- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2019-02-27
- Bylos Nr.
- 1-1042-817/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00638-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- R. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, teistas:
1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 5 MGL (650 LT) dydžio bauda (bauda sumokėta);
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendis pakeistas: R. G., nuteistam pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 2 metų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas R. G. sumažintas iki 1 metų. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jam paskirta 39 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 26 parų arešto bausmė, ją atliekant poilsio dienomis;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. baudžiamuoju įsakymu, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 40 parų areštas, ją atliekant areštinėje,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. G. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-191-961/2016 pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę 2 metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiui įsiteisėjus, 2018 m. rugpjūčio 25 d., apie 20.57 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šiais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, dėl kurio padarymo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 metams uždrausta vairuoti transporto priemones. Po teismo nuosprendžio įsigaliojimo jis suprato, kad negali vairuoti transporto priemones 2 metus. Vairuotojo pažymėjimą jis turėjo 14 metų. 2018 m. rugpjūčio 25 d., apie 21.00 val., jis vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), važiuodamas reguliuojamoje sankryžoje ir sukdamas į dešinę, netyčia kliudė senelių porą. Jo tą vakarą tėvas paprašė, kad parvarytų mašiną iš (duomenys neskelbtini), o jis sutiko. Nurodė, kad jis žinojo, jog jis negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek vairavo. Po šio įvykio jis automobilio daugiau nevairavo. Labai nuoširdžiai gailisi, kad tą vakarą vairavo mašiną. Šiuo metu jam jau baigėsi laikotarpis, kada uždrausta vairuoti transporto priemones, baigėsi 2018 m. gruodžio 19 d. Šiuo metu jis jau persilaiko teises, kad vėl turėtų teisę vairuoti ir nebekiltų jam daugiau problemų. Jis labai nori, kad būtų šis ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, kaip buvo baigta jo atžvilgiu byla pagal BK 243 straipsnį, kurioje jam buvo paskirta 26 parų arešto bausmė (b. l. 42).
Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2018 m. gruodžio 13 d. rašto bei jo priedų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu R. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendis pakeistas: R. G., nuteistam pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 2 metų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas R. G. sumažintas iki 1 metų. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista (t. y. paliekant galioti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (iki 2018 m. gruodžio 19 d.)) (b. l. 2-18). R. G. nuo 2017 m. sausio 2 d. įtrauktas į asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą. Pirmą kartą į Probacijos tarnybą atvyko 2017 m. vasario 1 d., kartu su nuteistuoju buvo sudarytas bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas, paaiškintos teismo skirto draudimo nevykdymo teisinės pasekmės, asmuo sutiko su nustatytu planu (b. l. 26-32). Bylos duomenimis, R. G. vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jam paskirta 39 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 26 parų arešto bausmė, ją atliekant poilsio dienomis (b. l. 23-24). R. G. ir toliau vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metus. Patikrinus administracinių nusižengimų registro duomenis, R. G. 2018 m. rugpjūčio 25 d., apie 20.57 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 21-22). 2018 m. spalio 8 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37)), o 2018 m. spalio 8 d. priimtas nutarimas (duomenys neskelbtini), kuriuo R. G. paskirta administracinė nuobauda (b. l. 38).
Iš 2018 m. spalio 8 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. spalio 8 d. nutarimo (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. G. 2018 m. rugpjūčio 25 d., apie 20.57 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, degant raudonam šviesoforo signalui su papildoma lentele, su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, įvažiuodamas į sankryžą neįsitikino, kad tai daryti saugu ir partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusius Nijolę K. B. ir S. B., kuriems buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (b. l. 37, 38).
BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad R. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-191-961/2016, R. G. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (b. l. 6-13). Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 19 d. (b. l. 14-18). Pats kaltinamasis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad suprato, jog jam negalima vairuoti kelių transporto priemonių (b. l. 42). Tačiau nepaisydamas visų šių aplinkybių, kaltinamasis nesilaikė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nes 2018 m. rugpjūčio 25 d., apie 20.57 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-22, 37, 38). Dėl šių aplinkybių R. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. R. G. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, nori paskirtą bausmę atlikti darbo dienomis (b. l. 61-62, 63).
Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę R. G. atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją – padarytas baudžiamasis nusižengimas, kuris padarytas tiesiogine tyčia. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. G. – nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis (b. l. 58, 59), baustas administracine tvarka (51-52), teistas (b. l. 53-55), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie R. G. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant lygų šios rūšies bausmės maksimumui už baudžiamojo nusižengimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas bausmės dydis – 45 parų areštas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Pažymėtina, kad kaltinamasis R. G. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau paskirtą bausmę nori atlikti tik darbo dienomis, t. y. išskyrus savaitgaliais (b. l. 61-62, 63).
Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato galimybės arešto bausmę atlikti dalimis, kaip to prašo kaltinamasis (b. l. 62). Tačiau BK 49 straipsnio 5 dalyje yra nurodoma, kad jeigu paskirta iki 45 parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prašymą, kad jis paskirtą bausmę nori atlikti tik darbo dienomis, išskyrus savaitgaliais, nustato arešto bausmės atlikimą įprastine arešto atlikimo tvarka.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 45).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. paskirti 30 parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą R. G. bus sulaikytas.
R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.