- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-21
- Bylos Nr.
- I-5257-561/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06014-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Maiga“
- Atsakovas
- Narkotikų
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Maiga“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Maiga“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2015-11-19 nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ Nr. ATK2-137/15 (toliau – ir Nutarimas).
Nurodė, kad Departamentas nepagrįstai Bendrovei skyrė nuobaudą už tai, kad 2014-11-28 apie 22.20 val. viešojo maitinimo įstaigoje Bendrovės darbuotoja L. V. pirkėjui A. V. pardavė vieną gamykliniu būdu uždarytą 0,5 l talpos stiklinį butelį alkoholinio gėrimo „Raudonos devynerios“, o pirkėjas alkoholinius gėrimus netrukdomai išsinešė iš Bendrovės patalpų.
Teigė, kad Bendrovės darbuotoja L. V. 2014-11-28 apie 22.20 val. paprašė išleisti ją namo, nes pasijuto prastai ir apie 23.00 val. baras buvo uždarytas. Kadangi po 23.00 val. baras jau nedirbo, todėl parduoti alkoholinio gėrimo minėta darbuotoja negalėjo. Anot pareiškėjos, dėl šio įvykio Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, tačiau Bendrovės darbuotojos L. V. paaiškinimas šioje byloje teismo posėdžio metu buvo neteisingai iškraipytas. Pareiškėja nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2015-09-09 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-917-574/2015, nes mano, kad iš darbuotojos buvo atimta teisė pareikšti pastabas, duoti paaiškinimus, tuo pačiu pažeista jos teisė į gynybą.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėja nesilaikė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimo neprekiauti alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo įstaigoje draudžiamu laiku nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Dėl minėto įvykio aplinkybių ir paties pirkimo-pardavimo fakto Bendrovės darbuotojos L. V. Vilniaus apygardos teismas neskundžiamu 2015-09-09 nutarimu konstatavo, kad parduotas vienas 0,5 l talpos „Raudonos devynerios“ butelis. Pabrėžė, kad pareiškėjos atstovės L. V. atžvilgiu priimta neskundžiama nutartis, t y. joje pažeidimo faktas įrodytas byloje ištirtų įrodymų visuma. Atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju pareiškėjos veika pasireiškė neveikimu, t. y. ji neužtikrino, kad bare alkoholiniai gėrimai būtų parduodami tik vartojimo vietoje ir tik atidarytose pakuotėse.
Departamentas nurodė, kad nesutinka su pareiškėja, jog jai nebuvo suteikta teisė aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjimo procese, nes pati pareiškėja jai suteiktomis teisėmis nesinaudojo.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šioje byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo nuspręsta taikyti Bendrovei ekonominę sankciją už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamu nutarimu Bendrovei ekonominė sankcija – 200 Eur dydžio bauda, skirta už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, t. y. už tai, kad 2014-11-28 apie 22.20 val. viešojo maitinimo vietoje įmonės darbuotoja L. V., veikdama įmonės vardu, A. V. pardavė vieną gamykliniu būdu uždarytą 0,5 l talpos stiklinį butelį alkoholinio gėrimo „Raudonos devynerios“. Nusipirktą alkoholinį gėrimą A. V. iš karto ir netrukdomas išsinešė iš įmonės viešojo maitinimo vietos patalpų (b. l. 6–9).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas. Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22.00 iki 8.00 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktuose, 2 dalies 1, 10 ir 11 punktuose, 18 straipsnio 1, 3 dalyse, 4 dalies 1, 2 punktuose, 9 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Įstatymo reikalavimų. Ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Įstatymo reikalavimai, o priemonės turėtų būti tokios, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). Minėtoje nutartyje LVAT konstatavo, kad būtina įvertinti ne tik objektyvius, bet ir subjektyvius, faktorius, kuriuos išreiškia realių, fiziškai apčiuopiamų, priemonių bei sąlygų (ne)vartoti alkoholinių gėrimų vietoje visuma arba jų stoka, vertintina per intelektualinį ir valinį aspektus, apimančius tam tikrų atsargos (prevencijos) priemonių ėmimąsi, kad imperatyvus Įstatymo įpareigojimas nebūtų pažeistas, bei ūkio subjekto darbuotojų elgesį, atsižvelgiant į jų gebėjimą suvokti, kad alkoholinius gėrimus įsigiję asmenys juos vartos ne vietoje. Proporcingumo principas atsargos priemonių tinkamumo kontekste suponuoja tai, jog konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar priemonės, kurių buvo imtasi, buvo tinkamos bei pakankamos tikslui pasiekti, t. y. kad klientai alkoholinius gėrimus vartotų vietoje. Protingumo kriterijus savo ruožtu reiškia tai, ar pareiškėjas atsargos priemones pasirinko apdairiai, t. y. taip, kaip iš jo, kaip iš ūkinę veiklą vykdančio subjekto, buvo galima pagrįstai tikėtis, idant būtų užtikrintas įstatymo reikalavimų laikymasis.
