Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. G. ieškinį atsakovui I. V. G. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją ir pagal atsakovo I. V. G. priešieškinį ieškovei T. G. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant ieškovei kompensaciją.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad 1996 m. vasario 26 d. turto pasidalijimo sutarties pagrindu butas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims po 35/100 dalis atsakovui ir 65/100 dalis ieškovei. Teigiama, kad buto bendrasavininkas I. V. G., buvęs ieškovės sutuoktinis, yra nesugyvenamo charakterio ir dėl jo neteisėtų veiksmų ieškovė negali naudotis jai priklausančia buto dalimi, kadangi atsakovas nuolat vartodavo prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą. Atsakovas nuolat girtauja, kelia triukšmą, konfliktuoja, todėl gyvenimas viename bute – neįmanomas. Be to, atsakovas nuo 2015 m. vasario 2 d. butu naudojasi vienas, nemoka komunalinių mokesčių. Ieškovės manymu buto atidalinti natūra nėra įmanoma. Buto rinkos vertė 14900 eurų.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė advokatė palaikė ieškiniu išdėstytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, kad atidalijus butą natūra bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas nebus užtikrintas, nes visiškai atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų namo patalpų, neįmanoma. Teismo posėdžio metu pateiktas teismo procesinis dokumentas (t. 1, b. l. 6) pagrindžiantis, jog atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas. Atsakovo atsisakymas priešieškinio priimtinas, byla nutrauktina.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 20) matyti, kad butas su rūsiu, esantis Kaišiadoryse, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims po 35/100 dalis atsakovui ir 65/100 dalis ieškovei. Šio juridinio fakto įregistravimo pagrindas – 1996 m. vasario 26 d. turto pasidalijimo sutartis Nr. 1-791. Taigi tokiu būdu šalys buvo pripažintos ginčo turto bendraturčiais (bendrasavininkais).

Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo šio bendro turto atidalinimo, o tokią bendraturčio teisę nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnis. Pareikštas ieškinys įrodo, kad šalys nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo (CK 4.75 straipsnis).

Ieškovės pareikštas ieškinys dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) ir ieškovės siūlomas atidalinimo būdas - atsakovui paskiriant jo 35/100 dalių turto kompensaciją, o ieškovei priteisiant atsakovui priklausančias 35/100 dalis buto su rūsiu. Ieškovė siūlo atsakovui piniginę kompensaciją ir nurodo, kad kompensaciją turi galimybę sumokėti.

Nekilnojamojo turto vertei nustatyti ieškovės T. G. atstovė advokatė V. L. pateikė prašymą dėl turto vertinimo ekspertizės paskyrimo, kuris buvo tenkintas. Nekilnojamo turto rinkos vertės tyrimo ekspertizės aktu Nr. 117 (t. 1, b. l. 115 - 131) nustatyta, kad buto esančio Kaišiadoryse, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 25 450,34 Eur. Šalys ekspertizės metu nustatytos ginčo buto kainos neginčijo, sutiko. Teismas sprendžia, kad ekspertizės aktas yra argumentuotas tinkamai, ginčo buto kainos nustatymo būdas pagrįstas akte nurodytais motyvais, dėl to teismas remiasi eksperto išvada nustatant ginčo buto vertę.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. G. priešieškinio atsisakė bei sutiko su ieškovės ieškinio dalimi - asmeninės nuosavybės teise ieškovei priteisti atsakovui priklausančias 35/100 dalis buto su rūsiu išmokant jam, atsakovui, 8907,62 Eur kompensaciją.

Dėl priešieškinio atsisakymo

Kaip minėta anksčiau atsakovas I. V. G pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nuosavybės teise jam priteisti ieškovei priklausančias 65/100 dalis buto su rūsiu išmokant ieškovei kompensaciją bei priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2017 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio metu atsakovas I. V. G pareiškė, kad atsisako priešieškinio. Apylinkės teismas daro išvadą, kad atsakovas turi teisę atsisakyti priešieškinio. Ieškovė ir jo atstovė neprieštaravo priešieškinio atsisakymui. Atsakovo atsisakymas savo reikalavimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui, todėl teismas jį priima.

