- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-26
- Bylos Nr.
- AN2-127-873/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01109-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Pažeidėjas
- A. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. R. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18545-2023 paliktas nepakeistas ir A. R. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-18545-2023 (toliau – ir Institucijos nutarimas) A. R. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad ji 2023 m. birželio 15 d., apie 8.40 val., Pilaitės pr., Vilniuje, vairuodama automobilį naudojosi mobilaus ryšio priemone – telefonu rankomis ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 20 punktą. A. R. skirta nuobauda – 75 Eur bauda.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su Institucijos nutarimu, A. R. su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 4 d. nutartimi A. R. skundo netenkino ir Institucijos 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu A. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pasak apeliantės, skundžiama apylinkės teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes priimta pažeidus materialinės ir administracinės teisenos normas. Nurodo, kad apylinkės teismas faktines ir teisines bylos aplinkybes vertino neobjektyviai, vienašališkai ir selektyviai. Skundžiamoje nutartyje argumentai pagrįsti nepatvirtintomis prielaidomis. Kaip teigia, susidarė įspūdis, kad apylinkės teismas siekė ne objektyviai ištirti įrodymus, o „pritempti“ prie pažeidimo buvimo. Be to, apylinkės teismas šioje administracinio nusižengimo byloje esančius neaiškumus vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai, kas prieštarauja teisės principams.
3.2. Apeliantė skunde nesutinka, kad šiuo atveju yra įrodyta, jog ji, vairuodama transporto priemonę ir dalyvaudama viešajame eisme, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu.
3.2.1. Pažymi, kad 2024 m. vasario 7 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo apklaustas policijos pareigūnas P. Š., kuris patvirtino, jog nuotoliu per fotoaparato objektyvą stebėjo aplinką ir matė moters veiksmus, kuri vairuodama automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone bei užfiksavo pažeidimą. Atkreipia dėmesį, jog galimas pažeidimas buvo fiksuotas 2023 m. birželio 15 d., todėl apklausto policijos pareigūno „gebėjimas“ tiksliai prisiminti ir papasakoti apie įvykius, kurie vyko prieš aštuonis mėnesius, vertintinas daugiau nei kritiškai. Be to, teismo posėdžio metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas nurodė, jog pareigūnas P. Š. aptariamo įvykio dieną fiksavo daugiau nei kelias dešimtis pažeidimų, tai buvo eilinė jo darbo diena. Kaip teigia, pareigūnas per aštuonis darbo mėnesius galėjo fiksuoti tūkstančius įvairių pažeidimų, todėl akivaizdu, kad jis negali prisiminti kiekvieno iš jų.
3.2.2. Tvirtina, kad byloje esančiose nuotraukose nėra užfiksuotas nei naudojimosi telefonu faktas (matosi tik daikto, panašaus į telefoną, viršutinė dalis), nei, kad daiktas, panašus į telefoną, buvo laikomas rankose (nuotraukose neužfiksuotas vaizdas žemiau pečių juostos, rankos nėra matomos), nei, kad automobilis tuo metu nestovėjo vietoje, o judėjo (užfiksuoti aplinkiniai vaizdai neginčijamai patvirtina, jog automobilis stovėjo). Kaip teigia, iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų matyti tik tiek, jog automobilio vairuotojos žvilgsnis nukreiptas žemyn, o netoliese matyti daikto, panašaus į mobilųjį telefoną, viršutinė dalis. Atkreipia dėmesį, jog ji teismo posėdžio metu, atsakydama į užduotą klausimą, nurodė, jog jai ant kelių galėjo būti padėtas bet koks daiktas, panašus į telefoną, galbūt veidrodėlis, ar kažkas kitas, bet tikrai nepamena, o iš fotonuotraukų nėra įmanoma atpažinti. Pasak apeliantės, iš padarytų kelių nuotraukų vaizdų, užfiksuoto gretimoje eismo juostoje stovinčio baltos spalvos automobilio darytina išvada, jog tariamas pažeidimas užfiksuotas apeliantės automobiliui stovint vietoje.