Kaip matyti iš byloje pateiktos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. A425-94/14(2.17.2.20-EK6), UAB „Maiga“ išduota licencija prekiauti alkoholiniais gėrimais visą parą vartojant juos vietoje (b. l. 28). Departamento nutarime nurodytas Įstatymo nuostatų pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjos darbuotoja po 22.00 val. fiziniam asmeniui pardavė alkoholinius gėrimus vartoti ne vietoje, t. y. ne pareiškėjai priklausančiame bare, taip Bendrovei pažeidžiant Įstatyme įtvirtintą imperatyvų draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais tam tikru paros metu. Šis pažeidimo faktas buvo nustatytas Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu 2015-09-09 nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-917-574/2015). Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas minėtą administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad, nagrinėjamu atveju, vertinti, ar pažeidėja (pareiškėjos darbuotoja) ėmėsi visų protingų ir proporcingų priemonių teisės reikalavimui užtikrinti, nėra pagrindo, kadangi ji pažeidė įstatymo imperatyvą, t. y. pardavė neatidarytą alkoholio tarą. Taigi, teismas minėtoje byloje padarė išvadą, kad buvo parduotas vienas 0,5 l talpos „Raudonos devynerios“ butelis ir pareiškėjos darbuotoją L. V. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 164 str. 2 dalyje (b. l. 16–20). Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, jog pardavėja, pardavusi neatidarytą alkoholinį gėrimą perkančiam asmeniui, neužtikrino, jog jis būtų geriamas vietoje ir tuo Bendrovė pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus. Teismui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo alkoholinio gėrimo pardavimo aplinkybes vertinti kitaip nei jas nustatė Vilniaus apygardos teismas.
LVAT savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veiklos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (LVAT 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005), o ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Įstatymo požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais (LVAT 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks Įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti būtinumą alkoholinius gėrimus pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl juridinio asmens atsakomybei atsirasti Įstatymo taikymo prasme, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, gali būti taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti, kriterijai (LVAT 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1708-142/2015).
Teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėja pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius alkoholinių gėrimų prekybą nuo 22.00 iki 8.00 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Pareiškėja nevykdė minėtų imperatyvių Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto įpareigojimų, t. y. neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai nuo 22.00 iki 8.00 valandos būtų vartojami vietoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Departamentas, konstatavęs Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą skirti pareiškėjai 200 Eur baudą. Tokia pareiškėjai skirta bauda, teismo vertinimu, dera su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir teisinės valstybės principais, yra adekvati teisės pažeidimui, atitinka siekiamus, visuotinai svarbius tikslus. Ypatingų aplinkybių, lemiančių paskirtos sankcijos akivaizdų neteisingumą, byloje nenustatyta.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, remiantis sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, 34 straipsnio, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Maiga“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Maiga“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.