- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-10
- Bylos Nr.
- 2-322/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Virginija Čekanauskaitė, Donatas Šernas (pran.)
- Ieškovas
- T. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria nutarta sustabdyti civilinės bylos Nr. 2-124-425/2007 nagrinėjimą, pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas T. G. ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteisti 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad Šiaulių m. apylinkės teismo 2006 m. gegužės 23 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-68/2006, kuriuo M. I. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 227 straipsnio antrojoje dalyje, ir jam paskirta bauda, konstatuota jo kaltė padarius nusikaltimą, nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis numato, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ieškovas nurodė, kad jam iškelta baudžiamoji byla, tačiau ji dar nėra išnagrinėta.
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2007 m. kovo 1 d. bei 2007 m. balandžio 2 d. pareiškimais prašė teismo sustabdyti nagrinėjamą bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 163 straipsnio pirmosios dalies 3 punkto pagrindu, iki įsiteisės teismo sprendimas baudžiamojoje byloje, iškeltoje ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2007 m. balandžio 2 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, iki įsiteisės procesinis sprendimas dėl T. G. baudžiamojoje byloje.
Teismas nutartyje nurodė, kad, sprendžiant ieškovo T. G. ieškinį dėl neturtinės žalos fakto bei dydžio, yra svarbios aplinkybės, nustatytos dėl nuteistojo M. I. bei ieškovo T. G. baudžiamojoje byloje. Kol nebus išnagrinėta baudžiamoji byla, iškelta T. G. , teismas neturės galimybės atsiųsti baudžiamosios bylos Nr. 1-74-68/2006, kurioje nuteistas M. I. , nes tai yra vienos baudžiamosios bylos medžiaga.
Šalies argumentai
Ieškovas T. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutartį ir atsakovo prašymą atmesti.
Atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pateikė tik formalius motyvus ir nenurodė, kokios konkrečios aplinkybės, nustatytos baudžiamojoje byloje, yra svarbios nagrinėjant civilinę bylą. Žala padaryta nustačius jo kaltę M. I. baudžiamojoje byloje, šis faktas yra įvykęs ir jo baudžiamosios bylos baigtis niekaip nepaveiks. Neturtinės žalos, padarytos neteisėtu patraukimu baudžiamojon atsakomybėn, atlyginimo klausimą ieškovas spręsiąs, teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu teismo veiksmais padarytos žalos dydis yra visiškai kitas klausimas, kuris turi būti sprendžiamas atskirai. Bandymas susieti neturtinės žalos faktą su jo baudžiamosios bylos nagrinėjimu yra nepagrįstas. Civilinės bylos sustabdymo klausimą teismas jau nagrinėjo. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl šios bylos sustabdymo, nepagrįstai byla vėl buvo sustabdyta. Teismo argumentai dėl bylos sustabdymo savo turiniu yra žymiai platesni už tuos, kuriais savo prašymą sustabdyti bylą grindė atsakovas, ir tai leidžia manyti, kad teismas yra šališkas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, sustabdymas. CPK 163 straipsnyje yra nurodyti pagrindai, kuriems esant teismas privalo sustabdyti bylą (privalomasis bylos sustabdymas). Vadovaujantis šio straipsnio 3 punktu, teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sustabdyti civilinę bylą minėtu pagrindu galima, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Tokiu atveju sustabdžius bylą galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiko ir lėšų, operatyviau išnagrinėti bylą, nes nereikia tų pačių faktų nustatyti kelis kartus. Taigi būtinumą sustabdyti bylą, kol teisme bus išnagrinėta kita byla, lemia tiek faktų prejudicinė reikšmė ir įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas, tiek kiti įsiteisėjusių teismo sprendimų res judicata (išspręstos bylos) galios aspektai.
