Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-1116-777/2018

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-07-05
Bylos Nr.: e2S-1116-777/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00911-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gailevičienė
Ieškovas: I. N.
Atsakovas: V. N.

Kategorijos

3.1.18.2.2Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo
3.1.18.1.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės

Civilinė byla Nr. e2S-1116-777/2018Teisminio proceso Nr.2-06-3-00911-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.2.2; 3.1.18.1.2.13; 3.3.1.11; 3.3.2.4;(S)3.3.2.5KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui V. N., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo esant kito kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo vaikams priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos už sutuoktiniui atitenkančią didesnę turto dalį priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė 2018 m. sausio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo vaikams priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos už sutuoktiniui atitenkančią didesnę turto dalį priteisimo. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo iš esmės priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. N, gim. (duomenys neskelbtini), ir U. N., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnamečiai vaikai, dukros), mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienai po 200 Eur kas mėnesį, iki bus priimtas teismo sprendimas; nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti bendravimo su dukromis tvarką; taikyti areštą ir areštuoti pastatą – gyvenamąjį namą, esantį adresu(duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas), ir kilnojamuosius daiktus, esančius gyvenamajame name: šaldytuvą, roletus, televizorių „Samsung“, siurblį, kalėdinę eglutę, darbo kambario baldus, valgomojo kėdes, užuolaidas, indaplovę, virtuvinius baldus, tualeto pakabinimo rėmus „Tece“, miegamojo lovą, čiužinį, svetainės sofą, vonią, gyvatuką, kilimą, kavos staliuką, valgomąjį stalą, kavos aparatą, televizorių „Samsung“, kaitlentę „Gorenje“, orkaitę „Gorenje“, gartraukį „Gorenje“, kompiuterį „Apple“, darbo stalą, darbo kėdę, garso sistemą, lauko baldus (keturias kėdės ir stalą, hamaką). Pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir taikė laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisė nuo 2018 m. vasario 1 d., iki bus priimtas teismo sprendimas; iki teismo sprendimo priėmimo nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; kitų ieškovės prašymo dalių netenkino.Ieškovė 2018 m. balandžio 18 d. teismui pateikė prašymą, juo prašė pakeisti teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones padidinant laikinųjų apsaugos priemonių mastą – nustatyti bendravimo tvarką su mažametėmis dukromis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nustatant, jog atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais: darbo dienomis – kartą pirmą ir trečią savaitę antradieniais ir trečiadieniais, prieš tai pranešęs ieškovei, nuo 17.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį – pasiimdamas vaikus šeštadienį ir sekmadienį iš jų gyvenamosios vietos nuo 14.00 val. ir grąžindamas juos iki 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą; šv. Kalėdų antrąją dieną ir šv. Velykų antrąją dieną pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 11.00 val. ir grąžindamas iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą; tėvų susitarimu gali būti suderinamas ir kitas (taip pat papildomas) tėvo bendravimo su vaikais laikas; šalys susitaria, kad, ieškovė prieš pakeisdama savo ir vaikų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, apie tai praneša atsakovui; šalys susitaria, kad ieškovė turi teisę laikinai išvežti vaikus už Lietuvos Respublikos ribų ir vaikų išvykimas į užsienio valstybę nebus laikomas šios sutarties pažeidimu. Areštuoti turtines teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) r. (toliau – žemės sklypas), ir sklype esančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, įpareigojant atsakovą per 5 kalendorines dienas nuo sprendimo priėmimo dienos sudaryti sąlygas ieškovei su jos pasirinku antstoliu nekliudomai patekti į žemės sklypą bei žemės sklype esantį viešame registre neregistruotą gyvenamąjį namą dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto aprašo sudarymo bei tinkamo dalytino turto balanso parengimo.Ieškovė nurodė, jog atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. rašto Nr. (24.49.)