3.2.3. Nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog „nekyla abejonių, kad mobiliojo ryšio telefoną A. R. užfiksuotose nuotraukose laikė rankose, nes A. R. rankų nelaiko ant vairo ar kitur, kur jos galėtų būti matomos“. Nurodo, kad tokia teismo išvada negali būti vertintina kaip pagrįsta, kadangi ji paremta tik subjektyviu įsivaizdavimu, o ne konkrečiais faktiniais duomenimis. Be kita ko, joks teisės aktas nenumato, jog automobiliui stovint transporto spūstyje (nejudant) vairuotojas privalo laikyti rankas ant vairo „ties dešimta ir keturiolikta valandomis“, nes tik tokioje padėtyje laikomos rankos būtų užfiksuotos ginčijamose įvykio nuotraukose.
3.2.4. Atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje plečiamai išaiškino ginčo santykyje neaktualią teismų praktiką, susijusią su ANK ir KET redakcijomis, kurios nuo 2023 m. gegužės 1 d. yra negaliojančios. Pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog „automobiliui važiuojant telefono laikymas rankoje yra neleistinas jo naudojimas ANK 417 straipsnio 3 dalies prasme, todėl laikytinas administraciniu nusižengimu“.
3.3. Tvirtina, kad Institucijos nutarime fiksuotas galimo pažeidimo laikas yra klaidingas ir neabejotinai paneigia apylinkės teismo padarytą išvadą, jog „nusižengimo padarymo laiku A. R. kaip tik buvo toje vietoje, kurioje padarytas administracinis nusižengimas“.
3.3.1. Nurodo, kad apylinkės teismas 2024 m. vasario 7 d. vykusio posėdžio metu vertino fotoaparato, kuriuo buvo fiksuotas galimas pažeidimas, fiksuojamo laiko paklaidą su realiuoju laiku ir nustatė, kad „apžiūros metu padarius nuotrauką, nustatyta, kad fotoaparato rodomas laikas yra apie 9:37:19 val., o realus laikas 9:38:11 val., t. y. skirtumas maždaug 52 sekundės. Fotoaparato laikrodis rodo netikslų laiką, tikrinimo teismo posėdyje metu rodė maždaug 52 sekundėmis didesnį laiką, nei realus“. Atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas padarė faktinę skaičiavimo klaidą, nes realiai rodytas laikas buvo ne didesnis, o mažesnis.
3.3.2. Pasak apeliantės, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodė, kad atstumas nuo aikštelės, iš kurios pareigūnas P. Š. fotografavo automobilį, iki (duomenys neskelbtini) pastato yra 1,3 km. Teigia, kad, vadovaujantis google.maps.lt duomenimis, atstumas nuo galimo pažeidimo fiksavimo vietos iki (duomenys neskelbtini) pastato yra 2,4 km (pridėtas priedas Nr. 1).
3.3.3. Teigia, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė dar keletą fakto klaidų, kadangi nurodė, jog „nusileidus iš Narbuto gatvės į Blindžių gatvę sukama atskira juosta, ten dažniausiai dega žalias šviesoforo signalas, tada gatve iki (duomenys neskelbtini) ir iš karto be jokių posūkių įvažiuojama į parkingą“. Apeliantė pažymi, kad sukant iš Narbuto gatvės į Sėlių gatvę yra papildoma sekcija su rodykle sukti į kairę ir žalias šviesoforo signalas užsidega tik tam tikru metu (tai nėra žalia rodyklė, kuri leidžia eismą visada). Taip pat pažymi, kad nuo įsukimo į Sėlių gatvę iki (duomenys neskelbtini) pastato aikštelės yra dar keturi posūkiai ir dvi pėsčiųjų perėjos.
3.3.4. Atkreipia dėmesį, kad nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad idealiomis sąlygomis atstumą nuo galimo pažeidimo fiksavimo vietos iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini), galima nuvažiuoti per 2–3 minutes ir A. R. administracinio nusižengimo metu kaip tik buvo toje vietoje, tačiau pagal google.maps.lt duomenis šį atstumą (2,4 km) nesant eismo, automobiliu galima įveikti per 4 minutes (priedas Nr. 1). Pažymi, kad jeigu būtų laikoma, jog fotoaparato paklaida galimo pažeidimo fiksavimo metu buvo 52 sekundės, tuomet būtų galima manyti, kad galimas pažeidimas buvo fiksuotas 8.42 val. (8.41 val. plius 52 s, suapvalinus iki sveikųjų skaičių). Nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje apskirtai nevertino fakto, jog galimas pažeidimas fiksuotas darbo dienos ryte, transporto spūsčių metu. Be to, apylinkės teismas nevertino, kad apeliantė turėjo pasistatyti automobilį, pasiimti iš bagažinės daiktus, nueiti į darbovietės vidų, eiti per apsauginius vartelius, pažymėti kortelę (valstybės tarnautojo pažymėjimą) ir tokiu būdu užfiksuoti atvykimo laiką. Pažymi ir tai, kad apylinkės teismas pripažino, jog nėra aišku, koks laiko skirtumas buvo fotografuojant, t. y. sutinka, jog fotoaparato fiksuojamo laiko paklaida nuo realaus laiko 2023 m. birželio 15 d. galėjo būti visiškai kitokia, nei atliekant patikrinimą 2024 m. vasario 7 d. teismo posėdžio metu.
