Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudž. byla Nr. 1A-50-417/2016

Teisėja Kristina Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00092-2014-3

2016 m. sausio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Veito ir nuteistojo S. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-08 nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., ir jam pagal BK 149 str. 1 d. paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 150 str. 1 d. laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. kovo 24 d. 11.50 val. iki 2014 m. kovo 25 d. 14.10 val. (dvi dienos). Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 6 ir 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant S. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje ir vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programose.

Nukentėjusiosios R. B. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista iš S. S. 3000 Eur neturtinės žalos. Procesas dėl civilinio ieškinio 809 Eur turtinei žalai ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti nutrauktas, S. S. atlyginus šią žalą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą, lytiškai santykiavo su žmogumi prieš jo valią ir tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš jo valią oraliniu būdu: 2014 m. kovo 23 d., apie 15.40 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, miške, prie „(duomenys neskelbtini)“, apie 400 metrų nuo ekspozicijos tako pradžios, pavartodamas fizinį smurtą prieš R. B., tempdamas ir raudamas plaukus, suduodamas apie 23 (dvidešimt tris) trauminius kontaktinius smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, taip padarydamas sužalojimus: daugybines poodines kraujosruvas veide, dešinėje ausyje, užausyje, abiejose rankose, kojose, odos nubrozdinimus veide, abiejose rankose, kojose, ant nugaros ir sėdmenų, nežymiai sutrikdžiusius R. B. sveikatą, pavartodamas fizinę jėgą, prispausdamas prie žemės savo kūnu, spausdamas rankomis, palaužė nukentėjusiosios valią ir paguldė ją nugara ant žemės, po to įvedęs varpą į makštį lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią ir tenkino savo seksualinę aistrą fizinio sąlyčio būdu – savo rankų pirštus kišo į nukentėjusiosios makštį bei tenkino savo seksualinę aistrą oraliniu būdu, savo varpą kišo į nukentėjusiosios burną.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo S. S. apeliacinio skundo

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog S. S. kaltė dėl BK 149 str. 1 d. numatytos veikos padarymo pagrįsta byloje surintų įrodymų visuma. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje apklausiama vaizdo konferencijos būdu parodė apie nuteistojo S. S. naudotą fizinio smurto pobūdį ir intesyvumą miške, t. y. jis trankė jai per veidą, tampė už plaukų, vilko ją parklupusią ant kelių. Nukentėjusioji tvirtino, jog prašė S. S. ją paleisti, tačiau jis toliau ją tempė bei mušė. R. B. akcentavo, jog po intesyvaus smurto naudojimo prieš ją ji prarado sąmonę, o atgavusi sąmonę pajuto, kad S. S. ją prievartauja. Nukentėjusioji nurodė, kokia poza buvo ji bei S. S., kai ji atgavo sąmonę, t. y. ji buvo iki pusės nuoga, gulėjo ant nugaros, S. S. gulėjo ant jos, buvo nusismaukęs kelnes, iki pusės nuogas. Nukentėjusioji pažymėjo, jog po šio įvykio jos lytinės lūpos buvo ištinusios.

Apeliantas teigia, jog nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu negalėjo patvirtinti, jog ji buvo išžaginta. Atsakant į šį apelianto argumentą, pažymėtina, kad nukentėjusioji prašė, jog teismas vadovautųsi jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, paaiškindama, jog jie yra teisingi, išsamūs, nes praėjus daug laiko po įvykio, konkrečių aplinkybių neatsimena. Teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad įvykio detales nukentėjusioji geriau atsiminė iš karto po įvykių. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog bylos įvykiai buvo itin skaudūs išgyvenimai, kuriuos nukentėjusioji žmogiškai stengiasi užmiršti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir baudžiamojo proceso įstatymo taisyklių nepažeidė. Nukentėjusiosios R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje, patvirtina, jog S. S. vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, nuo nuteistojo smūgių ji prarasdavo sąmonę, atgavusi sąmonę pamatė, jog guli ant žemės, ant nugaros, pėdkelnės ir kelnaitės nuplėštos, nuauti batai, o S. S. palinkęs virš jos, nusismaukęs kelnes ir įkišęs savo lytinį organą į jos makštį, atlieka lytinį aktą. Jai pradėjus verkti, S. S. ją glostė, ramino, sakydamas, jog tuoj baigs. Tuomet R. B. pradėjo šauktis pagalbos, tada S. S. sudavė jai smūgį kumščiu į veidą ir ji prarado sąmonę (t.1, b. l. 47–48, 53–54). Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir jų patikrinimo vietoje metu, detalizuodama, kas ir kur su ja buvo daroma, nurodydama, jog S. S. prieš ją vartojo fizinį smurtą, grasino jai ir prieš jos valią lytiškai su ja santykiavo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šio tyrimo veiksmo portokolas surašytas nepažeidžiant BPK 179 str. reikalavimų ir atitinka visus įrodymams keliamus reikalavimus. Netikėti nukentėjusiosios parodymais ir jais nesivadovauti teismas neturėjo objektyvaus pagrindo, kadangi jos parodymai dėl esminių apinkybių yra nuoseklūs, logiški, neprieštaraujantys tarpusavyje, taip pat juos patvirtina ir ištirti bei įvertinti liudytojų parodymai bei byloje esanti rašytinė medžiaga. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių manyti, jog nukentėjusioji siekė apkalbėti nuteistąjį ir apkaltinti jį nebūto sunkaus nusikaltimo padarymu.

Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog dar iki lytinio santykiavimo su R. B. pradžios S. S. nuolat vartojo fizinį smurtą nukentėjusiosios esamam pasipriešinimui įveikti, taip pat fizinį smurtą vartojo ir lytinių santykių metu, be to, grasino, kad nukentėjusiąją, kai viską baigs, užmuš, pakas, išdurs akis, todėl nukentėjusiosios pasipriešinimas S. S. tenkinant lytinę aistrą oraliniu būdu ir lytiškai santykiaujant su R. B. jau buvo palaužtas, o S. S. suvokė, kad nukentėjusioji nesipriešina dėl baimės patirti fizinį smurtą, todėl liudytojai Š., radę nukentėjusiosios išmėtytus daiktus, ir negirdėjo nukentėjusiosios pagalbos šauksmo, tačiau svarbu pažymėti, jog policijos pareigūnai, priėję prie nukentėjusiosios, girdėjo jos išreikštą nenorą tenkinti S. S. lytinę aistrą. Taigi akivaizdu, jog S. S. suvokė, kad jis lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią šiai akivaizdžiai išreiškus nenorą lytiškai santykiauti.

Apelianto teiginiai, jog nukentėjusioji būdama girta ir nuolat krisdama pati susižalojo, visiškai nelogiški ir atmestini kaip nepagrįsti. Be pačios nukentėjusiosios parodymų, apie fizinio smurto prieš ją pavartojimą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog R. B. padaryti šie sužalojimai: daugybinės poodinės kraujosruvos veide, dešinėje ausyje, užausyje, abejose rankose, kojose, odos nubrozdinimai veide, abiejose rankose, kojose, ant nugaros ir sėdmenų. Poodinė kraujosruva dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje galėjo būti padaryta per prievartą skečiant kojas. Sužalojimai ant plaštakų, riešo galėjo susidaryti nukentėjusiajai pasyviai ginantis nuo ją žalojusio daikto ar įrankio. Odos nubrozdinimai padaryti kietų bukabriaunių daiktų poveikiu, ant kelių ir sėdmenų poveikiai ilgalaikiai. Konstatuoti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dėl 23 trauminių kontaktinių smūginių bei dinaminių poveikių. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas specialistas R. P. patvirtino šią išvadą ir parodė, kad ant nukentėjusiosios kelių, strėnų ir sėdmenų buvo daugybiniai nubrozdinimai, jis neprisimena kito tokio įvykio, kad ant žmogaus kūno būtų tiek nubrozdinimų. Tai, jog prieš R. B. buvo pavartotas fizinis smurtas ir ji buvo išžaginta, patvirtina ir greitosios medicinos pagalbos kortelėje užfiksuoti duomenys, jog nukentėjusioji paaiškino, kad miške buvo sumušta, išprievartauta. Atvykę greitosios pagalbos medikai objektyviai nustatė, kad nukentėjusioji susijaudinusi, verkia, nieko neprisileidžia, ji be apatinių rūbų, basomis kojomis, ant kelių stebimos kraujosruvos, hematomos, poodinė hematoma veido kairėje pusėje, ir diagnozavo: galvos ir kūno sumušimą, išprievartavimą, ūmią reakciją į stresą. Šių duomenų visuma patvirtina, jog S. S., siekdamas palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą, pavartojo fizinį smurtą prieš ją ir lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią.

Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas visiškai nevertino nukentėjusiosios būsenos, jos girtumo ir veiksmų, sužalojimų atsiradimo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pateikė įrodymų analizę dėl nukentėjusiosios būsenos bei jos sužalojimų atsiradimo ir lokalizacijos. Tai, kad iki įvykio nukentėjusioji buvo vartojusi alkoholio ir po įvykio jos šlapime rasta 1,21 promilės etilo alkoholio, neturi esminės reikšmės ir nepateisina apelianto elgesio su nukentėjusiąja.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu pagrįstą išvadą dėl S. S. kaltės jam atlikus inkriminuotus išžaginimo veiksmus, tai patvirtina ir visų anksčiau nurodytų aplinkybių ir skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, todėl nuteistojo S. S. kaltė, įvykdžius jo apeliaciniu skundu ginčijamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 1 d., įrodyta, o apeliacinio skundo argumentai dėl objektyvių ir neginčijamų nuteistojo kaltės įrodymų nebuvimo laikytini nepagrįstais ir yra atmestini.