-VT4-654 pagrindu nevykdo teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu pas ieškovę, siekdamas paveikti ieškovę, kad atsisakytų nuo reikalavimo, susijusio su kompensacijos priteisimu už sutuoktiniui (atsakovui) atitenkančią didesnę turto dalį. Atsakovas 2018 m. balandžio 6 d. nesibaigus vaikų ugdymo procesui pasiėmė mažametes dukras iš ugdymo įstaigos darželio-lopšelio apie tai nepranešęs ieškovei, po to sąmoningai neleido ieškovei matytis su dukromis. Pažymėjo, kad po mažametės vyresnės dukros bendravimo su atsakovu dukros elgesys labai pakito – dukra ėmė elgtis emocingai reikalaudama įvairių pirkinių, sakydama, kad jei norai nebus tenkinami, dukra rinksis gyvenimą su tėvu, ėmė reikštis neigiamos emocijos ieškovei, dukra su ieškove ėmė bendrauti jai nebūdingu pagal amžių ir brandą tonu, pradėjo teigti, jog jai tėvelis perka ko panorėjusi ir nevaržo jos laiko bei elgesio. Nurodė, jog atsakovas savo veiksmais daro neigiamą įtaką dukros interesams, todėl prašo teismo nustatyti bendravimo tvarką su mažametėmis dukromis iki teismo sprendimo. Nurodė, jog dėl atsakovo veiksmų ji kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 154 straipsnio 1 dalį.Atsakovas 2018 m. balandžio 18 d. teismui pateikė priešieškinį, juo prašė panaikinti 2018 m. vasario 9 d. teismo nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones ir skubiai taikyti kitas, t. y.: 1) iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu; 2) iki teismo sprendimo priėmimo priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį; 3) paskirti atsakovą lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų išlaikymui, tvarkytoju. Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-04-06 rašte Nr. (24.49.)-VT4-654 užfiksuotos faktinės aplinkybės aiškiai patvirtina, kad nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove jiems ten būtų nesaugu. Nurodė, jog 2018 m. kovo 7 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra (Klaipėdos rajonas) ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui nutraukė, todėl nėra jokio pagrindo abejonėms, kad nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, vaikams ten būtų nesaugu. Gyvenimo sąlygos pas atsakovą vaikams yra tinkamos. Be to, vyresnioji duktė nuo gimimo iki 2017 m. lapkričio 30 d. gyveno atsakovo namuose. Atsakovas vienas pats rūpinosi dukra: vežė į darželį, būrelius, gamino maistą, skalbė, slaugė sergančią, kartu leido laisvalaikį. Ieškovė palikusi dukrą nesirūpino nei jos išlaikymu, nei gyvenimo aplinkybėmis. Pasiimdavo dukrą tik sekmadieniais arba tada, kai atsakovui reikėdavo išvykti darbo reikalais į užsienį. Atsakovą ir vaikus sieja glaudus ryšys, todėl nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, vaikai nepatirtų jokio streso.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi ieškovės prašymą pakeisti teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones padidinant laikinųjų apsaugos priemonių mastą tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą per penkias kalendorines dienas nuo nutarties priėmimo dienos ieškovei su jos pasirinku antstoliu sudaryti sąlygas nekliudomai patekti į žemės sklypą bei žemės sklype esantį viešame registre neregistruotą gyvenamąjį namą dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto aprašo sudarymo bei tinkamo dalytino turto balanso parengimo. Kitos ieškovės prašymo dalies pakeisti teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo priešieškinio prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pakeitė 2018 m. vasario 9 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki teismo sprendimo priėmimo nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu; 2) iki teismo sprendimo priėmimo priteisė iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį; 3) paskyrė atsakovą lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų išlaikymui, tvarkytoju. Nustatė laikiną ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamečiais: 1) ieškovė turi teisę bendrauti su vaikais: darbo dienomis