Sprendžiant klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamojo proceso tvarka, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinei bylai yra svarbūs ne visi nagrinėjamos baudžiamosios bylos aspektai. Negalimumą nagrinėti civilinę bylą sąlygoja tai, kad, neįvertinus tam tikrų aplinkybių baudžiamojo proceso tvarka, neįmanoma išnagrinėti civilinės bylos, t. y. baudžiamosios bylos išsprendimas yra sąlyga, be kurios civilinės bylos nagrinėjimas neįmanomas. Šiuo pagrindu civilinė byla sustabdoma, kai baudžiamojoje byloje priimtu teismo nuosprendžiu gali būti nustatytos aplinkybės, dėl kurių vyksta ginčas civilinėje byloje ir kurios turi įtakos teisingam bylos išsprendimui. Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios bylos prejudicijos, pirmiausia turi būti įvertinta, kokios aplinkybės, nustatinėjamos baudžiamojo proceso tvarka, yra svarbios konkrečiai civilinei bylai. Baudžiamojo proceso tvarka yra sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, t. y. ar konkretus asmuo atliko tam tikrus veiksmus, kurie jų padarymo metu buvo laikomi nusikalstamais, ar jam gali būti paskirta baudžiamoji sankcija ir kiti su tuo susiję klausimai.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamąja nutartimi sustabdė šią civilinę bylą, iki įsiteisės procesinis sprendimas dėl T. G. baudžiamojoje byloje, nes, teismo nuomone, sprendžiant ieškovo T. G. ieškinį dėl neturtinės žalos fakto bei dydžio, yra svarbios aplinkybės, nustatytos dėl nuteistojo M. I. bei ieškovo T. G. baudžiamojoje byloje.
Kaip matyti iš T. G. pareikšto ieškinio (b.l. 1-3), prašymą priteisti jam 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti jis grindžia ta aplinkybe, kad Šiaulių m. apylinkės teismas 2006 m. gegužės 23 d. nuosprendyje, kuriuo M. I. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nepagrįstai konstatavo jo kaltę padarius nusikaltimą, nors iš tikrųjų jam iškelta baudžiamoji byla dar nėra išnagrinėta iki šiol. Byloje esantis kaltinamasis aktas (b.l. 25-32) patvirtinta, kad kaltinimai dėl nusikalstamos veikos padarymo, be kita ko, buvo pareikšti T. G. ir M. I. . Šių asmenų bylas teisme išskyrus (b.l. 74), M. I. kaltės klausimas buvo išspręstas Šiaulių m. apylinkės teismo 2006 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu.
Ieškovas nurodo, kad žala jam padaryta nustačius jo kaltę M. I. baudžiamojoje byloje, šis faktas yra įvykęs ir jo baudžiamosios bylos baigtis niekaip nepaveiks. Atsakovas neginčija neteisėtų veiksmų fakto, t. y. kad, nesant įsiteisėjusio nuosprendžio, teismas nurodė ieškovą atlikus nusikalstamus veiksmus. Tačiau negalima nesutikti ir su atsakovo teiginiu, kad dėl neteisėtų veiksmų atsiradusi žala yra subjektyvaus pobūdžio ir teismas privalo ją įvertinti, atsižvelgdamas į pateikiamus įrodymus. Pažymėtina, kad kriterijai, kuriais teismas turi vadovautis nustatydamas neturtinės žalos dydį, yra įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Kadangi T. G. iškelta baudžiamoji byla nėra išnagrinėta ir apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis dėl jo nėra priimtas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumą, nesant išspręstam T. G. kaltės klausimui, negalės teisingai nustatyti galimai ieškovui padarytos neturtinės žalos dydžio. Taigi šios civilinės bylos sustabdymas, iki įsiteisės procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje dėl T. G., yra svarbus šioje byloje nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatęs bent vieną iš CPK 163 straipsnyje nurodytų privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų, teismas privalo bylą sustabdyti nepriklausomai nuo to, ar yra dėl to kurio nors iš dalyvaujančių byloje asmenų prašymas. Todėl teismo nesaisto ir pateiktame prašyme dėl bylos sustabdymo nurodyti motyvai. Dėl šios priežasties ieškovo atskirojo skundo teiginys, kad teismo argumentai dėl bylos sustabdymo savo turiniu yra platesni už tuos, kuriais savo prašymą sustabdyti bylą grindė atsakovas, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį bei daryti išvadas dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, tinkamai nustatė ir įvertino šiam klausimui išspręsti svarbias faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė proceso teisės normas, todėl klausimą išsprendė teisingai ir pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties panaikinimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmuoju punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutartį nepakeistą.