Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-887-211-2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-10
Bylos Nr.
1A-887-211-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbiene (pirm.), Teresele Kazlauskiene, Viktoras Dovidaitis
Nuteistasis
M. P.
Advokatai
Eugenija Liutvinskienė
Kategorijos
Nuorašas

Pranešeja Laureta Ulbiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-887/2007 m

Teisejas Ovidijus Ramanauskas Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.3.2;1.1.5.1;1.2.4.1;2.4.7; (S).

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2007 m. spalio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Lauretos Ulbienes,

teiseju Tereseles Kazlauskienes, Viktoro Dovidaicio,sekretoriaujant Ingai Berlinskaitei,dalyvaujant prokurorei M. V.,gynejai advokatei Eugenijai Liutvinskienei,nuteistajam M. P.,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo M. P. apeliacini skunda del Vilniaus miesto antros apylinkes teismo 2007 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisves atemimu keturiems metams, bausme atliekant pataisos namuose .

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, nustate:

M. P. nuteistas už tai, kad 2006-04-10 apie 2.40 val. prie iejimo i kluba „(duomenys neskelbtini)“, esancio Gedimino pr. 39 Vilniuje, iš jam priklausancio dujinio revolverio „Blow“ iššove V. P. i veida, padarydamas jam dešines akies voku ir jungines termini bei chemini nudeginima su kaires akies jungines cheminiu nudeginimu, dešines akies voku bei akies obuolio kiaurymines šautines žaizdos su akiduobes sieneliu lužimu, del ko V. P. prarado regejima šia akimi ir neteko 35% bendro darbingumo, tuo sunkiai jam sutrikde sveikata.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo 2007-06-15 Vilniaus miesto antros apylinkes teismo nuosprendi panaikinti ir priimti išteisinamaji nuosprendi. Nurodo, kad neneigia fakto , kad nesitaikydamas iššove ir pataike nukentejusiajam i veida, taciau tai padare gindamasis nuo girtu ir agresyviu, fiziškai stipresniu nukentejusiojo ir jo draugu. Teigia, kad veike butinosios ginties ar butinojo reikalingumo salygomis.

Jei teismas manys, kad jis tycia sunkiai sutrikde nukentejusiojo sveikata, prašo švelninti jam paskirta bausme. Gailisi del pasekmiu, atlygino dali padarytos žalos, dirba, jo tevai yra neigalus, jiems reikalinga pagalba, šeima socialiai remtina.

Nuteistasis M. P. ir jo gyneja praše apeliacini skunda tenkinti, prokurore praše apeliacini skunda atmesti.

Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apylinkes teismas, priemes nuteistojo M. P. atžvilgiu apkaltinamaji nuosprendi, tai padare pagristai ir teisetai. Apkaltinamojo teismo nuosprendžio išvados del nuteistojo M. P. veiksmu kaltumo, del jo veiksmu teisines kvalifikacijos yra pagristos ir teisingos, jos atitinka faktines bylos aplinkybes.

Nuteistojo M. P. kalte del padaryto nusikaltimo irodyta nukentejusiojo V. P. parodymais, liudytoju parodymais, specialistu išvadomis, kitais bylos irodymais.

Pats nuteistasis M. P., neneigdamas, kad aptariamo ivykio laiku ir vietoje jis šove nukentejusiajam V. P. i veida turetu dujiniu revolveriu ir taip ji sunkiai sužalodamas, nurodo, kad tai padare, gindamasis nuo jo galimu smurtiniu veiksmu prieš ji. Tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisminio nagrinejimo metu nuteistasis M. P. savo parodymuose nurode, kad jam su draugu L. C. bunant bare “(duomenys neskelbtini “, prie pastarojo buvo priejes nukentejusysis V. P. ir siule išeiti pasikalbeti i lauka, po to išeidamas iš baro su draugais nukentejusysis V. P. rode ivairius gestus. Netrukus jiems išejus su L. C. ir isedus i automobili, nukentejusysis V. P. spyre du kartus i automobili, del ko jsi pradares langeli, jo paklause, kodel jis šitaip elgiasi. Nukentejusiajam paliepus, jis išlipo iš automobilio , pasiimdamas iš salono detuves savo dujini revolveri. Išlipus nukentejusysis V. P. užsimojo ranka jam suduoti ir jam pasirode, kad kažkas jo rankoje sublizgejo , todel gindamasis šove i ji nesitaikydamas. Kartu su nukentejusiuoju V. P. buvo jo du draugai, kurie elgesi agresyviai ir kele jam pavoju ( t.1. 100-101,102-103, 108, t.2 b.l. 33).