3.4. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi duomenimis, kurie nėra tinkami įrodymai procese. Atkreipia dėmesį, jog vyriausiojo patrulio P. Š. 2023 m. gegužės 15 d. tarnybinis pranešimas „Dėl KET pažeidimo ROIK 232116379115“ ne tik surašytas su faktinėmis klaidomis, bet ir nėra aišku, ar jis surašytas teisėtai, t. y. ar nebuvo pažeistos pagrindinę tarnybinę veiklą reglamentuojančios procedūros (apylinkės teismas nevertino fakto, ar patrulis galėjo fiksuoti galimus pažeidimus, būdamas vienas). Pasak apeliantės, apylinkės teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad pati Institucija minėto tarnybinio pranešimo nelaiko įrodymu administracinėje byloje. Nurodo, kad policijos pareigūno P. Š. tarnybinis pranešimas jai nebuvo pateiktas kartu su kitais bylos dokumentais (2023 m. rugpjūčio 4 d.), atsakant į jos 2023 m. liepos 12 d. prašymą leisti susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, taip pat juo nėra remiamasi Institucijos atsiliepime į skundą apylinkės teisme.
3.5. Nurodo, kad apylinkės teismas taip pat nevertino Institucijos padarytų procesinių pažeidimų. Dėsto, kad jai iki Institucijos nutarimo priėmimo nebuvo suteikta teisė susipažinti su administracinio nusižengimo byla, nors pateikusi prašymą pagrįstai tikėjosi, jog nebus atliekami jokie jos atžvilgiu neigiamas pasekmes sukeliantys veiksmai. Be to, Institucijos nutarimas buvo priimtas neatsižvelgus į jos 2023 m. birželio 30 d. pateiktus paaiškinimus, t. y. jog Institucijos nutarime nurodytą dieną, nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje ji apskritai nebuvo, todėl pažeidimo padaryti negalėjo. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas atsainiai patvirtino, kad teisėsaugos institucijoms leidžiama ignoruoti procesines taisykles ir savavališkai priiminėti sprendimus, negerbiant besikreipiančių asmenų teisių, nurodydamas, jog A. R. turėjo galimybę pareikalauti, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau to nepadarė, be to, jai buvo suteikta galimybė pateikti žodinius paaiškinimus bylą nagrinėjant teisme.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino aplinkybę, jog A. R. administracinis nusižengimas užfiksuotas stebint vairuotoją iš nežymėto tarnybinio automobilio. Nusižengimas užfiksuotas dienos metu, esant geram apšvietimui, byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie pareigūnų suinteresuotumą apkalbėti pareiškėją. Pažymi ir tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis patrulis P. Š. 2023 m. birželio 15 d. patruliavimą vykdė vienas, remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 patvirtinto „Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo“ 8 punktu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantė A. R. skunde iš esmės teigia, jog jos kaltė, padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, nėra įrodyta ir ji nubausta nepagrįstai. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, patikrinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus ir priėmė neteisingą sprendimą palikti Institucijos nutarimą nepakeistą.
6. Draudimas vairuotojams transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi) naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, numatytas KET 20 punkte. Už šio draudimo nesilaikymą atsakomybė numatyta ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo įrodymų vertinimu ir išvadomis, abejojama, kad vyriausiasis patrulis galėjo tiksliai prisiminti 2023 m. birželio 15 d. įvykį, teigiama, kad įvykio nuotraukose nėra užfiksuotas nei naudojimosi telefonu faktas, nei, kad daiktas, panašus į telefoną, buvo laikomas rankose, nei, kad automobilis tuo metu nestovėjo vietoje, o judėjo. Be to, pasak apeliantės, Institucijos nutarime fiksuotas galimo pažeidimo laikas yra klaidingas, kas paneigia, jog nusižengimo padarymo laiku apeliantė A. R. kaip tik buvo toje vietoje, kurioje padarytas administracinis nusižengimas. Apygardos teismas, patikrinęs bylos duomenis, pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo teiginiams nenustato.
8. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Pirmojo poskyrio vyriausiojo patrulio P. Š. 2023 m. birželio 15 d. tarnybinio pranešimo (pastaba – tarnybiniame pranešime nurodyta 2023 m. gegužės 15 d. data, kas apylinkės teismo įvertinta kaip rašymo apsirikimo klaida) duomenimis, 2023 m. birželio 15 d., 8.40 val., dirbdamas pagal pajėgų išdėstymo planą su nežymėtu tarnybiniu automobiliu, naudojo fotoaparatą „Canon“ Nr. 343072010227 bekontakčiam pažeidimų fiksavimui. Stebėdamas automobilių judėjimą Pilaitės pr., link sankryžos su Laisvės pr., 8.40 val., pastebėjo automobilį „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairuojanti moteris rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone. Pažeidimas buvo užfiksuotas minėtu fotoaparatu. Buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK 23211637915 (pastaba – ROIK numeryje įrašytas papildomas skaitmuo „1“, kas skundžiamoje nutartyje įvertinta rašymo apsirikimo klaida) bei surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad nustatyta, jog minėtas automobilis priklauso A. R., todėl jam, kaip automobilio savininkui, buvo išsiųstas pranešimas dėl KET pažeidimo. Visi su pažeidimu susiję dokumentai ir pažeidimas įkelti. Įvykis užfiksuotas fotoaparatu tiksliai nurodytu laiku ir data (b. l. 66). Liudytojas P. Š. apylinkės teisme parodė, kad 2023 m. birželio 15 d. pagal pajėgų išdėstymo planą buvo paskirtas dirbti su nežymėtu tarnybiniu automobiliu bekontakčiam kelių eismo pažeidimų nustatymui. Stovėjo aikštelėje, Pilaitės pr., automobilių judėjimo kryptimi link Laisvės pr., prie nusukimo į Mėnulio g., maždaug 200 m iki sankryžos. Pastebėjo minėtą automobilį, kurio vairuotoja rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Fotoaparatu buvo padarytos vairuotojos ir automobilio valstybinių numerių nuotraukos. Tuo metu eismas būna intensyvus, toje vietoje dažniausiai ir nustatomi nusižengimai, susiję su mobiliojo ryšio priemonių naudojimusi rankomis. Toje vietoje leistinas greitis – 60 km/val., bet rytais tokiu greičiu niekas nevažiuoja, paprastai važiuoja 30–40 km/val. iki Laisvės pr., o Narbuto gatvėje jau pradeda greitėti link Sėlių gatvės, kur yra atskira juosta pasukti į dešinę. Nurodė, kad automobilį vairavusios moters nepažįsta, matė ją pirmą kartą. Grįžęs surašė administracinio nusižengimo protokolą, „prikabino“ nuotraukas. Protokolas buvo išsiųstas automobilio savininkui (b. l. 128). Kaip matyti, liudytojas įvykio aplinkybes tiek tarnybiniame pranešime, tiek teismo posėdyje apylinkės teisme išdėstė nuosekliai, paaiškino, kad matė, jog vairuotoja rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, abejonių dėl policijos pareigūno, apklausto kaip liudytojo, sugebėjimo prisiminti įvykio aplinkybes, skundą nagrinėjančiam teismui nekyla. Byloje nėra duomenų, kad vyriausiasis patrulis P. Š. būtų suinteresuotas apkalbėti A. R. ar kitaip jai pakenkti. Kaip nurodyta Institucijos atsiliepime, vyriausiasis patrulis P. Š. 2023 m. birželio 15 d. patruliavimą vykdė vienas, remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 patvirtinto „Policijos pajėgų vienetų veikos organizavimo aprašo“ 8 punktu, kuris numato, jog tarnybai policijos pajėgų vienete vienas policijos pareigūnas gali būti skiriamas tik šviesiuoju paros metu, kai tarnyba organizuojama taip, kad, esant būtinybei, policijos pareigūnui būtų suteikta skubi kitų policijos pajėgų pagalba, o pareigūnui formuluojamos užduotys privalo būti nesusijusios su padidėjusiu pavojumi (galima grėsmė pareigūno sveikatai ir gyvybei). Taigi, ir skundo teiginiai, jog vykdant patruliavimą galimai buvo pažeistos patrulių veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, nepasitvirtino.