Atsakovo atsisakymas priešieškinio priimtinas, todėl byla šioje dalyje nutrauktina.

Dėl atidalijimo būdo

Vadovaujantis CK 4.80 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bendraturčiai gali susitarti dėl bendrosios nuosavybės nutraukimo išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, vieno ar kelių bendraturčių sutikimu išmokant kompensaciją už jiems tenkančią dalį ir kt. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą. Šalims nepavykus susitarti atsiranda įstatyminis pagrindas galimai pažeistas civilines teises ginti teismine tvarka, CK 4.80 straipsnio 2 dalies pagrindu reikalaujant daiktą padalinti natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o nesant tokios galimybės, vienam ar keliems iš atidalijamų bendraturčių išmokant kompensaciją pinigais.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo asmeninės nuosavybės teise jai priteisti atsakovui priklausančias 35/100 dalis buto su rūsiu išmokant atsakovui 8907,62 eurų kompensaciją, kadangi atidalijus butą natūra bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas nebus užtikrintas, nes visiškai atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų namo patalpų, neįmanoma. Kaip matyti iš buto plano, butas yra vieno aukšto, su rūsiu (t. 1, b. l. 16). Padalijus butą natūra, naudojimasis šiuo butu pagal paskirtį būtų įmanomas tik šalims bendrai naudojantis buto bendro naudojimosi patalpomis. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti maksimaliai šalių interesus atitinkančio, jų teises užtikrinančio turto – gyvenamojo buto su rūsiu – atidalijimo būdo dė priešiškų šalių santykių. Taip pat, su ieškiniu pateiktas teismo procesinis dokumentas (t. 1, b. l. 6 - 8), pagrindžiantis atsakovo naudotą smurtą prieš ieškovę. Darytina išvada, kad gyvenimas viename bute – neįmanomas. Be to, nagrinėjamoje byloje atsakovas reiškė priešpriešinį reikalavimą (kad ginčo turtas natūra atitektų atsakovui, ieškovei išmokant atitinkamo dydžio kompensaciją), tačiau 2017 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio metu išreiškė poziciją, jog šio reikalavimo atsisako. Paminėtina, kad šio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškiniu - ieškovei priteisti atsakovui priklausančias 35/100 dalis buto su rūsiu išmokant jam 8907,62 Eur kompensaciją. Taigi atsakovas iš esmės neprieštarauja, tokiam bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo būdui, t. y. nebeginčija ieškovės siūlomo atidalijimo būdo tuo, jog ieškovei atitektų nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, o atsakovui būtų išmokama kompensacija už jam priklausančią buto dalį.

Iš to, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovės reiškiamas bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo būdas, atsižvelgiant į proporcingumo ir protingumo, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus, yra priimtiniausias, nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl kompensacijos dydžio

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016). Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).

Byloje keliamas reikalavimas dėl buto su rūsiu, esančio Kaišiadoryse, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4997-5001-7016:0021, atidalijimo, todėl nagrinėjamu atveju aktuali šio nekilnojamo turto vertė. Šio turto vertei nustatyti buvo atlikta ekspertizė, todėl kompensacija, atitinkanti atidalinamo turto rinkos vertę nustatytą ekspertizės aktu, pripažįstama teisinga.

Nekilnojamo turto rinkos vertės tyrimo ekspertizės aktu Nr. 117 (t. 1, b. l. 115 - 131) nustatyta, kad buto su rūsiu, esančio Kaišiadoryse, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 25 450,34 Eur. Šalys tesimo posėdžio metu neginčijo ekspertizės aktu nustatytos ginčo buto vertės, tai yra su nustatyta verte sutiko. Todėl teismas remiasi eksperto išvada apskaičiuodamas priteistino kompensacijos dydį atsakovui.

Kaip minėta anksčiau, minėtame ekspertizės akte nustatyta, kad ginčo turto rinkos vertė yra 25 450,34 Eur, todėl atsakovui priklausančio 35/100 dalių ginčo turto rinkos vertė yra lygi 8907,62 Eur. Atsižvelgiant į tai, byloje nustatytina būtent tokio dydžio kompensacija už atsakovo turto dalį.