Tai, kad nuteistasis M. P. konflikto metu sunkiai sutrikde nukentejusiojo V. P. sveikata, šaudamas jam dujiniu pistoletu i veida, taciau tai padare paprasto konflikto metu, o ne butinosios ginties situacijoje, savo parodymais patvirtino nukentejusysis V. P. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinejimo metu nurodes, kad aptariamo ivykio metu konflikto iniciatorium buvo nuteistasis M. P. , su kuriuo susidure budamas ivykio laiku su draugais bare „(duomenys neskelbtini)“, kur ji užkabino šalia sedejes nuteistasis M. P., kai jis atsitiktinai atsisuko i ji, sakydamas, ko jis žiuri, ar kas nepatinka. Išejus jam su draugais iš baro ir laukiant lauke kvieciamo taksi, iš paskos išejo ir nuteistasis M. P. su L. C. bei isedo i automobili, buvusi prie baro pastato, kur nuteistasis M. P., iš automobilio detuves išemes kažkoki tai daikta, išlipo iš automobilio ir priejo prie jo, dešine ranka laikydamas užkišes už striukes, ir nieko nesakydamas, iš už striukes ištrauke ginkla, nukreipe ir šove i ji. Nuo šuvio jam buvo sužalotos akys (1 t. b.l. 25-26, 2 t.b.l.34 ).

Teisminio nagrinejimo metu liudytojas L. C., ivykio vakara ir vietoje buves kartu su nuteistuoju M. P., savo parodymais patvirtino, kad tarp ju ir nukentejusiojo V. P. puses buvo kiles konfliktas, nes dar bunant bare, neblaivus nukentejusysis V. P. siule jam eiti i lauka pasikalbeti , išeinant nukentejusiajam su draugais iš baro, jie rode ivairius gestus, kviesdami jais išeiti i lauka. Netrukus jiems su nuteistuoju M. P. išejus i lauka, nukentejusysis V. P. ir su juo buve draugai lauke kibo prie ju , bet jis pasiule M. P. nesivelti i konflikta ir jie isedo i jo automobili, buvusi prie baro. Nukentejusiajam V. P. priejus prie ju automobilio ir ispyrus kelis kartus i automobilio dureles , nuteistasis M. P., praveres langeli ir paklause, kodel jis taip elgiasi. Nukentejusysis V. P. liepe jam išlipti , nuteistajam M. P. išlipus , jis išgirdo šuvi ir pamate nukentejusiji priklaupusi prie žemes. Apie tai, kad nuteistasis M. P. turejo dujini revolveri ir juo šove i nukentejusiji sužinojo veliau (t.2 b.l. 36-37 ). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. C., apklausiamas 2006-04-13 itariamuoju ,patvirtindamas apie tarp jo , M. P. ir nukentejusiojo bei jo draugu kilusi konflikta bare bei tai, kad nuteistasis M. P. šove dujiniu revolveriu nukentejusiajam V. P., nenurode tos aplinkybes, kad iki šuvio nukentejusysis V. P. butu spardes ju automobili, kvietes nuteistaji M. P. išlipti iš automobilio (t.1 b.l. 127-128,130-131), šia aplinkybe jis nurode tik 2006-04-26 apklausiamas itariamuoju (t. 1 b.l. 142-144).

Nukentejusiojo V. P. parodymus apie jo sužalojimo aplinkybes patvirtino kartu su juo ivykio vakara buve P. S. ir A. P., patvirtine, kad aptariamo ivykio vietoje ir laiku nuteistasis M. P., išlipes iš savo draugo automobilio , priejes prie ju, laukianciu taksi automobilio lauke prie baro „(duomenys neskelbtini)“ , kažka pasakes V. P. iš ginklo iššove jam i galva. Prieš tai nuteistasis M. P. , kaip kad ir jie , buvo su draugu bare“(duomenys neskelbtini)“, kur mate ji kalbantis su nukentejusiuoju V. P., ar buvo bare tarp nuteistojo M. P. ir nukentejusiojo V. P. koks incidentas, jis nesuprato. Liudytojas A. P. savo parodymuose nurode, kad dar bunant bare, jis netycia peciu užkabino nuteistojo M. P. drauga, kurio iškart atsipraše, i ka nuteistasis M. P. ir jo draugas jam pasake, kad iš baro jie neišeis, bet jie atsake, kad pažiures, tuo ju incidentas bare ir užsibaiges. Liudytojai P. S. ir A. P. neigia, kad nukentejusysis V. P. iki šuvio i ji butu priejes prie nuteistojo M. P. ir butu spardes automobili, kuriame jis sedejo (1t.b.l.29-30, 32-33 t., 2 t.b.l.35, 36).

