Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-04-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-280-549/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-04-24
Bylos Nr.
1-280-549/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Nukentėjusysis
V. P.
Kaltinamasis
T. S.
Advokatai
Juozapas Surblys, Žilvinas Brazaitis
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-280-549/2024Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00167-2022-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.13.1.;1.1.6.3.; 2.3.6.4.6.(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Sandrai Jotautei, Saturninai Kazbaraitytei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Pralgauskienei,gynėjui advokatui Juozapui Surbliui,nukentėjusiajam V. P.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Žilvinui Brazaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k, Dovilų sen. Klaipėdos r., vedęs, dirb. Kooperatėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ūkininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S., būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, pažeidė darbų saugos įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos reikalavimus, dėl ko įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas žmogui:

2017 m. kovo mėn. 4 d. Kooperatinės bendrovės "(duomenys neskelbtini)" (kodas (duomenys neskelbtini)) medienos ceche adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., būdamas direktoriumi ir atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą (atestuotas darbų saugos srityje (pažymėjimas B Nr. (duomenys neskelbtini)), už elektros įrenginių techninę priežiūrą ir tinkamą eksploatavimą (atestuotas energetikos darbuotoju, pažymėjimo Nr.(duomenys neskelbtini)), vykdant medienos granulių gamybinį procesą neužtikrino, kad įmonėje būtų naudojamo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto gamintojo techninio įrenginio – granuliavimo preso, kuris buvo neženklintas, nepažymėtas įspėjamaisiais ženklais, techninis pasas bei gamyklinė naudojimo instrukcija, kad įrenginys atitiktų nustatytus reikalavimus, būtų techniškai tvarkingas, su visais įrengtais ir veikiančiais saugos įtaisais, kurie sustabdo darbinių dalių judėjimą kai darbuotojas būna pavojingoje zonoje, arba neleidžia darbuotojui patekti į tokias pavojingas zonas, pavojingiems įrenginio eksploatavimo ir priežiūros darbams atlikti būtų parengta įmonės darbų saugos instrukcija, su minėtu ir gamykliniais dokumentais būtų supažindinti ir darbo vietoje instruktuoti bei apmokyti darbuotojai, darbuotojai tinkamai apmokyti kur, kada ir kaip prieš atliekant įrenginio valymo darbus tinkamai atjungti nuo energijos šaltinio, tuo pažeisdamas:

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau - DSSĮ) 16 str. 1, 2 dalies reikalavimus:

1. Įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo priemonės turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos darbo vietoje taip, kad nebūtų sudaryta galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, ypač zonas, kur yra judančios dalys; aukštos ar žemos temperatūros darbo priemonių paviršiai turi būti izoliuoti; darbo priemonių valdymo įtaisai turi atitikti ergonominius reikalavimus; neturi būti galimybės darbo priemonę atsitiktinai įjungti, turi būti numatyta, kaip darbo priemonę operatyviai išjungti; darbo priemonių keliamas triukšmas, vibracija ar kita darbo aplinkos tarša neturi viršyti higienos normose nustatytų ribinių verčių (dydžių).

2. Įmonės įsigyjamos darbo priemonės privalo atitikti privalomuosius saugos reikalavimus. Privalomuosius darbo priemonių saugos reikalavimus bei jų atitikties įvertinimo procedūras nustato atitinkami techniniai reglamentai. Tais atvejais, kai gaminamoms ir tiekiamoms į rinką darbo priemonėms netaikomi techninių reglamentų nustatyti reikalavimai, darbo priemonės turi atitikti kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus.

3. DSSĮ 25 str. 1 dalies 1, 2, 4, 6, 13 punktų reikalavimus:

1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:

1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;

2) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą;

<...> 4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, <...>,

6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami juos priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Nustato darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarką;

13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;

4. DSSĮ 27 straipsnio 1, 5 dalių reikalavimus:

1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Darbuotojai instruktuojami šio Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytais ir kitais atvejais, kai darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo nusprendžia, kad to reikia siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių ligų. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktuojant suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. Darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje nustato darbdaviui atstovaujantis asmuo.

5. Darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarką nustato darbdavys, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai nustato kitokią šių darbuotojų mokymo, žinių tikrinimo bei saugaus darbų atlikimo tvarką.

7. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų "Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų" 5, 6, 7, 8, 11, 17, 19, 21, 23 punktų reikalavimus:

5. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, privalo imtis reikiamų priemonių, kad būtų laikomasi šiuose nuostatuose nurodytų darbuotojų saugos ir jų sveikatos apsaugos reikalavimų darbo įrenginiams ir kurios užtikrintų, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai.

6. Darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys.

7. Ten, kur neįmanoma užtikrinti, kad darbuotojai darbo įrenginius galės naudoti be rizikos saugai ir sveikatai, darbdavys privalo imtis atitinkamų priemonių, kad rizika būtų kiek galima mažesnė.

8. Darbdavys privalo turėti visus gamintojo numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus.

11. Darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad per visą naudojimo laiką darbo įrenginiai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, palaikoma jų reikiama techninė būklė, atitinkanti šių nuostatų 9.1 arba 9.2 punktų reikalavimus.

17. Kai tikėtina, kad naudojami darbo įrenginiai dėl jų konstrukcijos, techninių parametrų, naudojimo sąlygų ar kitų aplinkybių gali sukelti specifinį pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, darbdavys privalo:

17.1. darbo įrenginių naudojimą apriboti ir pavesti juos naudoti tik tam tikriems darbuotojams;

17.2. kai kas nors taisoma, pertvarkoma, modifikuojama, vyksta einamasis remontas ar apžiūra, tada tam darbui specialiai skirti tinkamos kvalifikacijos ir specialiai apmokytus darbuotojus.

19. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai gautų reikiamą informaciją apie darbo įrenginių saugų naudojimą, o ten, kur reikia, darbo vietoje prie darbo įrenginių būtų rašytinės darbo įrenginio naudojimo instrukcijos.

21. Darbuotojai privalo būti supažindinti su jiems galinčiais kilti pavojais dėl įrenginių, naudojamų darbo patalpose, darbo zonoje ar darbo vietoje, taip pat pavojais, susijusiais su įrenginiais, netgi jeigu darbuotojai patys tiesiogiai šiais įrenginiais ir nesinaudoja.

