Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. P. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2008 m. kovo 12 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., 9 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2007-07-03, bausmės pabaiga – 2016-07-03. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 10 mėnesių ir 22 dienos.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad atsižvelgiant į nuteistojo A. P. nusikalstamų veikų pobūdį, į jo asmenybės pavojingumą, elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytą nusikalstamo elgesio riziką, darytina išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, A. P. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, nustatant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, numatytas BK 75 str. 2 d. 10 p., 67 str. 2 d. 9 p. Nuteistasis skunde nurodo, kad galiojančių drausminių nuobaudų neturi, yra ne kartą skatintas už gerą darbą ir elgesį, dalyvavo įvairiose programose, pataisos namuose dirba, priteistą civilinį ieškinį dengia pagal galimybes, pirmą kartą teistas prieš 17 metų, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, paskirtų įpareigojimų ir priemonių laikėsi, po šio teistumo ilgą laiką nepadarė jokių teisės pažeidimų. Pažymėtina, kad apylinkės teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. skundas atmestinas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 str. išdėstytame BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo A. P. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs didesnę nei privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. liepos 31 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. P. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 59 balai (b. l. 5-7), dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizika. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, neturi galiojančių nuobaudų, net 7 kartus yra skatintas, intensyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, priteistą civilinį ieškinį dengia, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 p.). Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nors nuteistasis jau ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau vis dar išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai (įsidarbinimo problemos, gyvenimo stilius ir nuostatos, su alkoholio vartojimu susijusios problemos, mąstymas ir elgesys), tačiau pataisos namuose jis nėra pareiškęs noro įgyti profesijos ar specialybės, nors suvokia, kad įsidarbinimo galimybių išėjęs į laisvę turi nedaug. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad pagrindinė priežastis kodėl nuteistasis ilgą laiką nedirba vienoje vietoje yra alkoholio vartojimas, nusikaltimai taip pat padaryti būnant apsvaigus nuo alkoholio. Iš gautų duomenų matyti, kad nuteistasis dalyvavo anoniminių alkoholikų programoje, pataisos namuose kartą yra baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą, kas leidžia abejoti tuo, ar dalyvavimas minėtoje programoje jau yra padaręs pakankamą įtaką nuteistojo mąstymui ir elgesiui. O būtent mastymas ir elgesys, tiksliau tų pačių klaidų kartojimas, ankstesnio patyrimo neįvertinimas, alternatyvų nesuradimas, socialinio tyrimo išvadoje įvertinta, kaip pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantis veiksnys. Pažymėtina, kad nuteistasis konkrečių planų dėl darbo neturi, todėl didelė tikimybė, kad išėjęs į laisvę neturės pastovių pajamų, kas pasunkins civilio ieškinio dengimą. Akcentuotina, kad A. P. pataisos namuose nesilaikė ir vienos pagrindinių nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, pareigų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), šią pareigą nuteistasis pažeidė net penkis kartus, o paskirtos nuobaudos negalioja tik nuo 2014-07-15. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pataisos namuose ir lankė ne vieną socialinės reabilitacijos programą, tačiau 2014-03-01 yra baustas drausmine nuobauda už smurto panaudojimą, kas leidžia daryti išvadą, jog šių programų lankymas nepadarė reikiamos įtakos nuteistojo elgesiui, be to, vis dar nustatomas kriminogeninis veiksnys, didinantis pakartotinio nusikalstamumo riziką – su elgesiu susijusios problemos. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks nuteistojo A. P. elgesys rodo, kad jis nevykdė savo pareigos tinkamai atlikti bausmę, elgtis nepriekaištingai, bei itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Visos šios aplinkybės rodo, kad šiuo atveju nuteistojo A. P. vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir pažangos ją mažinant nebuvimas yra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą, procesinių pažeidimų nepadarė, teismo išvados motyvuotos ir pagrįstos, todėl naikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-09-01 nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. P. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.