Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nedalyvaujant atsakovų: Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovams,

trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovams Alytaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl nutarimo, sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. kovo 23 d. nutarimą Nr. 49-971 (toliau – ir Nutarimas); panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2S-2486;priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2017 m. kovo 21 d. pranešimu Nr. 7-39-1750 Alytaus PN pareigūnai S. L. ir A. P. pranešė Alytaus PN direktoriui, kad 2017 m. kovo 21 d. 11 val. 35 min. atrakinus duris ir užėjus į 4 lokalinio sektoriaus 1 miegamąjį, kadangi nuteistieji daužė duris, taip pat paklausus apie beldimo priežastis, pareiškėjas pradėjo šaukti, koliotis necenzūriniais žodžiais pareigūnus, taip pat reikalavo, kad jį išleistų pasivaikščioti po 17 val. ir į pirtį nuvestų po 17 val. Nuteistajam buvo paaiškinta, kad viskas vyksta pagal jo lokalinio sektoriaus patvirtintą dienotvarkę (b.l. 115). 2017 m. kovo 22 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. kovo 21 d. necenzūrinių žodžių nevartojo ir durų nespardė (b.l. 115). 2017 m. kovo 23 d. įvyko drausmės komisijos posėdis, kurio metu drausmės komisija nutarė siūlyti pataisos namų direktoriui pareiškėja perkelti į kamerų tipo patalpas nuo 15 parų iki 6 mėnesių (b.l. 98). Alytaus PN direktoriaus 2017 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 49-971 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams už BVK 110 straipsnio 1 dalis 1 punkto, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkto pažeidimą. Pareiškėjui nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2017 m. kovo 21 d. apie 11 val. 35 min., administracijos pareigūnams užėjus į 4 lokalinio sektoriaus 1 miegamąjį prieš tai atrakinus duris, kadangi nuteistieji jas daužė, ir paklausus ko nori nuteistieji, pareiškėjas pradėjo šaukti, kolioti necenzūriniais žodžiais pareigūnus, reikalauti, jog leistų jį į pasivaikščiojimą po 17 val. ir į pirtį nuvestų taip pat po 17 val. (b.l. 99). Pareiškėjas minėtą Nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau Kalėjimų departamentas 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 2S-2846 (toliau – ir Sprendimas) pripažino Alytaus PN direktoriaus paskirtą nuobaudą pagrįsta (b.l. 116-117).

Priimdamas procesinį sprendimą byloje teismas pabrėžia, kad pagal BVK normų nuostatas bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesys yra varžomas tam tikrais draudimais arba pareigomis. Bausmės vykdymo institucijos arba pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, privalo laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo, tuo tarpu nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Nesilaikant numatytų reikalavimų, asmenims gali būti taikoma drausminė atsakomybė. BVK 142 straipsnio 1 – 4 dalyse numatyta nuteistųjų atsakomybė (drausminių nuobaudų rūšys) už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Ši atsakomybė yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis - turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti, ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2010 ir t.t.).

BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 73.4 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių. Pareiškėjui drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams paskirta už paminėtų teisės aktų nuostatų pažeidimus – už tai, kad 2017 m. kovo 21 d. apie 11 val. 35 min., atrakinus duris ir į 4 lokalinį sektorių 1 miegamąjį administracijos atstovams, kadangi nuteistieji jas daužė bei paklausus apie priežastis, pareiškėjas pradėjo be priežasties garsiai šaukti, kolioti necenzūriniais žodžiais pareigūnus, kad leistų jį į pasivaikščiojimą po 17 val. ir taip pat į pirtį nuvestų po 17 val..

Administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, įtvirtintas ABTĮ 56 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.). Šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.). Taigi, teismui pateiktų pareigūnų pranešimas, drausmės komisijos posėdžio protokolas, paties pareiškėjo paaiškinimai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje administracinėje byloje ir įvertintini pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles. Pagal jas jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taip pat pažymėtina, kad nuoroda į būtinumą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai nagrinėti bylos aplinkybes, be kita ko, suponuoja galimybę teismui įvertinti įrodymus ir jų patikimumo aspektu. Pabrėžtina, kad tai yra būtina teismui aptariant byloje esančių įrodymų tarpusavio prieštaravimus ir juos pašalinant.

Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principo esmę nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Atitinkamai BVK 12 straipsnio 1 dalis, 2 dalis imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.).