kartą pirmą ir trečią savaitę antradieniais ir trečiadieniais, prieš tai pranešusi vaikų tėvui, nuo 17.00 val. pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindama į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį pasiimdama vaikus šeštadienį ir sekmadienį iš jų gyvenamosios vietos nuo 14.00 val. ir grąžindama juos iki 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą; b) šalių susitarimu gali būti suderinamas ir kitas (taip pat papildomas) mamos bendravimo su vaikais laikas, 2) šalys susitaria, kad atsakovas, prieš pakeisdamas savo ir vaikų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, apie tai praneša ieškovei, 3) šalys susitaria, kad tėvas turi teisę laikinai išvežti vaikus už Lietuvos Respublikos ribų. Vaikų išvykimas į užsienio valstybę nebus laikomas šios sutarties pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas nutarė, jog nutartis vykdoma skubiai, nutarties apskundimas nesustabdo jos vykdymo.Pirmosios instancijos teismas susipažinęs su ieškiniu ir jo reikalavimais bei įvertinęs pridėtus įrodymus konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą areštuoti turtines teises į žemės sklypą, kuris priklauso atsakovui, ir sklype esančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, kadangi minėtas žemės sklypas nėra ginčo objektas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog ieškovė nenurodė kitų priežasčių, dėl kurių ieškovės reikalavimas dėl laikino atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto apribojimo galėtų būti tenkintas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, jog šalys santuokos metu, tikėtina, įgijo kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir įpareigoti atsakovą per penkias kalendorines dienas nuo nutarties priėmimo dienos ieškovei su jos pasirinku antstoliu sudaryti sąlygas nekliudomai patekti į žemės sklypą bei žemės sklype esantį viešame registre neregistruotą gyvenamąjį namą, dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto aprašo sudarymo bei tinkamo dalytino turto balanso parengimo.Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į byloje pateiktą 2018 m. balandžio 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-04-06 raštą Nr. (24.49.)-VT4-654, kuriame minėta institucija nurodė, jog pagrįstai kyla abejonių dėl ieškovės tinkamai vykdomų motinos pareigų, gebėjimo nepilnamečiams vaikams užtikrinti saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas netinkamai vykdytų savo tėvo pareigas nepilnamečiams vaikams, įvertinęs byloje pateiktas fotonuotraukas, konstatavo, jog yra pagrindas pakeisti 2018 m. vasario 9 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas jas pakeitė taip: 1) iki teismo sprendimo priėmimo nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu; 2) iki teismo sprendimo priėmimo priteisė iš ieškovės laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį; 3) paskyrė atsakovą lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų išlaikymui, tvarkytoju; 4) nustatė laikiną ieškovės ir atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės argumentai, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius nesilaikė pareigos rinkti ir tikrinti atsakovo 2018 m. balandžio 5 d. pareiškime nurodytą informaciją, nepagrįsti, nes atsakovo pateiktų nurodytų aplinkybių bei fotonuotraukose užfiksuotų įvykių ieškovė nepaneigė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė manydama, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius atliko ar neatliko skyriui priskirtų funkcijų, galėjo tokius veiksmus skųsti atitinkamoms institucijoms. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog byloje nepateikta duomenų apie tai, ar pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šmeižiančio turinio ir fotonuotraukų ir kokia tyrimo baigtis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tenkinti ieškovės prašymą įtraukti ir sąlygą dėl bendravimo tvarkos per šventes nėra pagrindo, kadangi bendravimo tvarka nustatoma artimiausiu metu, o ne į tolimą ateitį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeičiant jų mastą dėl žemės sklypo ir sklype bei name esančių kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų arešto ir pakeistos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki teismo sprendimo priėmimo ir kuria nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su atsakovu, iki teismo sprendimo priėmimo priteisiant iš ieškovės laikiną išlaikymą.Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jos prašymą areštuoti turtines teises į žemės sklypą ir sklype esančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad žemės sklype yra gyvenamasis namas, kuris neregistruotas viešame registre. Tarp šalių yra ginčas dėl gyvenamojo namo, t. y. dėl to, namas yra asmeninė atsakovo nuosavybė ar priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, todėl jis turi galimybę ginčo pastatą perleisti tretiesiems asmenims. Tai apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą.Apeliantė nurodė, kad prašė areštuoti kilnojamuosius daiktus, esančius gyvenamajame name. Pirmosios instancijos teismas šio apeliantės prašymo netenkino, nesant kilnojamųjų daiktų apibūdinimo individualiais požymiais. Nurodė, kad šie pirmosios instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti. Apeliantė prie ieškinio pateikė turimus rašytinius įrodymus apie santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus, kitų įrodymų apeliantė neturi galimybės pateikti, nes nuo 2017 m. vasario išėjusi iš namų dėl atsakovo smurtavimo neturėjo galimybės patekti į gyvenamąjį namą. Nurodė ir tai, kad apeliantei nesuprantama, kaip dar galima (be pavadinimo nurodymo) apibūdinti individualiais požymiais išvardytus kilnojamuosius daiktus. Santuokos metu įgyti kilnojamieji daiktai liko pas atsakovą, neturi registracijos ar identifikacinių numerių.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai pakeitė 2018-02-09 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo nepagrįstai nustatė nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisė iš apeliantės laikiną išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-04-06 raštu Nr. (24.49)-VT4-654, nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas netinkamai vykdytų savo tėvo pareigas, nepagrįstai atmetė apeliantės argumentus, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius nesilaikė nustatytos įprastinės tvarkos – netikrino atsakovo pateiktos informacijos, nurodytos 2018-04-05 pareiškime, netikrino apeliantės ir vaikų gyvenimo sąlygų Pirmosios instancijos teismas buvo pasyvus, neįpareigojo byloje dalyvaujančių asmenų pateikti įrodymus, kuriuos jie turi bei kuriais jie remiasi. Pirmosios instancijos teismas nesurinko duomenų apie atsakovo gyvenimo ir aplinkos sąlygas, neaišku, ar jos atitinka vaikų interesus bei poreikius. Pirmosios instancijos teismas neįvertino vaikų amžiaus, jų ryšio su apeliante ir atsakovu. Nurodė, kad šalių dukrų ryšys su apeliante yra stipresnis nei su atsakovu. Juolab kad teismų praktikoje pripažįstama ir laikomasi nuostatos, kad moteriškos lyties vaiko ryšys yra kur kas artimesnis su mama nei su tėvu. Apeliantė pripažino, kad nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų apie tai, kad apskundė Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmus, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl atsakovo apeliantę šmeižiančio turinio skundo pateikimo Vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnybai, tačiau mano, kad buvo pakankamai aktyvi, ėmėsi priemonių ginti pažeistas teises. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių neįvertino.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašė atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo areštuoti turtines teises į žemės sklypą, kuris priklauso atsakovui, ir sklype esančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, kadangi ieškovė savo prašyme nenurodė priežasčių, dėl kurių jos reikalavimas dėl šio laikino atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto apribojimo galėtų būti tenkintas, be to, nepateikė įrodymų, kad minėtas turtas buvo įgytas ar sukurtas santuokos metu. Nurodė, jog tai, kad namas buvo pastatytas, įrodo byloje pateikti faktiniai duomenys: 2007 m. spalio 23 d. asmeninės nuosavybės teise įgijo 0,0619 ha ploto žemės sklypą pagal pirkimo–pardavimo sutartį už „Swedbank“, AB, suteiktą kreditą; iš pridedamų banko išrašų matyti, kad įvairios statybinės medžiagos namui buvo perkamos 2008–2010 metais, t. y. iki santuokos įregistravimo; iš 2008 m. rugpjūčio 14 d. paslaugų sutarties matyti, kad namo