23. Darbdavys privalo užtikrinti, kad:

23.1. kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį;

1 priedo "Minimalūs reikalavimai" 2.2., 2.3., 2.8., 2.11., 2.13., 2.14., 2.15., punktų reikalavimus:

2.2. Paleisti darbo įrenginį turi būti įmanoma, tik kai tai ketinama atlikti apgalvotai. Tokia pati darbo įrenginio paleidimo galimybė turi būti numatyta: – vėl įjungiant dėl bet kokios priežasties sustojusį įrenginį; <...>.

2.3. Visi darbo įrenginiai privalo turėti tokią valdymo sistemą, kuri leistų juos visiškai ir saugiai sustabdyti. Kiekvienoje darbo vietoje turi būti įrengtas toks valdymas, kuris priklausomai nuo pavojaus pobūdžio leistų sustabdyti darbo įrenginį visiškai arba tik kai kurias tam būtinas jo dalis. Įrenginio stabdymo valdymas turi būti prioritetinis paleidimo valdymo požiūriu. Kai darbo įrenginys arba pavojingos jo dalys yra sustabdytos, turi išsijungti energijos tiekimas atitinkamiems įrenginio valdymo įtaisams (aktuatoriams).

2.8. Jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje.

2.11. Ant įrenginio turi būti reikiami saugos ir sveikatos apsaugos ženklai. Tokie ženklai arba kiti įspėjantys įtaisai ant darbo įrenginio turi būti lengvai pastebimi ir suvokiami.

2.13. Įrenginio techninį aptarnavimą arba einamąjį remontą turi būti įmanoma atlikti tik tada, kai įrenginys yra išjungtas. Jei to padaryti neįmanoma, turi būti sudaryta galimybė šias operacijas atlikti saugiai arba šios operacijos turi būti atliekamos nepavojingose zonose. Jeigu įrenginys turi techninio aptarnavimo registracijos žurnalą, tai po kiekvieno aptarnavimo turi būti daromi įrašai.

2.14. Visi darbo įrenginiai turi būti aprūpinti aiškiai atpažįstamais įtaisais, skirtais atjungti juos nuo visų energijos šaltinių. Nesąmoningas ar atsitiktinis (netyčinis) darbo įrenginio įjungimas neturi kelti jokio pavojaus darbus atliekantiems ar kitiems darbuotojams.

2.15. Ant darbo įrenginio turi būti įspėjimai ir ženklai, skirti darbuotojų saugai užtikrinti."

8.

9. KB "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus 2015-04-16 įsakymu patvirtintos "Darbuotojo, dirbančio medžio granuliatoriumi, saugos instrukcijos Nr.34" 1 dalies reikalavimus:

<...> Reikalavimai aptarnaujančiam personalui: - eksploatuoti įrenginį, jį montuoti, atlikti techninius aptarnavimus ir remontus gali asmenys susipažinę su įrengimų sandara ir charakteristikomis, saugaus darbo taisyklėmis ir turintys reikiamas kvalifikacijas, leidžiančias išvengti nelaimingų atsitikimų, bei užtikrinti įrengimų ilgalaikį darbą." 7 dalies "Saugos instrukcijos" reikalavimus: "Naudotojas turi užtikrinti, kad Įrenginį eksploatuos tik asmenys: <...> pilnai susipažinę su šia naudojimosi instrukcija ir suprantantys visus jos reikalavimus; Apmokyti dirbti su šiuo įrenginiu, supažindinti su jo veikimu, bei praėję darbo saugos ir nelaimingų atsitikimų prevencijos instruktažus; įrenginys turi būti eksploatuojamas tik techniškai tvarkingas: <...>.

7. 1. punkto reikalavimus: "<...> Technologinis granuliavimo presas charakterizuojamas sekančiais faktoriais: - triukšmo lygis prie preso gali siekti 93 db "A"; - aukšta darbo temperatūra. Darbuotojai turi į tai atkreipti rimtą dėmesį ir griežtai laikytis saugumo reikalavimų: - Turi būti nustatyti konkretūs asmenys atsakingi už įrenginio eksploatavimą, priežiūrą, aptarnavimą. Personalas privalo susipažinti su savo pareiginėmis instrukcijomis. <...> - Prieš pradedant pirmą kartą dirbti operatorius privalo susipažinti su šia instrukcija, visais valdymo elementais, žinoti jų vykdomas funkcijas ir praeiti apmokymus (įvadinį instruktažą). <...> - Prieš atliekant bet kuriuos aptarnavimo, remonto arba sureguliavimo darbus būtina išjungti variklius, elektros kirtiklį ir apsidrausti nuo nesankcionuoto įjungimo. <...> Presavimo kameros valymą atlikinėti specialios mentelės pagalba.

7.6. punkto reikalavimus: "- Prieš pradedant bet kokią įrengimų techninio aptarnavimo operaciją išjunkite jo kirtiklį ir užrakinkite. <...> Nuolat tikrinkite ar įspėjamieji pavojaus ženklai (lipdukai) yra vietoje, nepažeisti, gerai įskaitomi ir suprantami. Sugadintus ir neįskaitomus ženklus nedelsiant pakeiskite naujais.

10. dėl ko, apie 21.00 val., pagalbinis darbuotojas V. P., būdamas neinstruktuotas ir neapmokytas kaip saugiai atlikti jam pavestus darbus: gaminti granules ir atlikti profilaktinį įrengimo aptarnavimą, priežiūrą, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto gamintojo medienos granuliavimo presu, nežinodamas kaip prieš atliekant techninio aptarnavimo darbus tinkamai atjungti presą nuo visų energijos šaltinių, dėl užsiteršimo sustojus suktis matricai, paspaudė jam nurodytą ant elektros spintos išorinės pusės įrengtą atjungimo mygtuką, atidarė galinį preso (matricos) gaubtą ir, norėdamas išimti susidariusias presuotos ir uždegintos medienos atgremžtas atliekas (plutas), įkišo dešinę ranką į įrenginio matricos vidų, po ko įrenginys staiga įsijungė ir pradėjęs suktis įtraukė V. P. mūvimą pirštinę bei ranką ir ją prispaudė ir laikė tokioje padėtyje iki 2017 m kovo 5 d. 07.30 val., kol buvo išlaisvinta kito darbuotojo, o V. P. patyrė dešinio dilbio, riešo ir plaštakos suspaudimą su dešinio alkūnkaulio distalinio trečdalio lūžiu su poslinkiu ir dešinio alkūnkaulio distalinio galo lūžiu, dešinės plaštakos ir I-V pirštų II laipsnio nudegimu, III-IV-V pirštų nekroze su gangrena, ko pasekoje atlikta dešinės plaštakos III-V pirštų amputacija – t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

T.y T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 176 str. 1 d.

