Sprendžiant klausimą dėl to, ar sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo ūdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Remiantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika ir apibendrinant išdėstytus argumentus, pažymėtina, kad, sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė), pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2008).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad už ieškovo parduotą asmeninį turtą pinigai buvo pervesti į sutuoktinės A. R. AB Svedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, vadovaudamasis LR CK 1.138 str. 1 p., ieškinį tenkina iš dalies.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovai proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai). Teismas ieškovo ieškinį tenkino 88,16 procentų. Ieškovas teismui įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė, išskyrus žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą 146 eurų sumai. Atsakovas teismui pateikė advokato pagalbos išlaidų dokumentus 605 eurų sumai. Teismas iš atsakovo ieškovui priteisia žyminio mokesčio išlaidas, o iš ieškovo atsakovui priteisia 71,64 eurų sumą atmestų reikalavimų daliai. Teismas iš atsakovo priteisia byloje patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidas 27,98 eurus.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti P. R., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisę į 16 750 eurų pinigų sumą, esančių A. R., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), AB Svedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti P. R., a.k. (duomenys neskelbtini), iš E. T., a.k. (duomenys neskelbtini), 146 eurų žyminio mokesčio išlaidas.

Priteisti E. T., a.k. (duomenys neskelbtini), iš P. R., a.k. (duomenys neskelbtini), 71 eurą 64 centus bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Priteisti iš E. T., a.k. (duomenys neskelbtini), 27 eurus 98 centus valstybės naudai teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.