Kauno apygardos teismo nutartis

2015-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1735-634/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-21
Bylos Nr.
1S-1735-634/2015
Teisminio proceso Nr.
1-10-9-00046-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
V. R.
Kategorijos
  • 2.5.19Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
Bylos Nr. 1S-1735-634/2015
Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00046-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2015 m. liepos 21 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012-03-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d., 214 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d., 159 str. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirta galutinė bausmė – 7 metai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-15 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2012-03-05 nuosprendis pakeistas – nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 159 str., 182 str. 3 d. panaikinta, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. 2 p. Vilniaus apygardos teismo 2012-03-05 nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012-07-02, bausmės pabaiga – 2019-01-01.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2015-07-21 nutarimu Nr. 93-543 nutarta nuteistajam V. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d. nuteistajam neatlikus 3 metų 5 mėnesių 15 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2015-07-16) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-08-18 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo V. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog išanalizuotų duomenų pagrindu išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. R. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-08-18 nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2015-07-21 Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad jokiame įstatyme nėra numatyta, jog nuteistajam negalima taikyti lygtinio paleidimo dėl to, kad nuteistasis yra atlikęs reikiamą dalį bausmės, tačiau teismo nuožiūra atliktos bausmės dalies nepakanka konstatuoti, jog asmuo jau yra pasitaisęs. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl nusikaltimo pobūdžio perdėto vertinimo, kadangi pagal BVK 157 str. nuostatas lygtinis paleidimas gali būti taikomas ir asmenims atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, tačiau tai nėra kriterijus atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą. Juolab, kad nusikaltimo pobūdis jau buvo įvertintas skiriant laisvės atėmimo bausmę. Skundo autoriaus nuomone, Komisija, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, tinkamai, motyvuotai ir pagrįstai įvertino visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teigiamą sprendimą. Pažymėjo, kad jo elgesys laisvės atėmimo vietoje yra tinkamas, požiūris į darbą teigiamas, turi 4 paskatinimus. Drausminės nuobaudos yra negaliojančios kas tik patvirtina, kad jo elgesys koreguojamas teigiama linkme. Mano, kad jo asmeninės nuostatos dėl negilaus kaltės jausmo nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Akcentuoja BVK 157 str., 9 str. nuostatas, jog asmenys gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų, jeigu savo elgesiu ir stropiu darbu įrodė, jog jie to verti. Atsižvelgiant į tai mano, kad jis yra įrodęs, jog likusią neatliktos bausmės dalį gali atlikti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi, kitaip asmenys neskatinami pasitaisyti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. R. skundas atmestinas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 ar 3 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir (ar) pažangą ją mažinant.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo V. R. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 13), yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną lygtiniam paleidimui su intensyvia priežiūra (b. l. 6), kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo elgesys atliekant bausmę ir kitos nustatytos aplinkybės bei Komisijos išsakyta nuomonė patvirtina, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas nuteistojo pataisos proceso efektyvumu verčia abejoti Psichologinės tarnybos išvadoje išdėstyta pozicija, jog V. R. pokalbio metu nusikaltimo situaciją įtakojusias aplinkybes analizuoja iš subjektyvių pozicijų, kaltės jausmas negilus, linkęs savo vaidmenį nusikaltime sumenkinti. Visa tai rodo, kad nuteistasis stokoja gebėjimo spręsti problemas ir nekartoti tų pačių klaidų, o nusikaltimų darymo pateisinančios nuostatos vis dar išlikusios, kas teismui neleidžia jį vertinti kaip besitaisantį asmenį ir neatspindi jo elgesio pokyčių. Išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai – piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys, lėšų tvarkymas ir pajamos. Be to, bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat nesugebėjo laikytis nustatytų elgesio taisyklių 2 kartus buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn, 1 kartą pareikštas papeikimas. Sutiktina su nuteistuoju, kad šiuo metu nuobauda yra negaliojanti, tačiau šios aplinkybės svarbios sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nes rodo nuteistojo požiūrį į visuotinai priimtinas elgesio taisykles bei leidžia prognozuoti apie draudimų, įpareigojimų laikymąsi lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu paskutinis paskatinimas nuteistojo atžvilgiu skirtas tik 2014-06-27, akivaizdu, kad jau daugiau nei metus laiko nuteistasis nesielgia taip, kad būtų pagrindas jį skatinti. Taigi, jo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai, kaip besitaisantį asmenį ir tikrai atspindėtų jo elgesio pokyčius. Todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas taikant lygtinį paleidimą nėra jokio pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismas skirdamas atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, todėl švelninat bausmės sąlygas svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai įvertino paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės dalis, aukštesnio teismo vertinimu V. R. neatliktos bausmės dalis – 3 metai 5 mėnesiai 15 dienų (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 6 metai 6 mėnesiai), nėra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra pakankama, jog leistų pagrįstai tikėtis, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas, kas paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizika yra pakankama ir, kad toliau jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o pačio nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-08-18 nutartis pagrįsta ir teisėta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo V. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis