Kauno apylinkės teismo sprendimas

Atsakovė D. P. į 2014-05-19 teismo posėdį neatvyko, atlieka laisvės atėmimo bausmę. Etapuota į 2014-03-29 posėdį, kuriame paaiškino, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka už narkotikų laikymą ir platinimą. Narkotikus platino, nes buvo sunku pragyventi, norėjo užsidirbti. Juos laikyti pradėjo spalį, o ją sulaikė gegužę, tai užsidirbti taip ir nespėjo. Turi dvi nepilnametes dukras K. ir E.. Narkotikus namuose slėpdavo piniginėje ar tarp patalynės, kad mergaitės nerastų. Būdama pataisos namuose atsakovė nedirba, dalyvauja reabilitacinėse programose. Atsakovė turi virėjos, siuvėjos specialybes. Išėjusi į laisvę, norėtų pati rūpintis dukromis. Gyventų pas buvusio vyro motiną Raseiniuose. Atsiliepime į ieškinį (I tomas 153-154 b. l.) prašė teismo neatimti iš jos dukrų, nes jas labai myli, be jų nieko daugiau gyvenime neturi, išėjusi iš įkalinimo įstaigos dirbs ir augins mergaites pati.

Trečiojo asmens vaikų globos namų „Atžalynas“ atstovė direktorė Dalia Pajadienė 2014-05-19 teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Paaiškino, kad globos namuose apsilankantys svečiai yra fiksuojami. Neužfiksuotas asmuo gali būti, tik jei buvo namų teritorijoje, bet į vidų nėjo. Telefonai iš vaikų paimami nuo 21 valandos, kad nebūtų drumsčiama jų ramybė. Vieno vaiko išlaikymas globos namuose per mėnesį kainuoja 2250 Lt. Globos namuose mergaitės adaptavosi greitai. Atsakovė D. P. nuo pat pirmos dienos mergaičių buvimo globos įstaigoje joms skambino, rašė laiškus. Atsakovas A. N. aplanko ar paskambina retai. Mano, kad atsakovas A. N. nesugebėtų auginti dukters E. dėl tėvystės įgūdžių nebuvimo. Apribojus tėvų valdžią, faktinė situacija nepasikeistų, viskas liktų kaip yra, nes atsakovai vaikais visiškai nesirūpina. Sutinka, kad iš atsakovo A. N. galėtų būti priteistas mažesnio dydžio išlaikymas atsižvelgiant į materialinę padėtį ir sveikatos būklę.

2014-03-28 teismo posėdyje išklausyta nepilnametė E. P., kuriai yra 9 metai, paaiškino, kad gyvena vaikų globos namuose „Atžalynas“. Vaikų globos namuose ji viskuo aprūpina, viskas gerai, bet ji norinti pas mamą. Kai gyveno kartu su mama, mama darydavo valgyti, žaisdavo su jomis, eidavo kartu į lauką, niekada nenuskriaudė. Dirbo tik tėtis. Mama būdavo namie ir prižiūrėjo dukras, tvarkydavosi, pirkdavo maistą, gamindavo valgyti. Naktį tėvai būdavo namuose. E. turi du tėčius – netikrą, kuris gyveno kartu - N. B., dabar jis miręs, ir tikrąjį tėtį A. N.. Netikro tėčio mama jas ir dabar lanko globos namuose. Kartais jas vaikų globos namų darbuotojas nuveža pas tėtį A. N., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jam blogai su koja, operavo, jis labai sunkiai vaikšto ir tik su ramentais, iš namų neišeina visiškai, dažnai guli ligoninėje. Tėtis gyvena su kita moterimi, jie susituokę, ji irgi dažnai guli ligoninėje, nes serga kažkokia liga, neišlaiko daiktų, pavyzdžiui paima puoduką ir jo neišlaiko. Mama dabar yra kalėjime, bet dėl ko – E. nežino, mama nepasakoja. Kartais vaikų globos namų auklėtoja jas nuveždavo aplankyti mamos į kalėjimą. Mama klausinėja kaip sekasi, kaip mokslai, padaro valgyti, jos kartu piešia, mama padovanoja ką numezgusi, pasakoja kaip jai sekasi, su kuo ji gyvena kalėjimą, kad siuvinėja, mezga, ją išleidžia į lauką, ji lanko įvairius susitikimus. E. su mama būna sunku išsiskirti, apsikabinus jos apsiverkia, kai reikia išsiskirti. E. norėtų pas mamą pabūti ilgiau, bet mama sako kad tokios taisyklės, ilgiau negalima. Kiek dar mama ten gyvens E. nežino. Mama kalba, kad kai ji grįš, pasiims dukras iš vaikų namų, susiras darbą, namą, jos visą laiką bus kartu. Tėtis A. N. domisi, kaip E. ir K. sekasi, kaip sekasi mamai kalėjime, duoda mamai nuvežti kavos, padovanoja ką nors. Mama duoti pinigų negali, nes jai neleidžia, tėtis pinigų paduoda auklėtojai, kad mergaitės ką nors nusipirktų. Tėtis mamos nelanko, norėtų, bet negali dėl sveikatos, nes labai blogai su koja. E. turi seseris K., I., kuri gyvena pas mamos mamą, ir brolį, kuris gyvena Panevėžyje. Su sese I. ir broliu E. nebendrauja.