statymas vyko 2008 m.; iš pridedamų fotonuotraukų matyti, kad 2012 m. kovo–birželio mėnesiais name jau viskas buvo padaryta, medžiai lauke buvo suaugę; iš SB „Tolupis“ 2018 m. kovo 7 d. pažymos Nr. 18/09 matyti, kad namą statyti pradėta 2007 m. rudenį, 2008 m. įrengtas elektros skaitiklis, skaitiklio duomenys pradėti fiksuoti.Atsakovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo areštuoti kilnojamuosius daiktus, esančius gyvenamajame name, nes apeliantės išvardytų daiktų šalys santuokos metu neįgijo – dalis išvardytų daiktų buvo nupirkta iki santuokos sudarymo, dalis daiktų (šaldiklis, lauko baldai) buvo pirkta ieškovės, bet ne į atsakovo, o į jos tėvų, kurie gyvena Telšiuose, namus, o dalį daiktų (kalėdinę eglutę, vaikų kambario baldus, kompiuterį) apeliantė išsivežė išsikraustydama iš namo.Atsakovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino jo priešieškinio reikalavimą ir pakeitė laikinąsias apsaugos priemones, nes iš pateiktų atsakovo fotonuotraukų akivaizdu, jog būtent apeliantė savo elgesiu pažeidė vaikų teisę būti apsaugotiems nuo neigiamos socialinės aplinkos, teisę į psichinę sveikatą, į sveiką gyvenimo būdą, į poilsį. Atsakovas nurodė, jog apeliantė prašydama pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai jį šmeižia. Atsakovas nurodė, jog iš pateikto 2018-05-24 psichologo rašto matyti, jog vyresnioji dukra nuolat konsultuojama psichologės dėl emocinių (padidėjęs nerimas, baimė) ir psichosomatinių (neramus miegas) problemų. Konsultacijų metu mergaitė įvardija įtampos kilmės šaltinį – nerimas dėl mamos, mamos „pasilinksminimų“ su vyrais, kurių metu yra vartojamas alkoholis, vaikai paliekami be priežiūros. Psichologės nuomone, šalių vaikas su atsakovu jaučiasi saugiau, nes „tėtis neperka vyno ir neprisigeria kaip mama“, ieškovės, t. y. motinos, elgesys yra traumuojantis faktorius, kuris ateityje gali atsiliepti mergaitės psichinei ir fizinei sveikatai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

Apeliantė su atskiruoju skundu teismui pateikė: 2018-04-26 raštą Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriui; 2018-04-24 prokurorės nutarimą panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir 2018-05-03 Klaipėdos apygardos prokuratūros raštą dėl skundo (dėl Vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmų) persiuntimo Klaipėdos valdybos Specialiųjų tyrimų tarnybai.Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: psichologės-psichoterapeutės I. B. 2018-05-24 raštą „Dėl informacijos pateikimo“; SMS susirašinėjimus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-04-06 raštą Nr. (24.49)–VT4-654, fotonuotraukas.2018-06-25 apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė šiuos papildomus įrodymus: psichologės I. B. atsakymus į papildomus klausimus; nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo V. N. veiksmų; apeliantės charakteristiką iš darbovietės – Klaipėdos universiteto Socialinių mokslo fakulteto; apeliantės charakteristiką iš nuomojamo buvo savininkės. Apeliantės pateikti papildomi įrodymai išsiųsti atsakovo atstovei pasiūlant iki paskirto posėdžio pateikti atsiliepimą dėl apeliantės pateiktų papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos. Be to, apeliantei pasiūlyta iki paskirto posėdžio pateikti atsiliepimą dėl atsakovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto naujo įrodymo pridėjimo prie bylos.Atsakovo atstovė 2018-06-27 informavo apeliacinės instancijos teismą, jog neprieštarauja dėl apeliantės pateiktų papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos, tačiau nurodė, kad šie įrodymai turi būti vertinami kritiškai. Be to, prašė prie bylos pridėti šiuos dokumentus: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-26 teismo baudžiamąjį įsakymą, iš kurio matyti, kad apeliantė buvo pripažinta kalta pagal BK 182 str. 1 d., sporto klubo „Viesulas“ 2018-06-22 pažymą; VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės pažymą; faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Atsakovo pateikti dokumentai išsiųsti apeliantės atstovui pasiūlant iki paskirto posėdžio pateikti atsiliepimą dėl pateiktų dokumentų pridėjimo prie bylos.2018-06-28 (prieš posėdį) atsakovo atstovė apeliacinės instancijos teismui pateikė psichologės-psichoterapeutės 2018-06-27 raštą.

Daugiau šalių prašymų, atsiliepimų, susijusių su naujais įrodymais, negauta.CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šalių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad abi šalys teikė teismui anksčiau nurodytus naujus įrodymus, ginčo pobūdį, tai, kad pateiktų naujų įrodymų šalys neturėjo galimybės pateikti teismui, nes dalis tų įrodymų atsirado prieš pat skundžiamos nutarties priėmimą, kita dalis po skundžiamos nutarties priėmimo, konstatuoja, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau – išnagrinėjus bylą. Apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės ir atsakovo pateiktus naujus rašytinius įrodymus (nutarties 25–29 punktai), jie vertintini visų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundo

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalis teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Pagal formuojamą teismų praktiką, teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios neprieštarautų ekonomiškumo principui, reikalaujančiam, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kurios konkrečiu atveju yra būtinos (pakankamos) būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, taip pat teisingumo principui, įpareigojančiam teismą, parenkant laikinąsias apsaugos priemones, išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina šioms priemonėms įstatymo leidėjo keliamam tikslui – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą – pasiekti (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Kartu tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jos prašymą areštuoti turtines teises į žemės sklypą ir sklype esančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad žemės sklype yra gyvenamasis namas, kuris neregistruotas viešame registre. Tarp šalių yra ginčas dėl gyvenamojo namo, t. y. namas yra asmeninė atsakovo nuosavybė ar priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, todėl jis turi galimybę ginčo pastatą perleisti tretiesiems asmenims. Tai apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šie apeliantės argumentai pagrįsti iš dalies. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Įsitikinęs, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas nustatinėja, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Byloje pareikštame ieškinyje apeliantė prašo iš atsakovo priteisti 68 841,13 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį. Ieškinio pagrindas suformuluotas tinkamai, pateikti jį turintys pagrįsti įrodymai (apeliantės darbo užmokesčio pažyma, duomenys apie apeliantės turimą turtą, PVM sąskaitos faktūros apie pirktus baldus, kredito, lizingo sutartys, pastato – gyvenamojo namo fotonuotraukos). Vadinasi, prima facie doktrinos požiūriu ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, jog teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. K. ir kt. prieš E. O. ir kt., bylos Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Bradley Enterprises Limited prieš UAB „Krovinių terminalas“ ir kt.¸ bylos Nr. 2-50/2014). Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovui (fiziniam asmeniui) apeliantės prašoma priteisti 68 841,13 Eur suma nėra didelė. Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis byloje nėra paneigtas.Pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad žemės sklypas nėra ginčo objektas, nes apeliantė nėra byloje pareiškusi reikalavimo priteisti jai gyvenamojo namo dalį, nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką ar kita. Tačiau apeliantė prašo iš atsakovo priteisti 68 841,13 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį. Kaip buvo nurodyta anksčiau, apeliantės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis byloje nėra paneigtas, todėl nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad apeliantė nenurodė kitų priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas padaryti viešą įrašą registre, draudžiantį atsakovui perleisti žemės sklypą ir (ar) atlikti kitus veiksmus, sumažinančius sklypo vertę, o ne taikyti areštą, kaip to prašo apeliantė (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios taikomos laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams.Apeliantė nurodė, kad prašė areštuoti kilnojamuosius daiktus, esančius gyvenamajame name. Pirmosios instancijos teismas šio apeliantės prašymo netenkino, nesant kilnojamųjų daiktų apibūdinimo individualiais požymiais. Apeliantė nurodė, kad šie pirmosios instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti. Apeliantė prie ieškinio pateikė turimus rašytinius įrodymus apie santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus, kitų įrodymų apeliantė neturi galimybės pateikti, nes nuo 2017 m. vasario išėjusi iš namų dėl atsakovo smurtavimo neturėjo galimybės patekti į gyvenamąjį namą. Nurodė ir tai, kad apeliantei nesuprantama, kaip dar galima (be pavadinimo nurodymo) apibūdinti individualiais požymiais išvardytus kilnojamuosius daiktus. Santuokos metu įgyti kilnojamieji daiktai liko pas atsakovą, neturi registracijos ar identifikacinių numerių.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti gyvenamąjį namą ir jame esančius daiktus, buvo išnagrinėtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-02-09 nutartimi, kurios apeliantė neskundė. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės prašymą areštuoti sklype esančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, nes apeliantė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės atkartojo tapačius argumentus, nurodytus prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, juolab kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018-05-08 nutartimi apeliantės prašymą pakeisti 2018-02-09 nutartimi byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą per penkias kalendorines dienas nuo nutarties priėmimo sudaryti sąlygas apeliantei ir jos apsirinktam antstoliui nekliudomai patekti į žemės sklypą ir sklype esantį viešame registre neregistruotą gyvenamąjį namą dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto aprašo sudarymo bei dalytino turto balanso parengimo.