9. Aplinkybes, išdėstytas nuosekliuose liudytojo P. Š. parodymuose, atitinka administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos (b. l. 22–24, 26). Kaip matyti iš minėtų nuotraukų, A. R. užfiksuota sėdinti automobilio „Honda Civic 4DR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje (byloje nėra ginčo, kad nuotraukose – A. R.), jos žvilgsnis nukreiptas į nedidelį, keturkampės formos daiktą, kurio dalis taip pat matoma nuotraukose. Pažymėtina, kad iš nuotraukų matyti, jog aptariamas įvykis vyko dienos metu, esant geram apšvietimui, automobilio šoniniai langai nėra tamsinti, todėl neabejotina, kad vyriausiajam patruliui niekas netrukdė stebėti vairuotojos veiksmus ir rankose laikomą mobiliojo ryšio priemonę. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pažeidimas užfiksuotas apeliantės automobiliui stovint vietoje, šalia kito baltos spalvos automobilio. Dėl šio argumento pažymėtina, jog byloje esančioje fotonuotraukoje apeliantės vairuojamas automobilis užfiksuotas važiuojamojoje dalyje, vykstant eismui. Transporto priemonės stabtelėjimas važiuojamojoje kelio dalyje nėra prilyginamas stovėjimui, kadangi tokia transporto priemonė nepertraukiamai dalyvauja viešajame eisme, todėl pareiškėja, naudodamasi mobilaus ryšio priemone – telefonu rankomis, pažeidė KET reikalavimus. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo argumentais apie apeliantės rankų padėtį, iš ko, kaip teigiama, teismas sprendė apie naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone. Nesutinkant su šiuo argumentu pažymėtina, kad apylinkės teismas išvadą apie tai, jog A. R. įvykio metu rankose laikė telefoną, darė remdamasis ne tik minėtomis nuotraukomis, tačiau ir juos patvirtinančiais liudytojo parodymais bei kitų įrodymų (tarnybinio pranešimo, įvykio dieną surašyto administracinio nusižengimo protokolo) visuma. Be kita ko, iš byloje esančių nuotraukų, priešingai nei teigia apeliantė, daiktas, panašus į telefoną, iš tiesų matyti (pavyzdžiui, b. l. 43). Be to, skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad nors ANK 417 straipsnio 3 dalies dispozicija nuo 2023 m. gegužės 1 d. iš dalies buvo pakeista, tačiau draudimas vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, liko nepakeistas. Atitinkamai, apeliacinio skundo argumentai dėl neaktualios teismų praktikos, kurioje išaiškinta „naudojimosi rankomis“ sąvoka, atmetami kaip nepagrįsti.
10. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. posėdžio protokolo, buvo apžiūrėtas fotoaparatas „Canon“, kuriuo užfiksuotos analizuojamo įvykio nuotraukos. Šiuo fotoaparatu buvo mėginama padaryti nuotraukas ir užfiksuotą laiką sugretinti su realiu laiku (pagal teisėjos laikrodį, kuris sinchronizuojasi su realiu laiku per GPS ryšį). Minėtu fotoaparatu pakartotinai padarius nuotrauką, nustatyta paklaida – kai realus laikas 9:38:11 val., rodomas laikas buvo 9:37:19 val. Sutiktina su apeliantės pastaba, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas klaidingai nurodė, jog fotoaparato laikrodis rodė maždaug 52 sekundėmis didesnį laiką nei realus (ne mažesnį), tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti procesinio sprendimo pagrįstumu, o priešingai, patvirtina, jog apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog fotoaparato laikas nėra visiškai tikslus. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, ši aplinkybė pažeidimo fakto nepaneigia. Apeliantė neginčija, jog byloje esančiose nuotraukose yra užfiksuota būtent ji, pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo automobilio savininkui A. R. išsiųstas tą pačią dieną – 2023 m. birželio 15 d., taigi, apeliacinio skundo teiginiai dėl to, jog apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad nusižengimo padarymo laiku A. R. buvo toje vietoje, kurioje padarytas administracinis nusižengimas, nepasitvirtino. Taip pat apeliantė skunde teigia, kad pagal google.maps.lt (priedas Nr. 1) duomenis atstumas nuo vietos, kurioje buvo užfiksuotas įvykis, iki jos darbovietės pastato (duomenys neskelbtini) yra 2,4 km. Vis tik iš apeliantės pateikto priedo matyti, kad kaip atskaitos taškas yra pasirinktas Pilaitės prospektas, o ne konkrečios koordinatės, kas paneigia, jog skunde nurodomas atstumas yra tikslus. Atitinkamai, skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su