2014-03-28 teismo posėdyje išklausyta nepilnametė K. P., kuriai yra 13 metų, paaiškino, kad kai jos gyveno su mama, buvo linksma, vasarą jos kartu leisdavo sode, mama visada jomis rūpinosi, niekada nenuskriaudė. Mama nedirbo, pinigų uždirbdavo mamos draugas, nieko netrūko. Dabar mama kalėjime dėl to, kad pardavinėjo narkotikus. Pati K. nematė, kad mama būtų juos pardavinėjusi. Jos su E. mamą kalėjime aplankydavo kartą per mėnesį, paskutinį kartą buvo 2013 metų lapkričio mėnesį, nes sirgo jas veždavusi auklėtoja ir daugiau nebuvo, kas jas nuvežtų. Pas mamą joms leidžia pabūti per trumpai, norėtųsi daugiau. Mamai dar reikės ten būti du metus. Mama sako, kad kai grįš, taip nebedarys, susitvarkys gyvenimą, gyvens kartu su dukromis, K. ja tiki. Susitikę su mama jos kalbasi, pasakoja, kaip joms sekasi, mama visko klausinėja. „Atžalyne“ visko pakanka, bet trūksta mamos. „Atžalyne“ jas lanko E. tėtis ir mamos draugo mama, kurią mergaitės vadina močiute. K. norėtų gyventi pas šitą močiutę, močiutė norėjo jas pasiimti, bet visą vasarą gulėjo ligoninėje, tai negali jomis rūpintis dėl sveikatos. Pas E. tėtį K. važiuoja kartu. Mama ir E. tėtis duoda joms dovanėlių, vaišių, močiutė ir E. tėtis kartais duoda joms pinigų. K. turi sesę Ievą, kuriai 26 metai, ir brolį E., sesę matė prieš 2 metus, brolio nėra mačiusi.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. P., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė D. P., kilmė iš tėvo nenustatyta (I tomas 65-66 b. l.). E. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovai D. P. ir A. N. (I tomas 68-70 b. l.).

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Būtent šių pareigų atsakovai tinkamai nevykdė.

CK 3.180 str. 1 d. numato, kad kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaiku, teismas gali priimti sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo. To paties straipsnio antra dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t.y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 str. 1 d., tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.

Nepilnametei K. P. nuo 2003-07-22 buvo nustatyta laikinoji globa, 2014-02-04 laikinoji globa panaikinta, mergaitė grąžinta motinai. Atsakovei skyrus kardomąją priemonę - suėmimą, nepilnametėms K. P. ir E. P. nuo 2012-06-05 skirta laikinoji globa ir šiuo metu laikinuoju globėju paskirti vaikų globos namai „Atžalynas“ (I tomas 23-33, 35-37, 58-62, 95, 99 b. l.). Mergaičių sveikatos būklė vaikų globos namams žinoma (I tomas 64, 67, 96, 100 b. l.).

Atsakovo A. N. šeima nuo 2013-04-10 įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, teiktos socialinės paslaugos, mokama socialinė pašalpa (I tomas 74- 82 b. l.). Atsakovo nurodytais adresais socialiniai darbuotojai jo neranda (I tomas 97 b. l.). Atsakovui iki 2023 metų nustatytas 40 procentų darbingumas, jis nedirba, darbo biržoje neregistruotas (I tomas 146 b. l., II tomas 13-16, 59-61 b. l.). Kitų nepilnamečių išlaikytinių be dukters E. neturi (II tomas 57-58 b. l.). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės duomenimis atsakovas A. N. stacionare gydytas 1984 metais, diagnozė – (duomenys neskelbtini) (I tomas 13, 92 b. l.). Atsakovas Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (I tomas 14, 94 b. l.). Teistas 4 kartus už tyčinius nusikaltimus, administracinėmis nuobaudomis baustas 7 kartus (I tomas 83-91, 101-104, 110-117 b. l.). Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (I tomas 133-139, 148 b. l.).

Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2009 metais atliktame atsakovės D. P. šeimos įvertinime (I tomas 40-45 b. l.) nurodyta, kad atsakovė dukromis stengiasi rūpintis pagal galimybes, stengiasi, bendradarbiauja su dukrų pedagogais, mergaitės visada aprengtos švariais rūbais, tvarkingai sušukuotos. Atsakovės motinystės ir socialinių įgūdžių stygių lemia jos gyvenimo patirtis, kadangi atsakovė daug laiko praleido įkalinimo įstaigoje, pati neaugino pirmosios dukters I. Ž., į kurią atsakovės motinos valdžia neterminuotai (I tomas 56-57 b. l.). Su socialiniais darbuotojais atsakovė bendravo geranoriškai, pati rodė iniciatyvą išspręsti kilusias problemas, stengėsi vykdyti socialinio darbuotojo jai numatytus įsipareigojimus. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ 2003, 2005 metų išvadose (I tomas 48-55 b. l.) nurodyta, kad atsakovė K. pagimdė būdama įkalinimo įstaigoje, išėjusi gyveno „Gyvybės versmės“ įstaigoje, Moterų nakvynės namuose, tačiau dėl girtavimo ir taisyklių nesilaikymo buvo iš ten pašalinta, K. gyveno pas globėjus. Tačiau vėliau K. grąžinta atsakovei. Atsakovė K. augino namie, nes darželyje mergaitė nesiadaptavo, buvo labai nervinga, bijojo net verkti, bet gyvenant namie su atsakove praėjo mergaitės jautrumas ir dirglumas. Pažymėta kad atsakovės dukros E. ir K. mamą myli, yra prie jos prisirišę, jų santykiai artimi ir šilti. Atsakovė rūpinosi jų sveikata, laiku kreipdavosi į gydytojus, duodavo vitaminų, reguliariai ruošė maistą, mergaitės būdavo prižiūrėtos, švariai aprengtos. Atsakovė pergyveno dėl dukrų jausmų, nustojo piktnaudžiauti alkoholiu, atsiribojo nuo senų pažįstamų. Kauno vaikų globos namų „Atžalynas“ raštuose (I tomas 98 b. l., II tomas 53-54 b. l.). nurodyta, kad mama mergaitėms rašo laiškus iš įkalinimo įstaigos, skambina, mergaitės keletą kartų buvo nuvežtos į pataisos namus pasimatyti su mama. Mergaitės mamai taip pat rašo laiškus, siunčia piešinius. Po pasimatymų su mama jos grįžta linksmos, noriai dalijasi įspūdžiais, džiaugiasi mamos dovanėlėmis. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko globos 2012-11-22 planuose nurodyta, kad E. ir K. labai ilgisi mamos, nerimauja dėl jos, nori su ja matytis, bendrauja laiškais, tikisi ateityje gyventi kartu su mama (I tomas 17-20 b. l., II tomas 53-54 b. l.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių, nepilnamečių vaikų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės D. P. emocinis ryšys su dukromis stiprus, atsakovė jomis rūpinasi, mergaitės jos ilgisi, visos tikisi ateityje gyventi kartu. Atsakovės ryšys su dukromis nenutrūkęs, yra artimas, šiltas, jos rašo vienos kitoms laiškus, kartais bendrauja telefonu, atsakovė ruošia dukroms dovanėles – siuva ir mezga rankdarbius, domisi jų sveikata ir mokslais, taip pat vaikų globos namų darbuotojų iniciatyva mergaitėms suteikta galimybė lankyti motiną kalėjime. Atsakovės elgesys bendraujant su dukromis ir proceso metu išdėstyta pozicija patvirtina jos norą susigrąžinti dukras. Tačiau įvertinus atsakovės pasirinktą gyvenimo būdą ir tai, kad ji ne kartą teista, atlieka laisvės atėmimo bausmę už narkotinių medžiagų laikymą, kyla pagrįstų abejonių, ar pasibaigus bausmės atlikimo laikui, atsakovė sugebės užtikrinti savo dukroms tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas bei aprūpinti jas materialiai. Vis dėlto, vadovaujantis prioritetine vaikų teise augti šeimoje, atsižvelgiant į atsakovės pastangas pagal savo galimybes rūpintis dukterimis bei nepilnamečių vaikų norą augti su motina, manytina, kad yra pagrindo tikėtis, kad padėtis gali pasikeisti ir atsakovė galėtų tinkamai vykdyti motinos pareigas, todėl terminuotas motinos valdžios ribojimas šiuo atveju geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus ir jų teisę į šeimos ryšius.

A. N. dukrą E. globos namuose nuo 2012 metų birželio mėnesio, t.y. per 2 metus, aplankė tik 10 kartų, atvykęs atnešdavo lauktuvių dukrai. Į Vaiko teisių apsaugos skyrių ar globos namų administraciją dėl dukters susigrąžinimo ar galimybės bent trumpam išsivesti iš globos namų teritorijos nesikreipė, išlaikymo dukrai neteikia. Atsakovas piktinosi, kad mergaitėms be jo žinios parinkti globėjai, prieštaravo, kad mergaitės gyventų su jais. Atsakovas teigė, kad neturi sąlygų dukrą auginti, su socialiniais darbuotojais bendrauti vengia, juos įžeidinėja, lieja pykti ant teisėsaugos institucijų, vaikų globos namų, mano, kad visi siekia jam pakenkti, prieštarauja, kad pas jį lankytųsi socialiniai darbuotojai, nesupranta socialinių paslaugų teikimo tikslo, todėl socialinių paslaugų teikimas jam nutrauktas (I tomas 165-172, II tomas 29-32, 53-54 b. l. b. l.).

Atsakovė D. P. VSDFV duomenimis nedirba (I tomas 147 b. l., II tomas 11-12 b. l.). Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (I tomas, 131-132, 149 b. l.). Atsakovė atlieka 4 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2012-11-16 (I tomas 21-22, 34, 39, 125-130, 199-200 b. l.).