Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2012-02-23 · Civilinė byla Nr. 2-193-231/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-23
Bylos Nr.
2-193-231/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Česlava Malinovska
Ieškovas
G. P.
Atsakovas
G. P.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-193-231/2012 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02369-2011-1.Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 125.2.; 116.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. vasario 23 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant ieškovei G. P.,ieškovės atstovui advokatui Mariui Navikui,vertėjai Olgai Boguševičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui G. P. (G. P.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo nutraukti 1989-01-14 Vilniaus miesto Civilinė metrikacijos skyriaus Naujosios Vilnios poskyryje sudarytą santuoką tarp jos (G. P.) ir G. P. (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl G. P. kaltės; po santuokos nutraukimo priteisti jai 32,74 kv.m. ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) registruotą jos vardu, 49000,00 Lt vertės; priteisti iš jos G. P. 24500,00 Lt kompensaciją už jo turto dalį; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: atsakovui ir jai – P..

Ieškovė nurodė, kad 1989-01-14 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus Naujosios Vilnios poskyryje susituokė su atsakovu (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnūs T. P. ir T. P., kurie šiuo metu jau yra pilnamečiai. Nurodė, kad maždaug 2000 m. atsakovas išėjo iš namų ir nustojo rūpintis šeima – teikti moralinę ir materialinę paramą bei pagalbą jai ir sūnums. Nurodė, kad tais pačiais metais, kai atsakovas paliko šeimą, kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą dėl alimentų išieškojimo, tuo metu dar nepilnamečiams vaikams T. P. ir T. P.. Vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti antstolės Marijos Lekstutienės kontorai vykdyti, tačiau 2009-12-10 vykdomasis dokumentas buvo grąžintas kartu su išieškojimo negalimumo aktu. Nurodė, kad pagrindinė santuokos nutraukimo priežastis yra atsakovo nesirūpinimas šeima, moralios ir materialinės pagalbos jai neteikimas bei nesirūpinimas savo sūnumis. Nurodė, kad santuokoje įgijo 32,74 kv.m. ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) registruotą jos vardu, 49000,00 Lt vertės. Nurodė, kad santuokoje įgyto dalintino kilnojamojo turto neturi. Nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi, išlaikymo sau nereikalauja.

Atsakovas G. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b.l. 34-35), apie neatvykimo priežastys teismo neinformavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių santuoka sudaryta 1989 m. sausio 14 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus Naujosios Vilnios poskyryje (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 6). Šalių vaikai T. P. ir T. P., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra pilnamečiai (b.l. 8-13).

Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad šalių šeima iširo ir išsaugoti jos neįmanoma. Sutuoktinių šeiminiai ryšiai yra nutrūkę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės, yra nurodęs, kad CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-49/2008).

Kaip žinia, sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Jau minėta, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Preziumuojama, kad santuoką iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad atsakovas maždaug 2000m. paliko šeimą ir nuo to laiko ja nesirūpino, neteikė išlaikymo tuo metu nepilnamečiams savo vaikams T. P. ir T. P., kas patvirtinama ir byloje esančiais rašytiniai įrodymais (b.l. 7-13). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog santuoką iširo dėl atsakovo G. P. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei, jos prašymu, paliekama P. pavardė, atsakovui – P..

Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspęsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimą. Pripažindamas santuoką negaliojančią, teismas turi išspęsti vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo, taip pat vaikų gyvenamosios nustatymo klausimus (CPK 385 str. 1 d.).

Kadangi šalių vaikai šiuo metu jau yra pilnamečiai, o ieškovė nurodo, kad išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, šie klausimai, priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo, nesprendžiami.

Šalys santuokoje įgijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15), registruoto kilnojamojo turto neįgijo (b.l. 16-17), ieškovė nurodė, kad kito santuokoje įgyto dalintino kilnojamojo turto šalys taip pat neturi. Byloje duomenų apie šalių kreditorius nėra, ieškovė patvirtino, kad šalys bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi.

CK 3.117 straipsnio 1 dalis numato, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2). Šalys nenurodė bei neįrodė jokių aplinkybių, į kurias atsižvelgdamas teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl ieškovui ir atsakovei priteistina po ½ dalį santuokos metu įgyto turto.

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šalių santuokoje įgytas butas yra vieno kambario (b.l. 15), darytina išvada, jog jo natūra padalinti abiem sutuoktiniams negalima. Sprendžiant klausimą, kuriam iš sutuoktinių – ieškovei ar atsakovui – priteisti butą natūra, atsižvelgiama į tai, kad atsakovas nuo 2000 m., t.y. jau daugiau negu 10 metų, šiame bute negyvena, byloje nėra duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie šio buto išlaikymo, jo priežiūros, todėl butas natūra priteistinas ieškovei, kartu priteisint iš jos atsakovui kompensaciją už jo dalį, t.y. ½ dalį buto, pinigais.

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Ieškovė nurodo, kad dalijamo buto vertė yra 49000,00 Lt, tokia vertė nurodoma ir VĮ „Registrų centras“ 2011-09-29 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, todėl, spręsdamas klausimą dėl atsakovui priteistinos kompensacijos už jo turto dalį dydžio, teismas vadovaujasi ieškovės nurodyta 49000,00 Lt buto verte ir atsakovui yra priteistina 24500,00 Lt dydžio kompensacija.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovei priteistinos 300,00 Lt bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) (CPK 93 str. 1 d.).

Iš atsakovo taip priteistina 10,08 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 93, 96, 177-178, 270, 375-386 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti G. P. (P.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1989 m. sausio 14 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus Naujosios Vilnios poskyryje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl G. P. kaltės.

Po santuokos nutraukimo G. P. palikti santuokinę pavardę – P., G. P. – P..

Po santuokos nutraukimo G. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 49000,00 Lt vertės.

Priteisti G. P. iš G. P. 24500,00 Lt kompensaciją už jam priklausančią turto dalį.

Priteisti iš G. P. 300,00 Lt bylinėjimosi išlaidų G. P..

Priteisti iš G. P. 10,08 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Česlava Malinovska