- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-06
- Bylos Nr.
- eAS-617-602/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01903-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Adma“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija
- Trečiasis asmuo
- BUAB "Linatė Sistemos"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Adma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Adma“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Adma“ 2017 m. birželio 6 d. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2016 m. spalio 13 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31272 pateikti; 2) pripažinti negaliojančiu VMI 2016 m. spalio 13 d. raštą Nr. (23.1-08)RNA-31272 ir įpareigoti VMI duoti sutikimą dėl UAB „Adma“ 12 940,94 Eur ir 20 936 Eur mokestinių nepriemokų perėmimo UAB „Linatė sistemos“; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti VMI atlikti bet kokius veiksmus (mokėjimus, užskaitymus) iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Linatė sistemos“ esančios mokesčių permokos 12 940,94 Eur ir 20 936 sumoms; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodė, kad faktiškai termino skundui paduoti pareiškėjas nėra praleidęs, tačiau teisme nėra užvestos bylos pagal pateiktą skundą dėl VMI 2016 m. spalio 13 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31272 panaikinimo. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. spalio 26 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui viename voke išsiuntė du skundus, t. y skundą dėl VMI 2016 m. spalio 13 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31272, kuriuo atsisakyta išduoti sutikimą dėl 12 940,94 Eur ir 20 936 Eur mokestinės nepriemokos perėmimo ir skundą dėl VMI 2016 m. spalio 17 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31662, kuriuo atsisakyta išduoti sutikimą dėl 6 098,96 Eur mokestinės nepriemokos perėmimo. Pagrįsdamas skundų išsiuntimo faktą, pareiškėjas pateikė akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Lietuvos pašto kvitą, siuntos Nr. BK RN964720075LT. Pareiškėjo žiniomis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme iš esmės buvo išnagrinėtas skundas tik dėl VMI 2016 m. spalio 17 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31662 teisėtumo (administracinė byla Nr. I-9770-629/2016), skundas dėl VMI 2016 m. spalio 13 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31272 teisėtumo, kuris nors ir buvo teismui išsiųstas kartu su kitu skundu, teisme išnagrinėtas nebuvo. Pareiškėjo nuomone, byla dėl VMI 2016 m. spalio 13 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31272 teisme iki šiol nebuvo pradėta nagrinėti ne dėl pareiškėjo kaltės, bet tikėtinai įvykus techninėms ar žmogiškoms klaidoms administraciniame teisme priimant skundus. Minėtais pagrindais pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą dėl VMI 2016 m. spalio 13 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31272 teisėtumo priimti nagrinėti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Adma“ prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti. Atsisakė priimti UAB „Adma“ skundą. Nutarčiai įsiteisėjus, nurodė skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, negali būti vertinamos kaip objektyvios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančios. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai (AB Lietuvos pašto kvitas, susirašinėjimas su advokatu) nepatvirtina fakto, kad UAB „Adma“ skundas dėl VMI 2016 m. spalio 13 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31272 teisėtumo buvo pateiktas teismui ir atitinkamai turėjo būti išnagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pateikti duomenys apie susirašinėjimą elektroniniu paštu galimai tvirtina apie skundo (kaip nurodyta dėl 20 tūkst.) parengimą, tačiau nepatvirtina skundo pateikimo teismui fakto. Atitinkamai AB Lietuvos pašto kvitas taip pat patvirtina tik siuntos išsiuntimą (pareiškėjo valinį veiksmą) Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau neįrodo siuntos turinio. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis buvo nustatyta, kad, kaip skunde nurodė ir pareiškėjas, teisme buvo gauti du UAB „Adma“ skundai (2016 m. spalio 25 d. gautas skundas, pateiktas elektroninėmis ryšio priemonėmis, 2016 m. spalio 31 d. gautas skundas pateiktas paštu, siuntos Nr. RN964720075LT), tačiau abu skundai buvo gauti dėl VMI 2016 m. spalio 17 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31662 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas pažymėjo, kad kartu su 2016 m. spalio 31 d. teisme gautu skundu, kuris buvo pateiktas paštu, buvo pateiktas tik Mokėjimo nurodymas, patvirtinantis žyminio mokesčio sumokėjimą. Duomenų, kad su siunta Nr. RN964720075LT būtų pateiktas ir UAB „Adma“ parengtas skundas dėl VMI 2016 m. spalio 13 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31272 teisėtumo, nenustatyta. Įvertinus pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus ir teismo nustatytas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad UAB „Adma“ skundas dėl VMI 2016 m. spalio 13 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31272 teisėtumo buvo pateiktas teismui viename voke, kartu su kitu pareiškėjo skundu. Pažymėtina ir tai, jog siekiant apskųsti VMI 2016 m. spalio 13 d. raštą Nr. (23.1-08)RNA-31272, pareiškėjui nebuvo pagrindo tiek ilgai laukti ir skundą dėl šio VMI sprendimo teismui pateikti 2017 m. birželio 6 d. Įsitikinus, kad skundas teismui buvo pateiktas laiku, tačiau per protingą laiką iš teismo negavus jokių dokumentų (pvz., atsakovo atsiliepimo, šaukimo ir kt.), pareiškėjas turėjo visas galimybės domėtis pateikto skundo gavimu, nagrinėjimo eiga.