Ivertinus aukšciau aptartus parodymus, kolegija mano, kad aptariama ivykio situacija buvo eiline konfliktine situacija, kuri negali buti vertinama kaip butinosios ginties situacija, kurioje nuteistojo M. P. ar su juo buvusio draugo L. C. gyvybei ar sveikatai butu kilusi reali gresme ir kad ta gresme kele nukentejusiojo V. P. veiksmai. Iš aptartu irodymu matyti, kad ivykio vietoje ir laiku tarp nuteistojo M. P., L. C., buvusiu drauge, ir nukentejusiojo V. P., A. P. , buvusiu drauge, del menkavertes priežasties kilo žodinis konfliktas, sukeles nuteistojo M. P. nepasitenkinima , del ko jis dujiniu ginklu iššove i nukentejusiji V. P., jam sunkiai sutrikdydamas sveikata. Byloje nera pakankamai irodymu, kurie patvirtintu nuteistojo M. P. ir su juo buvusio L. C. parodymus, kad iki šuvio nukentejusysis V. P. butu ispyres pora kartu i L. C. automobili ( automobilyje nera like jokiu ta patvirtinanciu pedsaku, ta aplinkybe kategoriškai neigia pats nukentejusysis V. P. ir su juo buve P. S., A. P., liudytojas L. C. tokios aplinkybes savo pradiniuose parodymuose nenurode ), taciau net jei nukentejusysis V. P. ir butu ta padares, tai nera vada to vertinti, kaip realios gresmes nuteistojo M. P. ar su juo buvusio L. C. gyvybei ar sveikatai buvimo. Byloje nustatyta, kad tuo metu , kai nuteistasis M. P. iš automobilio išlipo jau pasiemes dujini ginkla , nukentejusysis V. P. jam jokios gresmes nekele, jis nepuole jo, pats neturejo jokio ginklo ir pan. Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas , nuteistojo M. P. versija, kad jam išlipus iš automobilio , neva nukentejusysis V. P. iškele ranka, lyg noredamas jam suduoti ir kad toje rankoje kažkas sublizgejo, laiko išgalvota, nes to nepatvirtina aukšciau aptarti bylos irodymai.

Del aukšciau išdestytu aplinkybiu, kolegija mano, kad aptariamoje situacijoje nuteistojo M. P. veiksmai negali buti vertinami kaip veiksmai , padaryti butinosios ginties situacijoje. Apeliuojamu teismo nuosprendžiu jam nustatyti veiksmai yra nusikalstami , pirmos instancijos teismas pagristai nustate , kad nuteistasis M. P. sunkiai sužalojo nukentejusiji V. P. tarpusavio konflikto metu, o ne gindamasis nuo gresiancio pavojingo kesinimosi i jo asmeni .

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. P. bausme, bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. nepažeide. Jis atsižvelge i padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsni (nusikaltimas priskiriamas prie sunkiu), i tai, kad del menkavercio konflikto nukentejusysis V. P. patyre neatstatomus sužalojimus, i apelianto asmenybe apibudinancius duomenis- anksciau teistas 2 kartus (1 karta už analogiška nusikaltima t.y. sunkaus kuno sužalojima ir 1 karta už chuliganizma), administracine tvarka baustas (1t.,b.l. 159-160), atlygino dali padarytos nusikaltimu žalos (2 t.,b.l. 22), dirba.

Tai ivertines pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. P. pagristai skyre laisves atemimo bausme. Nuteistajam M. P. paskirta laisves atemimo bausme nesiekia Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyto bausmes vidurkio.

Kaip jau buvo pamineta aukšciau, nuteistasis M. P. atlygino dali materialines žalos, sumokedamas Valstybines ligoniu kasos turetas išlaidas , tai pripažintina jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe. Iš nuteistojo M. P. apeliacinio proceso metu pateiktu duomenu matyti, kad jis šiuo metu yra susituokes, jo sutuoktine laukiasi kudikio, kad jis turi senyvo amžiaus tevus, kurie serga.

Atsižvelgiant i pirmos instancijos teismo pagristus motyvus, kolegija daro išvada, kad nuteistajam M. P. paskirtoji bausme nera aiškiai per griežta nei savo rušimi, nei trukme, todel ja švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nera istatyminio pagrindo. Tai, kad kolegija pripažino jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, ko nepadare pirmos instancijos teismas, taip pat pasikeitusi jo šeimine situacija nera vada švelninti pirmos instancijos teismo jam paskirta bausme.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutare:

nuteistojo M. P. apeliacini skunda atmesti.

Kolegijos pirmininke ( parašas) Laureta UlbieneKolegijos teisejai ( parašai) Teresele KazlauskieneViktoras DovidaitisNuorašas tikras :Kolegijos pirmininke Laureta Ulbiene