Apeliantas nesutinka su nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos 3000 Eur dydžiu, argumentuodamas tuo, jog nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kokias pasekmes įvykis turėjo jos sveikatai, psichikai, be to, teismas neįvertino nukentėjusiosios elgesio (kartu pramogavo, vartojo alholį), nukentėjusioji provokavo S. S. taip elgtis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pažymėtina, kad CK nenustatytos atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribos. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, jis tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Šioje byloje nustatyta, jog S. S. įvykio dieną, panaudodamas fizinį smurtą, išžagino bei fizinio sąlyčio būdu savo rankų pirštus kišo į nukentėjusiosios makštį bei tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios R. B. valią. Taigi neabejotina, jog nukentėjusiajai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet kartu ir dvasiniai išgyvenimai dėl S. S. prievartinių veiksmų, nukreiptų prieš ją. Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą 4000 Eur. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, išsamiai įvertino visas reikšmingas aplinkybes – S. S. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybės, jo kaltę, taip pat jo materialinę bei socialinę padėtį. Taip pat teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pasekmes – nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, išgyvenimą dėl savo sveikatos ir gyvybės, buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata, pablogėjo jos socialiniai santykiai ir gerovė, taip pat atsižvelgė į tai, jog nenustatyta, jog šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiu nukentėjusiosios darbo, šeimos, socialiniais santykiais, gerove.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai klausimą, išsamiai įvertino visas neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajai yra proporcingas S. S. padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jų kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl sumažinti neturtinės žalos dydį nėra teisinio pagrindo.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog teismas netinkamai vadovavosi bausmių individualizavimo principu, neatsižvelgė į visus BK 54 str. nurodytus bausmių skyrimo pagrindus, todėl nuteistajam paskyrė neteisingą, aiškiai per švelnią bausmę, taip pat netinkamai pritaikė BK 75 str. nuostatas ir nepagrįstai atidėjo bausmės vykdymą.

Bausmės skyrimas yra viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam už padarytus nusikaltimus subendrintą galutinę ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia, įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko P. K. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės V. J. charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą ir kartu su sutuoktine augina tris mažametes dukras, pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis savo iniciatyva atlygino nukentėjusiajai 809 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos, o sunkinančia jo atsakomybę pripažino aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo esminės įtakos nusikalsti.

Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroru, jog teismas nepagrįstai S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos savo iniciatyva atlygino nukentėjusiajai 809 Eur turtinės žalą ir 1000 Eur neturtinės žalos dalį.

Pažymėtina, jog atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis suprantamos aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2014, 2K-560/2014 ir kt.). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusioji R. B. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti nuteistojo S. S. nusikalstamais veiksmais padarytą 809 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą (t. 2, b. l. 53–54). S. S. teisiamajame posėdyje savo iniciatyva atlygino nukentėjusiajai visą turtinę žalą – 809 Eur ir 1000 Eur neturtinės žalos (t. 2, b. l. 96). Apylinkės teismas nustatė, jog nukentėjusioji patyrė 4000 Eur neturtinės žalos ir atsižvelgęs į tai, jog S. S. 1000 Eur neturtinės žalos atlygino, priteisė nukentėjusiajai 3000 Eur neturtinės žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto visiškai atlyginta 809 Eur turtinė žala bei iš dalies atlyginta 1000 Eur neturtinė žala sudaro nemažą teismo nustatytą nukentėjusiajai padarytos žalos dalį, ir tai reiškia, jog teismas pagrįstai pripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, apylinkės teismas, priešingai nei nurodoma prokuroro skunde, paskyrė S. S. individualizuotą ir jo įvykdytas nusikalstamas veikas atitinkančią ketverių metu ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai atidėjo S. S. bausmės vykdymą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys: Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai S. S. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors S. S. padarytos veikos, numatytos BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, veikos padarytos tiesiogine tyčia, tačiau svarbu pažymėti, jog S. S. iki nusikalstamų veikų padarymo neteistas, nusikalto pirmą kartą, dirba direktoriumi dviejose bendrovėse, akcininko bei bendrovės vyr. buhalterio charakterizuojamas teigiamai, turi sukūręs šeimą, augina tris mažamečius vaikus. Byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamų veikų padarymo, už kurias skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas, jis būtų vėl padaręs naujus nusikaltimus, tai iš esmės patvirtina jo ryžtą pakeisti gyvenimo būdą ir daugiau nebenusikalsti. Svarbu pažymėti ir tai, jog S. S. nukentėjusiajai visiškai atlygino turtinę žalą bei iš dalies atlygino neturtinę žalą. Teisėjų kolegijos nuomone, realus laisvės atėmimas neigiamai paveiktų apelianto turimus teigiamus socialinius ryšius.

Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog bausmės vykdymo atidėjimas bei teismo nustatytų įpareigojimų, ribojančių S. S. elgesį ir kartu turinčių pataisomąjį poveikį, taikymas yra pakankamas jo asmenybei taisyti ir turės didžiausią poveikį nuteistajam, taip bus užtikrinami bausmės tikslai – tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeista.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-08 nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinius skundus ir panaikinti ar pakeisti skundžiamą nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Veito ir nuteistojo S. S. apeliacinius skundus atmesti.