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teismų praktiką, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui (nenustatyta, kad skundas dėl VMI 2016 m. spalio 13 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31272 teismui buvo pateiktas įstatymo nustatytais terminais ir tvarka) ir tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamų teisinių pasekmių. Pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys iš esmės yra sietinos su pareiškėjo nepakankamu rūpestingumu, todėl negali būti pripažintos svarbiomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino skundui dėl VMI 2016 m. spalio 13 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31272 paduoti atnaujinimo, teismas plačiau nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo minėtą VMI raštą pripažinti negaliojančiu ir įpareigoti VMI atlikti veiksmus bei nevertino nurodyto VMI rašto jo teisėtumo aspektu.
Šalies argumentai
Pateiktu skundu pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atlikti bet kokius veiksmus (mokėjimus, užskaitymus) iš BUAB „Linatė sistemos“ esančios mokesčių permokos 12 940,94 Eur ir 20 936 sumoms. Teismas vertino, kad pareiškėjas nurodytu prašymu reiškia reikalavimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ABTĮ 70 straipsnio prasme. Tačiau, teismui atsisakius tenkinti pareiškėjo pagrindinį reikalavimą, atsisakyta tenkinti ir išvestinį, todėl dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šioje byloje teismas taip pat plačiau nepasisakė.
III.
Pareiškėjas UAB „Adma“ padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atskirajame skunde pažymi, kad šioje byloje ginčas kyla dėl įvykusios techninės klaidos Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimant pareiškėjo skundus. Pareiškėjas abu skundus dėl skirtingų dalykų išsiuntė viename voke, o teismas užregistravo tik vieno skundo gavimą. Pareiškėjas termino skundui paduoti nėra praleidęs, nes skundas dėl VMI 2016 m. spalio 13 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31272 panaikinimo buvo išsiųstas laiku. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pateiktus įrodymus, neįvertino fakto, jog pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį už du skundus. Pareiškėjas neturi galimybės įrodyti, jog pateiktų dokumentų svoris skyrėsi nuo priimtų nagrinėti teisme, todėl prašo teismo pasverti skundą ir jo priedus. Pažymi, jog skundų priėmimo administraciniame teisme terminai yra skirtingi, pareiškėjas negalėjo numatyti, kad išsiųstas ir laiku pateiktas skundas dėl techninės klaidos nebus teisme užregistruotas. Mano, jog sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti termino turi būti priimtas įvertinus fundamentalią asmens teisę – teisę kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo UAB „Adma“ prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Adma“ 2017 m. birželio 6 d. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2016 m. spalio 13 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31272 pateikti; 2) pripažinti negaliojančiu VMI 2016 m. spalio 13 d. raštą Nr. (23.1-08)RNA-31272 ir įpareigoti VMI duoti sutikimą dėl UAB „Adma“ 12 940,94 Eur ir 20 936 Eur mokestinių nepriemokų perėmimo UAB „Linatė sistemos“; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti VMI atlikti bet kokius veiksmus (mokėjimus, užskaitymus) iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Linatė sistemos“ esančios mokesčių permokos 12 940,94 Eur ir 20 936 sumoms; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Adma“ prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartis priimta remiantis ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio dalies 9 punktu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-920-492/2016).