Apklaustas kaltinamuoju T. S. kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog jis priėmė dirbti į medienos cechą nukentėjusįjį prieš 7 metus. Jis pats buvo įmonės KB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jis atsakingas už įmonės veiklą, t.y. už visus sektorius. Įvykio metu įmonėje buvo naudojamas presas, jo dokumentų praktiškai neturėjo. Gamyklinės instrukcijos įvykio metu nebuvo. Parodė, jog spintoje yra trys blokeliai, jei mygtukas buvo, jis buvo atsuktas, nes darbininkai visada nusukdavo, kad šis nesitrukdytų, o jis neprižiūrėjo ir dėl to yra atsakingas. Įvykio metu buvo nusuktas galinis išjungėjas, kurį nusuko darbininkas. Tai paprastas daviklis, magnetinis ir darbininkui privalu pažiūrėti, ar yra tvarkingas, jis šį procesą turi kontroliuoti, tad yra už tai atsakingas. Nurodo, kad yra kaltas, jog neprižiūrėjo darbuotojų. Įvykio vietoje buvo kameros patalpose, matė, kad nukentėjusysis darbo vietoje, matėsi, kad stovėjo prie preso. Kai įvyko įvykis, buvo naktinė pamaina, nukentėjusysis vietoje pavalgė, neturėjo ką veikti, tad ir ėjo prie preso. Įvykis nutiko šeštadienį, nukentėjusysis visą savaitę gėrė alkoholį, nėjo į darbą, o šeštadienį atėjo ir pasakė, kad atidirbs. Taigi, įvykio metu nuėjo ir paspaudė mygtuką. Nukentėjusysis gyveno jo ofise, ir nors nebuvo darbo laikas, matė, kad V. P. nuėjo dirbti. Galvojo, kad viskas bus gerai, pats objekte nebuvo. Tuo metu buvo gavę iš Europos paramos granuliatorių, bet norėjo, kad greičiau darbas vyktų, tai paėmė rusišką produkciją. Nukentėjusysis buvo mokytas nuo 2016 m. rugsėjo mėn. Visi parašai surinkti, mokymus pravesdavo D. S.. Senojo preso instrukcija buvo perdėta į kitą. Naujas įrenginys buvo rusų gamybos. Kai komisija atvažiavo, jis jau buvo išmestas į šiukšlyną, įvykus įvykiui, buvo atvykusi policija, presas dirbo. Įvykis nutiko šeštadienį, o pareigūnai atvažiavo pirmadienį. Mano, jog yra kaltas, kad visko nesužiūrėjo. S. D. prižiūri dokumentaciją. Dirba 20 darbininkų. Kaltę pagal kaltinimą pripažįsta visiškai. Kai įvyko įvykis, D. S. S. buvo išvykusi atostogų. Niekam įgaliojimų nebuvo perdavęs.

Iš nukentėjusiojo V. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog jis nurodė, kad dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 metų gruodžio mėnesio pagalbiniu darbuotoju. Dirbo kiekvieną dieną nuo 08.00 iki 17.00 val. Kai nebuvo sargo, įmonės prašomas, dirbdavo ir savaitgalį. 2017-03-04, 08.00 val. ryto atvyko į darbą ir turėjo dirbti iki sekančio ryto, tai yra 24 valandas. Dirbo vienas. Dirbo su granulių staklėmis, kurias 21.00 val. išjungė, nes reikėjo išvalyti. Staklės išjungiamos jungikliu, kuris buvo susidėvėjęs. Mūvėdamas darbines pirštines valė stakles, kai jos staiga įsijungė ir prispaudė dešinę ranką iki dilbio. Telefono su savimi neturėjo, todėl pagalbos išsikviesti negalėjo. Su prispausta ranka išbuvo iki 2017-03-05 ryto, kol apie 08.00 val. į darbą atėjo sargas A. V.. A. V. atsuko viršutinę staklių dalį ir ištraukė jo ranką. Apie įvykį pranešė viršininkui T. S.. Netrukus atvyko T. S. dukra ir išvežė jį į ligoninę. Ranka buvo operuota, diagnozuotas dešinio dilbio lūžimas. Mano, kad ranką susižalojo, nes buvo netvarkingas staklių pajungimo jungiklis. Prie staklių yra aukšta temperatūra, todėl darbo metu buvo privaloma dėvėti pirštines. Įsidarbinęs pasirašė už saugos taisykles, kurios reikalauja darbo metu dėvėti pirštines, respiratorių, ausines, akinius, tačiau nelaimingo atsitikimo metu dėvėjo tik pirštines. Nurodo, kad darbuotojo, atsakingo už darbų saugą įmonėje nėra. /1 tomo b. l. 160-162/