konkrečios kelio atkarpos įveikimo laiku, joje esančiais šviesoforo signalais, pėsčiųjų perėjomis, nepaneigia apylinkės teismo išvados, jog nusižengimo padarymo metu A. R. buvo toje vietoje, kurioje padarytas administracinis nusižengimas, teisingumo. Šios išvados nepaneigia ir skunde dėstomi argumentai, kad apylinkės teismas nevertino, jog galimas pažeidimas fiksuotas darbo dienos ryte, transporto priemonių spūsčių metu ir apeliantės sugaišo laiko, eidama nuo automobilio iki darbo pastate esančių apsauginių vartelių. Apylinkės teisme konstatuota laiko paklaida vyriausiojo patrulio naudotame fotoaparate nėra pagrindas pripažinti, kad administracinis nusižengimas nebuvo padarytas.
11. Apeliantė skunde nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi vyriausiojo patrulio P. Š. tarnybiniu pranešimu, kuris nėra laikytinas tinkamu įrodymu procese. Sutiktina, kad vyriausiojo patrulio P. Š. tarnybiniame pranešime klaidingai nurodyta dokumento surašymo data (2023 m. gegužės 15 d.) ir ROIK numeris (232116379115) (b. l. 66). Vis tik, A. R. siųstame pranešime „Dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo“ nurodyta teisinga 2023 m. birželio 15 d. data ir tinkamas ROIK numeris 23211637915 (b. l. 48). Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, aptarti tarnybinio pranešimo netikslumai yra techninio pobūdžio, kurie nesudaro pagrindo juo nesivadovauti. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, aplinkybės, kad Institucijos atsiliepime nėra tiesiogiai minimas tarnybinis pranešimas, ar, kad šis dokumentas nebuvo pateiktas apeliantei susipažinti kartu su kitais bylos duomenimis, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog Institucija minėto tarnybinio pranešimo nelaiko įrodymu administracinio nusižengimo byloje.
12. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad apylinkės teismas nevertino Institucijos padarytų procesinių pažeidimų, susijusių su pažeista apeliantės teise susipažinti su administracinio nusižengimo byla. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja Rasa Gladynė 2023 m. birželio 27 d., 12.40 val., surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-30006-2023 (ROIK: 23211637915) A. R. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2023 m. birželio 15 d., 8.40 val., Pilaitės pr., Vilniuje, vairuodama automobilį „Honda Civic 4DR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone – telefonu. Šiame administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, nurodyta, kad byla gali būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai pateikiamas reikalavimas (b. l. 51–53). Kaip matyti, administracinio nusižengimo protokolas A. R. 2023 m. birželio 27 d., 12.42 val., buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), be to, per E. pristatymo sistemą 2023 m. birželio 27 d., 12.43 val., buvo išsiųsta popierinė siunta, kuri A. R. buvo pristatyta 2023 m. birželio 29 d., 9.19 val. (b. l. 19). Institucijos 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, buvo priimtas viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka (b. l. 46). Apygardos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje teisingai nurodoma, kad A. R. nagrinėjamu atveju turėjo galimybę pareikalauti, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jei manė, kad tai reikalinga, tačiau to nepadarė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Institucija, priimdama nutarimą rašytinio proceso tvarka, pažeidė procesines taisykles. Šios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde A. R. dėstomos aplinkybės, kad ji 2023 m. birželio 30 d. elektroniniu paštu Institucijai nurodė nesutinkanti su administracinio nusižengimo protokolu, o 2023 m. liepos 12 d. pateikė prašymą susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Pažymėtina, jog A. R. turėjo galimybę dalyvauti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant apylinkės teisme, duoti paaiškinimus, taip pat apylinkės teisme jai buvo suteikta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisių pažeidimo, kuris būtų sukliudęs priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, skundą nagrinėjantis teismas nenustato.
13. Apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, A. R. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.