Ieškovė nurodo, kad turi galimybes sumokėti atsakovui kompensaciją už atsakovui priklausančio turto dalies perleidimą ieškovei atidalijimo būdu. Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovės galimybes išmokėti atsakovei nurodytą kompensaciją. Be to, pabrėžtina, jog esant teisės aktuose nustatytoms sąlygoms, ieškovė galėtų užtikrinti savo teisių apsaugą pasinaudodama CPK 284 straipsnyje įtvirtintu sprendimo vykdymo išdėstymo institutu. Paminėtina, kad atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad ieškovė yra nepajėgi išmokėti kompensacijos, tačiau darytina išvada, jog šis argumentas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir neįrodyta, kad ieškovė yra nepajėgi įvykdyti jos pasirinktą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą. Be to atsakovas iš esmės sutiko su ieškovės pasirinktu modeliu, kitų galimų atidalijimo būdų nenurodė ir nepagrindė. Priešpriešinių reikalavimų atsakovas atsisakė. Byloje ieškovės pateikti duomenys bei įrodymai patvirtina, kad ieškovės reikalavimas atidalinti turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovei natūra priteisti visą butą su rūsiu, esantį Kaišiadoryse, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisiant 8907,62 Eur kompensaciją, atsižvelgiant į proporcingumo ir protingumo, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus, yra priimtiniausias. Jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai, yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 117 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš pateikto prašymo dėl išlaidų už advokato / advokato padėjėjo pagalbą atlyginimo nurodyta, kad ieškovė T. G. patyrė – 1 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pastebėtina, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijoje įtvirtinto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2., 8.19. punktai). Tačiau pažymėtina, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį rekomenduojama atsižvelgti ne tik maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad civilinė byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, nebuvo reikalingos specialios žinios, o atsakovas ieškinį pripažino, ieškovės prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą teisme mažintinos iki 600,00 Eur.

Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje valstybė patyrė 6,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 1, b. l. 2), šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo I. V. G. (CPK 92 straipsnis).

Taip pat nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje nėra apmokėtos nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės išlaidos. Teismas tokią ekspertizę nutartimi paskyrė atlikti ieškovės prašymu. Ieškovė už ekspertizės atlikimą užstato į teismo depozitinę sąskaitą neįnešė, vėliau taip pat už ekspertizės atlikimą taip pat nesumokėjo, nors buvo nurodžiusi, kad apmokės ekspertizės išlaidas. Ekspertizės aktas yra gautas byloje dėl to ekspertizės atlikimo išlaidas turi apmokėti ieškovė. Už ekspertizės atlikimą yra išrašyta sąskaita faktūra JUF NR. 00117 150 Eur sumai Kaišiadorių rajono apylinkės teismo vardu.(b.l.141,t.1). Dėl to iš ieškovės T. G. priteistinos ekspertizės atlikimo išlaidos tiesiogiai ekspertizę atlikusiam ekspertui pagal pateiktą sąskaitą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškinį tenkinti.

Atidalinti turtą - butą su rūsiu, esantį Kaišiadoryse, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)- iš bendrosios dalinės nuosavybės, turtą priteisiant natūra ieškovei T. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovui I. V. G (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės T. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8907,62 Eur (aštuonis tūkstančius devynis šimtus septynis eurų ir 62 ct.) kompensaciją už ieškovei atitenkančią atsakovui priklausiusią 35/100 turto dalį.

Priteisti ieškovei T. G. iš atsakovo I. V. G. 117 Eur (vieno šimto septyniolikos eurų) žyminį mokestį ir 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti J. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) veikiančiam pagal individualios veiklos sutartį Nr. 026162 pagal sąskaitą JUF Nr. 00117 iš ieškovės T. G. 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) už turto vertinimo ekspertizę pervedant nurodytą sumą į jo banko sąskaitą AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo valstybės naudai 6,67 Eur (šešis eurus 67 c) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priimti atsakovo T.V. G. priešieškinio ieškovei T. G. atsisakymą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant ieškovei kompensaciją. Bylą šioje dalyje nutraukti. Gražinti atsakovui I. V. G 75 proc. sumokėto už priešieškinį žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.