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Pareiškėjo teigimu, faktiškai termino skundui paduoti jis nėra praleidęs, nes skundas teismui dėl VMI 2016 m. spalio 13 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31272 teisėtumo, kartu su skundu dėl VMI 2016 m. spalio 17 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31662, teismui paštu buvo išsiųstas įstatyme nustatytais terminais. Skundo dėl VMI 2016 m. spalio 13 d. rašto teisėtumo išsiuntimo faktą pareiškėjas grindžia pateikdamas AB Lietuvos pašto 2016 m. spalio 26 d. kvitą su siuntos registracijos Nr. RN964720075LT, jo teigimu patvirtinantį, kad siunta su dviem skundais 2016 m. spalio 26 d. buvo išsiųsta Vilniaus apygardos administraciniam teismui, bei pateikdamas susirašinėjimą su pareiškėją atstovaujančiu advokatu.
Taigi byloje ginčas pirmiausia kyla dėl to, ar pareiškėjas skundą dėl VMI 2016 m. spalio 13 d. rašto padavė teismui nepraleidęs ABTĮ nustatytų terminų.
Pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog skundas teismui dėl VMI 2016 m. spalio 13 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31272 teisėtumo, kartu su skundu dėl VMI 2016 m. spalio 17 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31662, buvo pateikti nepraleidus termino. Pareiškėjo pateiktas AB Lietuvos pašto kvitas tik parodo, jog 2016 m. spalio 26 d. pašto siunta buvo išsiųsta, tačiau niekaip nepagrindžia, kokie dokumentai buvo toje siuntoje, t. y. ar kartu su skundu dėl VMI 2016 m. spalio 17 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31662, buvo išsiųstas ir skundas dėl VMI 2016 m. spalio 13 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31272. Tuo tarpu elektroninio pašto laiškai, parodantys susirašinėjimą su pareiškėją atstovaujančiu advokatu, patvirtina apie galimą skundo (kaip nurodyta dėl 20 tūkst.) parengimą, tačiau nepatvirtina skundo pateikimo teismui fakto. Vien tai, kad pareiškėjas pateikė du čekius apie žyminio mokesčio sumokėjimą taip pat nepagrindžia, kad teismui pateiktas skundas dėl VMI 2016 m. spalio 13 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31272. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas įvertino 2016 m. spalio 31 d. paštu gautą UAB „Adma“ skundą ir 2016 m. spalio 31 d. surašė Dokumentų priedų neatitikimo aktą dėl VMI 2016 m. spalio 17 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31662 trūkumo, tačiau nei skundas dėl VMI 2016 m. spalio 13 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31272, nei pats minėtas raštas nėra minimi. Svarbu ir tai, kad teisme 2016 m. spalio 31 d. gautas skundas, pateiktas paštu (siuntos Nr. RN964720075LT), tačiau prieš tai 2016 m. spalio 25 d. pareiškėjas tą patį skundą dėl VMI 2016 m. spalio 17 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31662 pateikė ir elektroninių ryšių priemonėmis. Tuo tarpu, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, skundas dėl VMI 2016 m. spalio 13 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31272 per elektroninių paslaugų sistemą nebuvo pateiktas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog pareiškėjas skundą dėl VMI 2016 m. spalio 13 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31272 panaikinimo padavė praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.
Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015, 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-723-502/2017).
Kaip minėta, pareiškėjas mano, jog termino skundui paduoti dėl VMI 2016 m. spalio 13 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31272 panaikinimo nepraleido. Tačiau jei teismas laikytų, jog terminas praleistas, prašo terminą atnaujinti remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo nurodytas skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jo valios, todėl vertintinos kaip subjektyvios bei nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėjas iš esmės dėsto tik aplinkybes, pagrindžiančias, jog jis skundą dėl VMI 2016 m. spalio 13 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-31272 padavė laiku. Tačiau teismui padarius priešingą išvadą, aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti termino skundui paduoti praleidimą ir skundo padavimą tik 2017 m. birželio 6 d., nenurodo. Esant tokiai situacijai, pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti vertinamos, kaip svarbios priežastys atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo UAB „Adma“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.