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai pakeitė 2018-02-09 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo nepagrįstai nustatė nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisė iš apeliantės laikiną išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-04-06 raštu Nr. (24.49)-VT4-654, nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas netinkamai vykdytų savo tėvo pareigas, nepagrįstai atmetė apeliantės argumentus, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius nesilaikė nustatytos įprastinės tvarkos – netikrino atsakovo pateiktos informacijos, nurodytos 2018-04-05 pareiškime, netikrino apeliantės ir vaikų gyvenimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas buvo pasyvus, neįpareigojo byloje dalyvaujančių asmenų pateikti įrodymus, kuriuos jie turi bei kuriais jie remiasi. Pirmosios instancijos teismas nesurinko duomenų apie atsakovo gyvenimo ir aplinkos sąlygas, neaišku, ar jos atitinka vaikų interesus bei poreikius. Pirmosios instancijos teismas neįvertino vaikų amžiaus, jų ryšio su apeliante ir atsakovu. Nurodė, kad šalių dukrų ryšys su apeliante yra stipresnis nei su atsakovu. Juolab kad teismų praktikoje pripažįstama ir laikomasi nuostatos, kad moteriškos lyties vaiko ryšys yra kur kas artimesnis su mama nei su tėvu. Apeliantė pripažino, kad nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų apie tai, kad apskundė Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmus, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl atsakovo apeliantę šmeižiančio turinio skundo pateikimo Vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnybai, tačiau mano, kad buvo pakankamai aktyvi, ėmėsi priemonių ginti pažeistas teises. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių neįvertino. Su šiais apeliantės argumentais sutikti negalima.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos pakeitimas visų pirma susijęs su vaikų interesais, aplinkybė, kad vyksta toks ginčas tarp tėvų (šalių), turi daryti kiek įmanoma mažesnę įtaką nepilnamečio vaiko nusistovėjusiam gyvenimo būdui, aplinkai, bendravimo su abiem tėvais tvarkai, šių klausimų reglamentavimas turi būti nuoseklus ir neturėtų būti staigiai keičiamas, o jei keičiamas – tik dėl ypatingai svarbių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje esantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-04-06 raštas Nr. (24.49)–VT4-654, fotonuotraukos, atsakovo 2018-04-05 pareiškimas dėl vaikų nepriežiūros yra pakankamas pagrindas teigti, jog siekianti užtikrinti šalių nepilnamečių dukrų interesus bei saugią aplinką egzistavo pagrindas (skubos tvarka) tenkinti atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pakeisti šalių nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą ir išlaikymą dėl kurių buvo nuspręsta pirmosios instancijos teismo 2018-02-09 nutartimi, neatliekant apeliantės skunde nurodytų tyrimo veiksmų.Pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad apeliantė nepateikė duomenų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad tokių duomenų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Vien apeliantės nurodytos aplinkybės apie pateiktus skundus dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmų, kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl atsakovo apeliantę šmeižiančio turinio skundo pateikimo Vaiko teisių apsaugos tarnybai, atliekamus tyrimus nėra pakankamos daryti priešingas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas netinkamai vykdytų tėvo pareigas ar atsakovo gyvenimo ir aplinkos sąlygos neatitiktų vaikų interesų ir poreikių. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo netinkamo elgesio nėra pakankamos daryti priešingą išvadą, nes apeliantės nurodytose aplinkybėse dėl jos ir atsakovo konflikto dėl kurio pranešta policijai, nėra duomenų, jog dalyvavo šalių nepilnamečiai vaikai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nesant ypatingų aplinkybių (šalys ir su naujais įrodymais, pateiktais apeliacinės instancijos teismui, tokių aplinkybių nepateikė) šalių nepilnamečių dukrų interesus labiau atitinka teismų procesinių sprendimų nekeitimas ir situacijos stabilizavimas. Juolab kad pastaruoju metų šalių dukros gyvena su atsakovu, o atsiradus ypatingų aplinkybių iš apeliantės neatimta galimybė vėl kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar šalims geranoriškai spręsti su nepilnametėmis dukromis susijusius klausimus, kas labiausiai atitiktų nepilnamečių dukrų interesus.Dėl kitų šalių argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms dėl netinkamo procesinių teisės normų taikymo pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalis 4 punktas).Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 metų gegužės 8 d. nutartį iš dalies pakeisti.

I. I. Normantės, a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti viešą įrašą Nekilnojamojo turto registre, draudžiantį atsakovui V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) perleisti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį adresu (duomenys neskelbtini) r., ir (ar) atlikti kitus veiksmus, sumažinančius sklypo vertę.

Nutartį vykdyti skubiai.

Nutarties kopijas išsiųsti ieškovės ir atsakovo atstovams bei Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėja Jolanta Gailevičienė