Teismas taip pat pabrėžia, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu ir poįstatyminiu teisės aktu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis. BVK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos. BVK 142 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje numatytos drausminės nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu (BVK 143 str. 1 d.). Turinčio teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. BVK 143 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui. Taigi, nuobauda gali būti skiriama tik nustačius, kad asmens veikoje yra teisės pažeidimo sudėtis. Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, bei nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 str. 1 d., 2 d.). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 punktas, 206 punktas nustato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu, kurio forma patvirtinta šių Taisyklių 31 priede. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimą dėl jo padaryto nusižengimo (b.l. 115), todėl pareiškėjo teisė žinoti, kokiu nusižengimu jis įtariamas bei teisė pasiaiškinti, iš esmės buvo nepažeista.

Pareiškėjas neigia, jog jis padarė rėžimo reikalavimų pažeidimą ir nurodo, jog 2017 m. kovo 21 d. necenzūrinių žodžių nevartojo ir durų nespardė. Tačiau tokie pareiškėjo paaiškinimai prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Nagrinėjamu atveju faktą, kad 2017 m. kovo 21 d. apie 11 val. 35 min. administracijos pareigūnams užėjus į 4 lokalinį sektorių ir atrakinus 1 miegamojo duris bei pasiteiravus dėl beldimo į duris priežasties, pareiškėjas staiga pradėjo šaukti, kolioti necenzūriniais žodžiais pareigūnus, reikalavo, kad leistų jį į pasivaikščiojimą po 17 val. ir į pirtį nuvestų po 17 val. detaliai patvirtina Alytaus PN pareigūnų I. L. ir A. P. 2017 m. kovo 21 d. pranešimo Nr. 7-39-1750 duomenys (b.l. 115). Netikėti atsakovo pateiktų oficialių dokumentų, taip pat ir administracijos pareigūnų pranešimo duomenimis teismas neturi jokio teisėto pagrindo. Be to, tarnybinis pranešimas yra išsamus, faktinės aplinkybės išdėstytos tiksliai, chronologiškai, todėl kviesti pareigūnus į teismo posėdį tikslinga nebuvo. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, jog Alytaus PN pareigūnai būtų šališki pareiškėjo atžvilgiu ir siektų jį be teisėto pagrindo nubausti. Ginčo situacijoje pareigūnai tik vykdė savo tarnybines pareigas ir abejoti jų sąžiningumu bei objektyvumu nėra jokio pagrindo (ABTĮ 56 str.). Statutinių valstybės tarnautojų tarnybinis pranešimas yra teisėtas ir leistinas įrodymas ABTĮ 56 str. kontekste. Teismas, išanalizavęs administracinėje byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas pagrįstai buvo pagrįstai nubaustas už teisės aktuose nustatytų imperatyvių pareigų tyčinį nevykdymą.

Tiek ginčijamas Nutarimas, tiek ir Kalėjimų departamento Sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio principines nuostatas. Nutarime pažeidimo esmė atskleista tinkamai, pateikta išsami pareiškėjo veiksmų teisinė kvalifikacija. Įvertinus pažeidimo pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 16 kartų buvo baustas nuobaudomis už bausmės atlikimo rėžimo pažeidimus, pareiškėjui pagrįstai buvo parinkta nuobaudos rūšis – patalpinimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams (ABTĮ 56 str.).

Kalėjimų departamento Sprendimo turinio analizė patvirtina, kad pareiškėjo skundas dėl Nutarimo buvo išnagrinėtas išsamiai. Buvo įvertintos visos rėžimo pažeidimo padarymo aplinkybės, taip pat ir nuobaudos atitikimas BVK nuostatoms, duotas išsamus atsakymas, nurodyta apskundimo tvarka.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad panaikinti Nutarimo ir Kalėjimų departamento Sprendimo nėra pagrindo, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl Alytaus PN direktoriaus 2017 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 49-971 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 2S-2486 panaikinimo atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Pareiškėjas neturtinę žalą tiesiogiai sieja su, jo teigimu, nepagrįstai ir neteisėtai skirta nuobauda ir nurodo, kad dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų jis negali laisvai judėti, jam atimta teisė matytis su artimaisiais, teisė į telefoninius skambučius, galimybė mokytis ir tuo sudaromos sąlygos kentėti fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, depresiją.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, jog drausminė nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai, nėra pagrindo konstatuoti jokių Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje taip pat netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 stripsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.