Nukentėjusysis V. P. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad kai pasirašė darbo sutartį su KB "(duomenys neskelbtini)", buvo instruktuotas darbo vietoje dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, tačiau niekada nebuvo supažindintas ir instruktuotas dėl saugaus darbo su medienos granuliatoriumi. Kuomet darbinosi šioje įmonėje, pasirašė darbo sutartį ir bendrovės darbuotoja S. S. padavė pasirašyti pluoštą dokumentų. Kai kuriuos iš jų, nepamena kokius, įvardindama kaip dokumentus, kad yra supažindintas su darbų saugos reikalavimais. Realiai jokie mokymai nevyko. Neatsimena kuriais metais, tačiau bendrovės direktoriaus T. S. žmona važinėdama po objektą davė visiems darbuotojams pasirašyti po kažkokiais dokumentais neįvardindama ir nesupažindindama kas tai per dokumentai. Neskaitęs pasirašė po pateiktais dokumentais. Įsidarbinant šioje įmonėje jam nebuvo išduoti jokie specialūs rūbai. Oficialiai darbo laikas šioje bendrovėje buvo kiekvieną savaitės dieną nuo 08.00 val. iki 17.00 val. Pietų pertrauka nuo 13.00 val. iki 14.00 val. Šeštadieniais ir sekmadieniais buvo poilsio dienos, tačiau bendrovės direktoriaus T. S. nurodymu jam tekdavo dirbti ir šeštadieniais. Už darbą šeštadieniais buvo mokama. Į jo, kaip pagalbinio darbininko, pareigas įėjo lentų rūšiavimas, pakavimas bei malkų skaldymas prie agregatų. Taip pat dirbo ir prie granulinės, kuri buvo bendrovės teritorijoje, tai yra metaliniame angare. Tai aparatas, kuris iš medienos pjuvenų daro granules. Nebuvo nei pasirašytinai, nei žodžiu supažindintas su saugos reikalavimais dirbant šiuo aparatu. Nepamena kas, galbūt kažkas iš darbininkų ar pats direktorius pasakė, kad jeigu užsikimš aparatas - reikia paspausti avarinį raudonos spalvos mygtuką, esantį elektros skydinėje ir tokiu būdu išjungti visą sistemą. Kuomet užsikemša pjuvenų darymo aparato būgnas, vaginamas "matrica", tada reikia skubiai išjungti patį aparatą, kad neperdegtų variklis. Tada reikia valyti "matricą". Norint išvalyti "matricą" reikia atidaryti dangtį, kad galėtum prieiti prie "matricos" ir galėtum ją išvalyti. "Matricą" valydavo su tuo, kas būdavo po ranka, tai yra metaliniais strypais, laužtuvais. Nebuvo išduoti jokie įrankiai, skirti "matricai" valyti. Taip nuolat valydavo "matricą". Tai būtų visiškai nepavojinga kalbant apie originalią skydinę, kuomet ji dar buvo bendrovėje. 2016 metais, tikslaus laiko nurodyti negali, bendrovė įsigijo naują granulių aparatą, tačiau su ja pradėjo dirbti tik 2017 metais. Pastaroji buvo galingesnė už pirmąją. Pirmoji elektros skydinė buvo per silpna tiekti energiją galingesnei granulinei, todėl vienas iš bendrovės darbuotojų T., prie jo akių perdirbo senąją skydinę. Skydinėje išvis atjungė avarinį raudonos spalvos paleidimo mygtuką, įdėjo kitą aparato pajungimo mygtuką ir įdėjo kažkokį papildomą magnetinį paleidėją. Naujojoje skydinėje, kairėje pusėje apačioje buvo išpjauta dalis skydinės ir įtaisytas buitinis elektros jungiklis, susidedantis iš dviejų dalių. Viena dalis to jungiklio neveikė. Norint paleisti aparatą reikėjo paspausti vieną veikiančią jungiklio dalį į apačią, o norint išjungti - į viršų. T. taip pat keitė pagrindinio įvado laidus, įeinančius į skydinę, nes senieji sudegė. Ir ta pati skydinė buvo degusi bent dešimt kartų. Elektros skydinė neatlaikydavo elektros apkrovos ir svildavo laidai. Ta elektros skydinė iš vidaus buvo visa juoda. 2017 metų kovo mėnesio pačioje pradžioje, T. S. pasakė, kad nėra kam dirbti ir jis turės sekančią dieną, tai yra poilsio dieną - šeštadienį dirbti bendrovėje nuo 08.00 val. ryto iki sekmadienio 08.00 val. ryto. T. S. nurodė, kad granulių darymo aparatu reikės padaryti mažiausiai toną granulių. Buvo vienas, bendrovėje nebuvo kitų darbininkų. Pakūrė pečių ir nuėjo prie granulių darymo aparato. Paspaudus vieno jungiklio dalį, įjungė granulių darymo aparatą. Paskui nuėjo prie aparato, atsidarė angą, per kurią yra metamos pjuvenos. Išlenktu, suapvalintu savadarbiu metalo lakštu sėmė pjuvenas ir metė į granulių darymo aparatą. Apie 21.00 val., nuo per didelio pjuvenų kiekio sustojo "matrica", nors variklis vis dar veikė norėdamas prasukti "matricą". Kad neperdegtų variklis, greitai 3 metrus nubėgo prie skydinės ir tuo perdirbtu jungikliu išjungė variklį. Variklį išjungė minėto mygtuko pagalba. Pats aparatas buvo sujungtas su elektros skydine ir iš ten į aparatą buvo paduodama elektros energija. Grįžęs prie aparato, ranka atidarė dangtį, norėdamas prieiti ir išvalyti "matricą". Toje "matricoje" pjuvenos buvo pridegusios apie 2 cm storio, todėl jas paprastai ranka neišvalysi, tam būtinai reikalingas koks nors metalas, su kuriuo būtų galima nugrandyti pjuvenas. Laužtuvo pagalba "matricoje" nugrandė pjuvenų plutą. Tada dešinę ranką įkišo į "matricos" vidų norėdamas išvalyti pjuvenų plutos likučius. Apie 1-2 minutės ranką įkišęs į "matricos" vidų valė, kai išgirdo garsą, panašų į granulių aparato paleidimo garsą ir jam iš karto "matricos" viduje buvo suspausta dešinė ranka iki riešo. Vidinė rankos dalis iki riešo buvo prispausta "rolikų", kurių apibūdinti negali, o išorinė rankos dalis iki riešo buvo prispausta metaline privirinta juostele, kuri buvo privirinta prie "matricos", kad galėtų veikti malūnėlis. Pats granulių aparatas nedirbo, "zyzė", tai yra dirbo tik variklis. Maždaug po 2-3 minučių variklis nustojo veikti ir tuomet išgirdo įsijungiančių saugiklių garsą. Su prispausta "matricoje" ranka prabuvo nuo šeštadienio maždaug 21.00 val. iki sekmadienio 08.00 val. Ryte į darbą atvykęs sargas savo mobiliuoju telefonu paskambino ir apie įvykį informavo bendrovės direktorių T. S.. Greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, o vėliau ir į Kauno klinikas, kur gydėsi iki birželio mėn. 09 dienos. Šio įvykio metu buvo blaivas. Dėl rankos sužalojimo yra kaltas elektros skydinės perdirbimas, aparato įjungimo - išjungimo mygtukas. /1 tomo b. l. 166-169/

