Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovei teisininkei I. Z.,

trečiajam asmeniui E. S. ir jo atstovei advokatei Laimai Žukauskienei

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ieškinį atsakovui Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo Nr. 2018/2 pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys: E. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2019 m. gegužės 29 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu tenkino trečiojo asmens E. S. prašymą ir įpareigojo atsakovą pateikti bendrųjų tarifų kainas, išreikalauti namo susirinkimo protokolo kopiją, planinio namo remonto darbų atlikimo ir apmokėjimo sutartis, namo avarinės būklės ir renovacijos įvertinimo bei atliktų darbų įkainius.

Ieškovas pateikė 2014-04-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Statinio-gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), statinio ekspertizės aktą, o dėl kitų prašomų duomenų nurodė, kad negali pateikti, nes bendrija jų neturi.

Atsakovas teismui nepateikė prašomų duomenų, taip pat nenurodė nepateikimo priežasties.

Atsakovo atstovas pasirašytinai 2019-05-29 parengiamojo teismo posėdžio metu buvo informuotas apie 2019-06-19 10 val. 30 min. parengiamąjį teismo posėdį, tačiau į jį neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pareiškė prašymą atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių. Trečiasis asmuo E. S. su šiuo prašymu sutiko.

Byloje yra Civilinio proceso kodekso 285 str. 1 d. nustatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad 2018-10-10 įregistruota Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), - bendrijos steigiamasis susirinkimas įvyko 2018-09-24. Nustatyta, kad 2018-11-21 įvyko daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, byloje yra pateiktas susirinkimo protokolas Nr. 2018/2 (e. b. l. 24). Byloje ginčas kyla dėl minėto susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, disponavimo teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1dalis), tuo tarpu kitos savininko teisių turinį sudarančios teisės (valdymo, naudojimo) įgyvendinamos bendraturčių balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).

Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje yra reguliuojama butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą; bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 9 dalimi, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę ginčyti teismine tvarka susirinkimo sprendimus, įrodinėdami savo teisių pažeidimą ar kitokį suvaržymą. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (Lietuvos Respublikos daugiabučio namo savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 3 straipsnio 1 dalis).

Daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruota daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, kuri priima sprendimus dėl gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, reiškia bendrijos nariams reikalavimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų funkcionavimu, sudaro sutartis su namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų teikėjais, taip pat kitas sutartis, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu ir kt. Aukščiausias bendrijos, kuri yra privatus ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas. Jis savo kompetencijos klausimais priima nutarimus arba sprendimus (Lietuvos Respublikos daugiabučio namo savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 5, 8 dalys). Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai yra skelbiami viešai ir galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai, reglamentuoti daugiabučio namo savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnyje, priimami susirinkimuose, todėl pagal CK 4.85 straipsnio 2 dalį, jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka sušaukus butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą nesusirenka sprendimui priimti pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius, pakartotiniame susirinkime, kuris šaukiamas pagal tą pačią darbotvarkę ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, sprendimai priimami susirinkime dalyvavusių balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų, išskyrus sprendimus dėl lėšų skolinimosi, dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų bei kitus įstatymuose nustatytus sprendimus, kuriems priimti reikalinga butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

Pagal CK 4.85 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus apie susirinkimo sušaukimą ir jo darbotvarkę.

Iš 2018-08-31 suformuoto VĮ „Registrų centras“ butų (patalpų) sąrašo pastate nustatyta, kad daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra 4 gyvenamosios patalpos (butai) ir 1 negyvenamoji patalpa. Tai reiškia, kad šiuo atveju bendrijos dauguma yra trys skirtingų patalpų savininkų balsai. Gyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (kuri nebalsavo susirinkime), (duomenys neskelbtini) - E. S. (kuris nebalsavo susirinkime), (duomenys neskelbtini)- A. A., (duomenys neskelbtini) - UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius - E. A.. (duomenys neskelbtini) (neįrengta pastogė) - 4273/10000 dalis priklauso A. A., likusi neįrengtos pastogės dalis (5727/10000) yra bendrosios visų savininkų patalpos. Iš 2018-11-21 namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkų susirinkimo dalyvių sąrašo matyti, kad susirinkimo balsų daugumą lėmė bendrijos pirmininko - A. A. parašas, vienasmeniškai pakartotinai balsuojant dėl to, kad jam nuosavybes teise priklauso neįrengta pastogė. Taip pat pastebėtina, kad iš 2019-02-19 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog negyvenamosios patalpos (neįrengtos pastogės) tik 4273/10000 dalis priklauso A. A., likusioji 5727/10000 - visiems daugiabučio namo savininkams. Atsižvelgiant į tai, kad A. A. nuosavybes teise priklauso ne visa daugiabučio namo pastogė, konstatuotina, kad jis neturėjo teisės, nesuderinęs su kitais daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais, balsuoti savo nuožiūra.

Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo susirinkęs pakankamas kiekis butų ir kitų patalpų savininkų, todėl turėjo būti organizuojamas pakartotinis susirinkimas. Klausimus, susijusius su pastato remonto darbais ir jų finansavimu, visų butų ir kitų patalpų savininkų lėšų naudojimu turi spręsti visų butų ir kitų patalpų savininkai. Pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), atliktini darbai nėra susiję su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, o yra pastato paprastojo remonto darbai (jo atnaujinimas), todėl tokiems darbams ir su jais susijusiems dokumentams būtina organizuoti visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą ir gauti jų patvirtinimą ir pritarimą DNSBĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad butų ir kitų patalpų savininkų ir bendrijos narių susirinkimo protokolas Nr. 2018/2 buvo priimtas ne daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, 2018 -11-21 protokolas Nr. 2018/2 yra pripažintinas negaliojančiu ab initio (CK 4.85 straipsnio 2 dalis, DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad 2018-11-21 protokolu Nr. 2018/2 svarstyti klausimai dėl bendrojo naudojimo administravimo tarifo nustatymo, techninės priežiūros tarifo nustatymo, elektros energijos bendrojo naudojimo reikmėms tarifo patvirtinimo, bendrojo naudojimo patalpų valymo tarifo patvirtinimo, žemės sklypo ir kiemo priežiūros tarifo patvirtinimo, žemės sklypo suformavimo darbų, namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano tvirtinimo, buhalterinės apskaitos išlaidų tvirtinimo, stebėjimo kamerų sąmatos tvirtinimo, lėšų kaupimo namo renovacijai. Nors 2018-11-21 protokolu Nr. 2018/2 buvo nustatyti konkretūs paslaugų teikimo tarifai: administravimo – 1 Eur/kv. m, techninės priežiūros 0,1 Eur/kvm., elektros energijos bendrosioms reikmėms – 0,5 Eur/kv. m, bendrojo naudojimo patalpų valymo – 1 Eur kv./m, žemės sklypo ir kiemo priežiūros – 1 Eur kv./m, sklypo suformavimo – 1000 Eur (plius PVM), buhalterinės apskaitos darbams – 1000 Eur (plius PVM) per mėn., apsaugos ir stebėjimo kamerų sąmata – 3479 Eur (plius PVM), atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė, kuo vadovaujantis nurodyti konkretūs tarifai buvo nustatyti.

Nustatyta, kad atsakovas, remdamasis 2018-11-21 priimtais sprendimais, pateikė sąskaitas tiek ieškovui, tiek trečiajam asmeniui apmokėti (b. l. 28-29, 141).

Konstatuotina, kad pateiktose sąskaitose nurodytos sumos nėra pagrįstos: atsakovas buvo parengiamojo teismo posėdžio metu įpareigotas pateikti teismui duomenis (sutartis ir kt.), patvirtinančius sąskaitose nurodytų sumų realumą, tačiau teismo įpareigojimo neįvykdė, todėl nepagrindė nei nurodytų sumų realumo, nei būtinumo (CPK 178 straipsnis). Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pirmininkas A. A. negalėjo pasakyti, ar name yra stebėjimo kameros, nedetalizavo, su kokiais subjektas yra sudarytos sutartys 2018-11-21 protokole Nr. 2018-2 ir sąskaitose nurodytoms paslaugoms teikti. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas nepagrindė nei 2018-11-21 protokole Nr. 2018/2, nei sąskaitose nurodytų sumų realumo ir būtinumo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo 9 punktą apskaičiuotas kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifas kartu su ilgalaikiu planu tvirtinamas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, priimtu Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka - surinkus visų butų ir kitų patalpų savininkų vienbalsį pritarimą. Pastaroji nuostata taikoma ir planinių namo bendrojo naudojimo objektų remonto ir atnaujinimo darbams (PVM sąskaitos-faktūros 10 numeris). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2009-11-10 įsakymu Nr. D1-677 patvirtintame „Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos“ apraše nustatytą plano projekto rengimo tvarką galėjo būti patvirtintas tik namo butų ir patalpų susirinkime viešai aptartas investicijos plano projektas, kurio rezultatai ir eiga buvo užfiksuoti ir suderinti, tačiau planas nebuvo viešai aptartas. Todėl 5 886 Eur suma yra nepagrįsta (CPK 178 straipsnis), kadangi nėra pateiktos jokie įrodymai, patvirtinantys šios sumos realumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2018-11-21 protokolo Nr. 2018/2 10 sprendime nutarta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliks bendrijai reikalingus administracinius ir buhalterinės apskaitos darbus, kadangi ji laimėjo konkursą. Tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kaip buvo organizuojamas konkursas, ir kokie buvo kiti dalyviai, nepaaiškino priežasčių, dėl kurių laimėtoja buvo pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketinama mokėti 1 000 Eur (plius PVM) per mėnesį. Šios sumos realumo ir pagrįstumo atsakovas nepagrindė (CPK 178 straipsnis).

Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nustatytas tarifas yra 1 Eur už kv. m, kai šių paslaugu rinkos kaina sostinėje svyruoja tarp 0,03-0,04 Eur už kv. m. Už namo bendrojo naudojimo patalpų (nėra nurodyta kiek kv. m) valymą (pastato pastogės kiekvieną dieną ar savaitę valyti nėra būtina, tačiau bendrijos pirmininkas nurodė, jog būtent tik už bendrųjų patalpų valymą bus privaloma mokėti 289,94 Eur/mėn.) ir žemės sklypo (kuris nėra suformuotas) priežiūrą Vilniaus miesto savivaldybės butui priskaičiuota 98,10 Eur per mėnesį, kai CK 4.83 straipsnio 4 dalis numato, kad savininkai aplinkos tvarkymo išlaidas privalo padengti tik už įstatymo nustatyta tvarka priskirtą žemės sklypą. Taigi, susirinkime patvirtinti mokesčiai ir jų tarifai yra nesusiję su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, taip pat pažeidžia teisės aktus.

CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga - išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad, kai bendraturčiai tarpusavyje nesusitaria dėl intervencijos (pertvarkymo, remonto, pagerinimo ir kt.) ir investicijų į bendrąjį turtą masto, ginčą nagrinėjantis teismas šiuos klausimus, vadovaujantis solidarumo, lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia pagal vidutinius standartus. Dalis PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų mokesčių yra pateikti už neprivalomuosius reikalavimus. Pavyzdžiui, akivaizdu, jog namo bendrosios apsaugos ir stebėjimo kameros nėra privalomasis darbas, tačiau bendrijos pirmininkas 2018-12-13 elektroniniame laiške nurodė, kad reikia įrengti apsaugos kameras, saugos sistemą, tvoras ir vėliau apmokėti mėnesinę priežiūros sąmatą, kuri bus apie 3 479 Eur, tačiau vėlgi šie darbai yra planuojami, kažkokiu būdu apskaičiuojama suma, išdalinimas savininkams ir jau dabar reikalaujama mokėti už darbus, kurie nėra aišku, kada bus įvykdyti ir kiek kainuos. Jau neminint vien to, kad tokia veikla prieštarauja teisės aktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Apibendrinant tai, yra pagrindas konstatuoti, kad 2018-11-21 susirinkimo metu buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai - investicijų planas nebuvo aptartas viešai, jei ir buvo tam tikri aptarimai, tai nebuvo protokoluojama, nedalyvaujant ieškovui ir E. S. nebuvo pareikštos jų nuomonės dėl planuojamų investicijų paskirstymo, dėl darbų atlikimo būtinumo, nebuvo teikti pasiūlymų dėl administravimo paslaugų tarifų ar išsakytos nuomonės dėl nepagrįstai ir neprotingai didelių tarifų. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad procedūriniai pažeidimai buvo esminiai, kadangi susirinkime dėl svarstytų klausimų turėjo būti butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma ar net nubalsuota vienbalsiai, todėl susirinkimo sprendimas priimtas neteisėtai, pažeidžiant ieškovės turtines teises ir prieštaraujant imperatyvioms teisės normoms (CK 2.87 straipsnis, 4.76 straipsnis), protingumo bei sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo 2018 m. lapkričio 21 d. protokolas Nr. 2018/2, jame priimti sprendimai pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento (ab initio) (CK 2.87 straipsnis, CK 4.76 straipsnis, 4.85 straipsnio 2 dalis, DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (Civilinio procesko kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 75 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus, trečiajam asmeniui ieškovo pusėje E. S. iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 500 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo 2018 m. lapkričio 21 d. protokolą Nr. 2018/2 ir jame priimtus sprendimus negaliojančiais nuo priėmimo momento (ab initio).

Priteisti trečiajam asmeniui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti Valstybei iš atsakovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio (įmokos kodas - 5660, gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.