Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. J. (S. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, 2013-04-12 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, padarymo

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. J. tiesiogiai pasiūlė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, t.y.:

2015-05-27 apie 3.20 val. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnui sustabdžius jo vairuotą automobilį „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pasiūlius patikrinti alkotesteriu dėl galimo alkoholio vartojimo, žinodamas, jog prieš tai vartojo alkoholinių gėrimų (nustatytas 0,81 promilių girtumas), S. J. tarnybinėse Alksnynės kontrolės posto patalpose, žodžiu pasiūlė 30 eurų (mažiau nei 1 MGL dydžio) vertės kyšį valstybės tarnautojui - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio patrulių būrio vadui A. R., vykdančiam kelių eismo priežiūros įgaliojimus, siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus – kad nebūtų tikrinamas neblaivumui nustatyti ir policijos pareigūnai nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo bei išvengtų administracinės atsakomybės už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. J. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, naktį iš 2015-05-26 į 2015-05-27 išvažiavo su draugu į žvejybą prie „Jachtklubo“. Ten kurį laiką žvejojo, tačiau niekas nekibo, todėl nusprendė važiuoti į Preilą. Prie kontrolės posto susimokėjo vietinę nustatytą rinkliavą už įvažiavimą. Tik pradėjus važiuoti, buvo sustabdytas policijos pareigūno. Kadangi vairuotojo pažymėjimas jam labai reikalingas, pasiūlė pareigūnui kyšį ir norėjo susitarti gražiuoju, nekreipdamas dėmesio į tai, jog pareigūnas jį perspėjo, jog už bandymą papirkti policijos pareigūnus gresia baudžiamoji atsakomybė. Neneigia, jog buvo išgėręs ir sutinka su nustatytomis 0,81 girtumo promilėmis. Kaltinamasis supranta, kad pasielgė blogai, tokį savo poelgį vertina kritiškai ir dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, ateityje pasižada nebenusikalsti.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniais.

Iš 2015-05-27 Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio patrulių būrio vado A. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo surašytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų protokolas dėl KET pažeidimo už vairavimą esant neblaiviam (0,81 prom.) ir iškviestas policijos ekipažas, dėl bandymo papirkti pareigūną (b.l. 1).

Iš 2015-05-27 asmens blaivumo testo kvito matyti, kad 2015-05-27 3.36 val. S. J. nustatytas 0,81 promilių girtumas (b.l. 5).

Iš 2015-05-27 Vaizdo ir garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad CD-R laikmenoje užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūno ir vyriškio, kurio metu vyriškis prisipažįsta esantis neblaivus ir prašo policijos pareigūno susitarti. (b.l. 10).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis S. J. 2015-05-27 žodžiu pasiūlė – 30 eurų, t.y. mažesnės negu 1 MGL vertės, kyšį valstybės tarnautojui - policijos pareigūnui A. R., siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, t.y. todėl, kad jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei, kad jis išvengtų administracinės atsakomybės už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo kaltę patvirtina paties S. J. nuoširdus prisipažinimas teisme ir paaiškinimas, kad siekdamas išvengti, jog jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad vairavo neblaivus ir, kad jam nebūtų paskirta bauda bei neatimtas vairuotojo pažymėjimas, būdamas perspėtas policijos pareigūnų, žodžiu pasiūlė policijos pareigūnui 30 eurų kyšį. Tokie kaltinamojo parodymai patvirtina, kad jis suvokė jog daro nusikalstamą veiką ir veikė tiesiogine tyčia, siekdamas išvengti gresiančios administracinės nuobaudos. S. J. kaltę taip pat patvirtina ir 2015-05-27 tarnybinis pranešimas, pateikta vaizdo ir garso įrašo medžiaga bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio, kuri vadovaujantis BK 11 straipsniu, priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, nes buvo pasiūlytas mažesnis negu 1 MGL kyšis, be to, padaryta iš savanaudiškų tikslų, siekiant ne bet kokios, o būtent neteisėtos ir ne bet kokių asmenų, o valstybės tarnautojų veikos.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad S. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką S. J. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būtent ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis S. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą, dirba jūreiviu, jo mėnesio pajamas sudaro apie 1600 dolerių, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, kas rodo, jog savo elgesį jis vertina kritiškai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad jis yra neteistas, į nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus, bus pasiekti S. J. paskyrus švelniausią baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už bausmės vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir S. J. šiuo nuosprendžiu paskirtos baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2015-05-27 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam S. J. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 23,16 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su vaizdo ir garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. J. (S. J.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį ir paskirti 15 (penkiolikos) MGL (564, 90 eurų (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 centų)) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę baudą S. J. (S. J.), paskirti – 10 MGL (376,60 eurų (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 centų) baudą).

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei turi būti pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Nepriteisti iš S. J. valstybės naudai 23,16 Eur (dvidešimt tris eurus 16 centų) proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso metu.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską CD su vaizdo ir garso įrašu, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.