Nukentėjusysis V. P. apklaustas teisme, kurioje dėl tos pačios veikos buvo kaltinama ir išteisinta D.S. S., parodė, kad dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 metų gruodžio mėnesio pagalbiniu darbuotoju. Kai pasirašė darbo sutartį su KB "(duomenys neskelbtini)", buvo instruktuotas darbo vietoje dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų laikymosi, tačiau niekada nebuvo supažindintas ir instruktuotas dėl saugaus darbo su medienos granuliatoriumi, tokios instrukcijos jam susipažinti niekad niekas nedavė. Darbo sutartį jam pasirašyti pateikė šios įmonės darbuotoja D. S. S., tą pačią dieną ji jam padavė susipažinti ir dar pluoštą dokumentų, kai kuriuos iš jų įvardindama kaip darbų saugos instrukcijas. Jokie saugaus darbo mokymai šioje įmonėje niekada nevyko, tiesiog direktorius, jo žmona D. S. ar D.S. S. duodavo visiems darbuotojams pasirašyti po kažkokiais dokumentais, jų neįvardindami ir su jais nesupažindindami, visi neskaitę pasirašydavo po pateiktais dokumentais ir eidavo dirbti toliau. Nei su vieno aparato veikimo instrukcija ar reikalavimais jis nebuvo supažindintas. Bendras darbo instruktažas yra buvęs, V. P. yra skaitęs kažkokias instrukcijas, tik neatsimena, kokias. T. S. jam rodė, ką reikia paspausti, kad išsijungtų granuliavimo aparato variklis, jis taip ir darė. Anksčiau aparatas pats neįsijungdavo, V. P. nedaug ir buvo su juo dirbęs, neseniai iš T. V. buvo išmokęs juo dirbti. Į jo, kaip pagalbinio darbininko, pareigas įėjo lentų rūšiavimas, pakavimas bei malkų skaldymas prie agregatų. Su medžio granuliatorium, kuris buvo angare bendrovės teritorijoje, jam buvo pavesta dirbti, kai trūko galinčių tai daryti darbuotojų. Iš pradžių pristatė pasižiūrėti, kaip dirba V., o po to pasakė, kad jam reikės dirbti savarankiškai, nors nebuvo nei pasirašytinai, nei žodžiu supažindintas su saugos reikalavimais dirbant šiuo aparatu. Darbo dienomis T. V. nureguliuodavo matricą ir prižiūrėdavo darbų eigą, V. P. buvo kaip jo padėjėjas, o po to teko perimti visas funkcijas, nes jam buvo liepiama dirbti ir vakarais, ir naktimis, kai trūko granulių. Kažkas iš darbininkų ar pats direktorius yra sakęs, kad jeigu šis aparatas užsikimštų, reikia paspausti avarinį raudonos spalvos mygtuką, esantį elektros skydinėje ir tokiu būdu išjungti visą sistemą. Kuomet užsikemša pjuvenų darymo aparato būgnas, vadinamas "matrica", buvo nurodyta skubiai išjungti patį aparatą, kad neperdegtų variklis, o po to išvalyti "matricą". Tam reikia atidaryti dangtį ir išgremžti "matricoje" susidariusį sukepusių pjuvenų sluoksnį metaliniu strypu ar laužtuvu; jokie specialūs įrankiai "matricai" valyti nebuvo išduoti. Prieš valant teoriškai reikėtų atsukti kelis varžtus ir nuimti didelį ir sunkų metalinį apsauginį žiedą, bet vienam tai padaryti labai sunku, o atgal uždėti – išvis neįmanoma. Atkrapščius plutą, reikėdavo rankomis ištraukti iš matricos jos gabalus, nes su jokiu pūtikliu tokių sunkių didelių gabalų neišpūsi. Taip jis nuolat ir valydavo "matricą", taip ją bevalant ir šis nelaimingas atsitikimas įvyko. Tai būtų visiškai nepavojinga, jeigu elektra būtų buvusi tiekiama iš originalios skydinės, kuri buvo naudojama bendrovėje anksčiau, tačiau 2016 metais bendrovė įsigijo naują granuliavimo aparatą, su kurio pradėjo dirbti tik 2017 metais, ir iki tol naudota elektros skydinė buvo per silpna tiekti energiją šiam galingesniam už pirmesnįjį granuliavimo aparatui; todėl vienas iš bendrovės darbuotojų - T. perdarė elektros skydinę, nukentėjusysis tai tvirtina, nes pats matė. Skydinėje buvo išvis atjungtas avarinis raudonos spalvos paleidimo mygtukas, įdėtas kitas aparato pajungimo mygtukas ir dar kažkoks papildomas magnetinis jungiklis; kairėje skydinės pusėje, apačioje buvo išpjauta dalis skydinės ir įtaisytas buitinis elektros jungiklis, susidedantis iš dviejų dalių. Viena dalis to jungiklio neveikė. Norint paleisti aparatą reikėjo paspausti vieną veikiančią jungiklio dalį į apačią, o norint išjungti - į viršų. T. taip pat pakeitė pagrindinio įvado laidus, įeinančius į skydinę, nes senieji sudegė. Ir ta pati skydinė buvo degusi daug kartų, nes neatlaikydavo elektros apkrovos, todėl iš vidaus buvo visa juoda. Beje, po šio nelaimingo įvykio skydinė vėl buvo perdaryta, jungiklio apačioje nebeliko ir nebegalima parodyti, kaip viskas įvyko, ar išsiaiškinti, kodėl aparatas pradėjo veikti, nors buvo išjungtas. 2017 metų kovo mėnesio pradžioje T. S. jam pasakė, kad nėra kam dirbti ir jis turės dirbti su granuliatoriumi nuo šeštadienio 08.00 val. iki sekmadienio 08.00 val., reikės padaryti mažiausiai toną granulių. Jis įmonėje tądien buvo vienas, užkūrė krosnį ir pradėjo dirbti granuliatorium, visą laiką mūvėjo darbines apsaugines pirštines, nes šioje darbo vietoje yra aukšta temperatūra, kitų asmeninių apsaugos priemonių neturėjo ir nedėvėjo. Apie 21.00 val., susidarius dideliam prikepusių pjuvenų sluoksniui, sustojo "matrica", nors variklis vis dar veikė norėdamas prasukti "matricą". Kad neperdegtų variklis, V. P. greitai nubėgo prie skydinės ir perdirbtu jungikliu išjungė variklį, kuriam elektra buvo paduodama iš šios skydinės. Grįžęs prie aparato, ranka atidarė dangtį, norėdamas prieiti ir išvalyti "matricą" ir laužtuvu nugrandė nuo jos sienelių pjuvenų plutą. Tada dešinę ranką įkišo į "matricos" vidų, norėdamas išvalyti pjuvenų plutos likučius, ir valė juos apie 1-2 minutes, tada išgirdo garsą, panašų į granulių aparato paleidimo garsą ir jam iš karto "matricos" viduje buvo suspausta dešinė ranka iki riešo. Pats granulių aparatas nedirbo, dirbo tik variklis. Maždaug po 2-3 minučių variklis nustojo veikti ir tuomet išgirdo įsijungiančių saugiklių garsą. Su prispausta "matricoje" ranka prabuvo nuo šeštadienio 21.00 val. iki sekmadienio 08.00 val., nes neturėjo telefono (ar jo nepasiekė) ir negalėjo pasikviesti pagalbos. Ryte į darbą atvykęs sargas savo mobiliuoju telefonu paskambino ir apie įvykį informavo bendrovės direktorių T. S.. Greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, o vėliau ir į Kauno klinikas, kur gydėsi iki birželio mėn. 9 dienos. Jo ranka buvo operuota, diagnozuotas dešinio dilbio lūžimas. Kai matrica prispaudė jo ranką, skausmas buvo juntamas tik pradžioje, paskui nurimo, o kai ryte ranka buvo ištraukta, prasidėjo labai didelis skausmas, paskui dar teko išgyventi pirštų amputavimą, žaizdų pūliavimą, sužalotos rankos jautrumą šalčiui. Po šio įvykio jam nustatytas 50 procentų nedarbingumas, todėl V. P. niekur nebesusiranda darbo, yra priverstas gyventi nakvynės namuose. Dėl to reiškia įmonei 50000 eurų ieškinį dėl neturtinės žalos ir 4 681 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes iki tol buvo sveikas ir darbingas, o dabar viskas pasikeitė. Šio įvykio metu buvo blaivus, dirbo jam pavestą darbą taip, kaip jam buvo nurodęs įmonės vadovas, mano, kad ranką susižalojo, nes buvo netvarkingas granuliavimo aparato įjungimo jungiklis. Iki šio įvykio jam niekas nesakė, kad negalima kišti rankų į šį įrenginį, pati D. S. S. darbininkų neinstruktuodavo, saugių darbo metodų nemokydavo, išvis mažai ją ceche matydavo. /7 tomo b. l. 8-11/

Iš 2017-03-08 specialisto išvados Nr. G 481/2017(03) matyti, jog nustatyta, kad V. P. nustatyta: dešinio dilbio, riešo ir plaštakos suspaudimas su dešinio alkūnkaulio distalinio trečdalio lūžiu su poslinkiu ir dešinio stipinkaulio distalinio galo lūžiu, dešinės plaštakos ir I-V pirštų nudegimas IIo B su dešinio riešo ir plaštakos patinimu, skausmingumu, pirštų jutimo sutrikimais. V. P. nustatyti sužalojimai, pagal medicininių dokumentų duomenis, išskyrus dešinės plaštakos ir I-V pirštų nudegimą IIo B, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), o dešinės plaštakos ir I-V pirštų nudegimas IIo B padarytas vietiškai paveikus aukštai temperatūrai. V. P. nustatyti sužalojimai padaryti iki hospitalizacijos, t. y. VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, 2017-03-05 10:14 val. V. P. nustatyti sužalojimai, pagal medicininių dokumentų duomenis, padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. V. P. nustatyti sužalojimai visumoje dėl dešinės rankos dilbio kaulų lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. /1 tomo b. l. 173-176/

Papildomoje specialisto išvadoje 2017-07-27 Nr. pG 1316/2017(03) konstatuota, kad V. P. nustatyta: dešinio dilbio, riešo ir plaštakos suspaudimas su dešinio alkūnkaulio distalinio trečdalio lūžiu su poslinkiu ir dešinio stipinkaulio distalinio galo lūžiu, dešinės plaštakos ir I-V pirštų nudegimas 1 % IIAo-IIIo su dešinio riešo ir plaštakos patinimu, skausmingumu, pirštų jutimo sutrikimais, dešinės plaštakos III-IV-V pirštų nekroze su gangrena, apimanti V delnakaulį, dešinio riešo šlapia nekrozė, LSMUL VšĮ Kauno klinikose 2017-04-03 13.00 val. atlikta dešinės plaštakos IV-V pirštų su delnakauliais ir III piršto amputacija ties proksimaliniu tarpfalanginiu (PIP) sąnariu, 2017-04-20 08.45 val. - odos transplanto iš šlaunies fiksavimas prie dešinio dilbio raumeninio lopo, 2017-05-25 11.00 val. - dešinio alkūnkaulio lūžio kaulinių fragmentų pašalinimas, atvirtas nestabilus dešinio riešo sąnarys. Šie sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 79.4 str. (30%), visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Esant duomenų, kad V. P. dešiniarankis, sveikatos sutrikydmo procentas didinamas 5% kas atitiktų sunkų sveikatos sutrikdymą. /2 tomo b. l. 5-10/

Iš 2019-06-14 ekspertizės akto Nr.EDG 63/2019 (01) matuti, jog jame konstatuota, kad V. P., galimai 2017-03-04, buvo padaryti šie kūno sužalojimai: dešiniojo dilbio, dešiniojo riešo ir dešinės plaštakos ilgalaikis suspaudimas, lydimas odos nubrozdinimo, daugybinių pūslių bei minkštųjų audinių išemijos, su dešinės plaštakos I-V pirštų IIA- III laipsnio terminiu nudegimu, apimančiu 1 procentą viso kūno paviršiaus ploto , ir dešiniojo alkūnkaulio bei dešiniojo stipinkaulio tolimųjų (distalinių) galų lūžių. Sužalojimai komplikavosi dešinės rankos dilbio, riešo (stipininės pusės) ir plaštakos III-IV-V pirštų gilia audinių nekroze, lydima dešinės plaštakos II-V pirštų gangrenos, ko pasekoje buvo amputuoti dešinės plaštakos III pirštas ties pirmu tarppirštikauliniu sąnariu ir IV-V pirštai su delnakauliais. Sužalojimai padaryti dėl trauminio poveikio kietu buku daiktu (daiktais), tarp kurių ilgą laiką buvo suspaustas V. P. dešinės rankos dilbis, riešas bei plaštaka, ir dėl aukštos temperatūros poveikio dešinės plaštakos pirštams. Dėl jų V. P. buvo sunkiai sužalotas, nes dėl dešinės plaštakos III piršto netekimo (amputacijos) savojo artimojo tarppirštakaulinio sąnario srityje V. P. prarado 10 procentų bendrojo darbingumo, dėl IV ir V pirštų su jų delnakauliais netekimo (amputacijos) jis prarado po 15 procentų bendrojo darbingumo, bendra netekto darbingumo procentų suma – 40, kas pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 p. ir šių Taisyklių priedo „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelė“ p. 77.2, 77.3 atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Be to, dešiniarankiams dėl dešinės plaštakos pirštų netekimo sveikatos sutrikdymo procentas dar didinamas 5 procentais. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, atsižvelgiant į 2017-03-05 surinktą nukentėjusiojo anamnezę, nusiskundimus, apžiūros duomenis, atliktų tyrimų rezultatus, V. P. buvo nustatyta diagnozė buvo tinkama; pagal nustatytą diagnozę jam parinkta gydymo taktika – operacija (mirusių audinių šalinimas, dešiniojo riešo kanalo atvėrimas, daugybiniai pjūviai, drenažas) buvo būtina pagal esamą būklę, toliau teisingai skirti antibiotikai, analgetikai, perrišimai ir kasdienis apmirusių audinių šalinimas. V. P. buvo atlikti visi būtini ir privalomi diagnostiniai tyrimai (bendras kraujo tyrimas, kraujo krešėjimo tyrimas, kraujo grupės nustatymas, EKG tyrimas, pasiremta Gargždų ligoninėje atliktu radiologiniu tyrimu). V. P. reikalingos medicininės paslaugos buvo suteiktos tinkamai, laiku ir kokybiškai, pagal buvusią situaciją, nepriklausiusią nuo gydytojų veiksmų, t.y., 11 valandų trukusį dešinės rankos suspaudimą, kas apsunkino palankius gydymo rezultatus. V. P. patirtų sužalojimų komplikacijų atsiradimą lėmė ne tyrimo ir gydymo procedūros ar jų trūkumai (kurių nenustatyta), bet pačios traumos sunkumo mastas dėl užtrukusio kreipimosi dėl medicininės pagalbos laiko – 11 valandų, per kurias šio asmens ranka buvo suspausta, taip sutrikdant audinių kraujotaką, kad tuo pat metu išsivystė audinių išemija, sąlygojusi gilią audinių nekrozę. Duomenų, kad V. P. būtų pažeidęs jam nustatytą gydymo režimą iki komplikacijų (pirštų gangrenos, lydimos jų amputacijų) atsiradimo pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra, o vienintelis įrašas dėl gydymo režimo nesilaikymo 2017-05-15 buvo jau po amputacijų, tad įtakos sveikatos sutrikdymo mastui neturėjo. /7 tomo b. l. 61-71/

Iš akistatos tarp nukentėjusiojo V. P. ir liudytojo A. V. protokolo matyti, kad buvo patvirtintos aplinkybės, jog medienos granuliavimo presas, su kuriuo V. P. dirbo nelaimingo atsitikimo metu, KB „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojamas apie dvi savaites. Į cechą jis buvo atvežtas daug anksčiau, gal prieš du mėnesius iki įvykio. Iki tol buvo naudojamas kitas granuliavimo presas, tačiau jis lūždavo ir griūdavo, jį reikėjo daug remontuoti. Kai pradėjo dirbti su nauju aparatu, senąjį išardė ir išnešė į sandėlį. Iš pradžių to naujojo aparato, tai yra to, su kuriuo įvyko nelaimingas atsitikimas, naudojimas strigo, nes vis degė skydinė, reikėjo keisti magnetinį paleidėją, kad tiktų naujajam aparatui. Kai KB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas T. visiškai sutvarkė skydinę, pradėjo dirbti su tuo aparatu. T. sumontavo ir jungiklį, su kuriuo reikėdavo įjungti ir išjungti aparatą. Maždaug po dviejų savaičių ir įvyko šis nelaimingas atsitikimas, kai V. P. buvo prispausta ir sužalota ranka. Medienos granuliavimo presas įsijungdavo vieno mygtuko paspaudimu, kuris buvo įmontuotas skydinės išorėje. Šis plastmasinis jungiklis buvo iš dviejų mygtukų, kurių vienas veikė, o kitas ne. Pasak A. V., po įvykio T. S. samdė elektrikus ir sutvarkė skydinę, nes kiek jam yra žinoma, kažkas buvo netvarkoje su elektra. Kai atėjo į darbą kitą dieną, po įvykio, skydinė buvo jau perdaryta. Ją sutvarkė kitą dieną po V. patirto sužalojimo. Virš skydinės buvo dar vienas jungiklis ir kurio kitą dieną, po įvykio, perdarius skydinę - nebeliko. Išjungus šį jungiklį nutrūkdavo elektros tiekimas į skydinę ir pats elektros paskirstymas. Kai valydavo matricą išjungdavo ir tą mygtuką, kuris buvo pritvirtintas prie skydinės. Su metaliniu laužtuvu nugrandydavo plutą ir po to su ranka (kišant ją į matricos vidų) išmesdavo tą plutą lauk. Niekas nesakė, kad jungiklį virš skydinės reikia atjungti, tam, kad užsitikrinti saugumą ir apsidrausti nuo aparato įsijungimo. /2 tomo b. l. 174-180/

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-12-15 el. pranešimų matyti, kad KB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. įsigijo medienos granuliavimo presą AG-PM-0,5 be valdymo sistemos (t. y. be elektros spintos). Kartu su šiuo medienos granuliatoriumi buvo pateikta ir naudojimosi instrukcija. Pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykio vietoje KB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. darytas nuotraukas, kuriame fiksuotas nelaimingo atsitikimo metu naudotas medienos granuliatorius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad tai yra ne jų pagamintas presas AG-PM-0,5. /3 tomo b. l. 20-57/

UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto Č. B. paaiškinimo protokole užfiksuota, kad valant presavimo kamerą/matricą (t. y. kai presavimo kameros durelės/matricos gaubtas atidarytos) preso įsijungimas negalimas, jeigu įranga yra techniškai tvarkinga. Galinis gaubto išjungiklis privalo išjungti preso variklio valdymo grandinę. Esant techniškai tvarkingai įrangai, atidarius granuliatoriaus matricos gaubtą, nutraukiama elektros grandinė ir preso variklio įjungimas negalimas netgi netyčia valdymo spintoje įjungus kirtiklį/ paspaudus preso paleidimo mygtuką. Matricos gaubtas ir preso gaubtas yra ta pati įrenginio detalė. Gaubtas yra kaip durys, tai yra jį šiek tiek pravėrus, galinis išjungiklis nutraukia valdymo grandinę. Neįmanoma prasukti matricos neįjungus variklio viena ranka, kitą įkišus tarp rolerio ir matricos. Neįmanoma, kad valant matricą, patekus vandeniui į preso variklio sekciją, įvyktų toks procesas, tai yra, kad įstrigtų ranka. Vandeniui patekus į presavimo kamerą jis negali patekti į variklį. /3 tomo b. l. 72/

UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto Č. B. papildomo paaiškinimo protokole užfiksuota, kad specialistui apklausos metu parodytos įvykio vietoje užfiksuotos granuliavimo preso nuotraukos bei UAB "(duomenys neskelbtini)" pateiktos granuliavimo preso AG-PM-0,5 nuotraukos. Nuotraukose užfiksuoti du skirtingi presai. Įvykio vietoje fiksuotas presas yra ne UAB "(duomenys neskelbtini)" pagamintas presas AG-PM-0,5. Tai matosi vizualiai, nuotraukose esantys įrenginiai yra skirtingi - skiriasi konstrukcija ir dalys yra kitokios. Tikėtina, kad tai yra Ukrainos gamintojo DOZA-GRAN presas granuliatorius DG-1. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotame prese (kiek tai matyti iš nuotraukų) nemato jokių UAB "(duomenys neskelbtini)" pagaminto granuliavimo preso AG-PM-0,5 dalių. Jei rankai su pirštine esant įkištai į matricą (apačioje) įsijungtų įrenginys ranka būtų įtraukta ir sumalta (sužalota). UAB "(duomenys neskelbtini)" gamybos presas pagal CE reikalavimus turi būtiną išjungėją, kuris užtikrina, kad kai gaubtas atsidaro, valdymo grandinė turi išsijungti. Paleidimas turi būti neįmanomas. /3 tomo b. l. 91-92/

Teisme apklaustas ekspertas A. S. parodė, kad įmonėje tvarką nustato darbdavys, išleidžia įpareigojantį dokumentą, įsakymą, potvarkį ir ten būna parašyta. Jei tokio dokumento nėra, nėra užtikrinti saugų darbą yra direktoriaus pareiga. Įsakymas priimtas, paskirti asmenį, atsakingą už darbų saugą, tas asmuo atestuotas, kas atsakingas už darbų saugos reikalavimų įgyvendinimą – darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas, kuris yra paskirtas, jis yra kaip konsultantas, konsultuoja įmonės vadovus kaip įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos nustatytus reikalavimus, o už konkretų darbų saugos priemonės įgyvendinimą turi būti papildomas dokumentas kur parašyta kokį konkretų darbą užtikrinant darbų saugą, turi padaryti asmuo. Darbų saugos specialistas gali instruktuoti, yra jo pareigybiniai nuostatai ir juose turi būti nustatyta, už ką jis yra atsakingas. Jei tokių nuostatų nėra, yra tik bendro pobūdžio įsakymas - darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 32 str. 1 d. nurodyta, kad turi būti konkretus pavedimas. Jeigu direktorius asmeniui, atsakingam už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą, paskyrė konkrečia užduotį, tas specialistas turi vykdyti, bet turi būti konkretus nurodymas. Šiuo konkrečiu atveju, turėtų būti konkretus nurodymas, jei įsigijo granuliavimo įrenginį, pagamintą iki 2004 metų, turėtų būti konkretus įsakymas, įgyvendinant darbų saugos priemones. Pagrindinė priežastis – nebuvo įrengti įtaisai, kurie sustabdo darbinių dalių judėjimą kai darbuotojas būna pavojingoje zonoje, šiuo atveju – kai atidaro matricos gaubtą. Įsigijus naują įrenginį, turi būti konkretus nurodymas, įmonės vadovo įpareigojantis dokumentas kas turi tai padaryti, paskirti asmenis, jie turi būti kompetentingi, jeigu reikia, jie turi būti apmokyti prieš tai ir kompetentingi asmenys įgyvendina priemones, kad darbo įrenginys atitiktų nustatytus reikalavimus. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pareigybiniuose nuostatuose nustatyta, kad darbuotojų, atsakingų už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą, pagrindinė paskirtis yra konsultuoti atsakingus asmenis, direktorių. Direktorius turėjo kreiptis į tą asmenį, pasikonsultuoti ką turi daryti įsigijęs įrenginį, kuris neatitinką darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, nustatytų reglamentų. Kokia pareiga asmeniui, kuris atsakingas už darbų saugą, jei jis vykdo įmonėje instruktavimo funkcijas – jo konkrečios pareigos turėtų būti surašytos pareigybiniuose nuostatuose. Jei tokių nuostatų nėra, šiuo atveju atsakingas direktorius. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas pats negali sustabdyti darbų, jis gali tik parašyti dokumentą, kad darbo įrenginys, šiuo atveju granuliavimo presas, neatitinka konkrečių darbo įrenginių nuostatų, tą dokumentą atiduoti direktoriui. Jei tokio dokumento neparengė, matyt, šito nežinojo. Jei apie naują įrenginį žinojo, kaip ir sakiau, turi būti konkretus nurodymas ką turi padaryti. Darbdavys įsakymu paskiria už darbų saugą atstovaujantį asmenį, kokį įgaliotas asmuo turi turėti darbų saugos ir sveikatos pažymėjimą mokymo srityje – yra speciali forma 1111. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatuose yra parašyta ką specialistai turi atlikti, tai daugiausiai konsultantai. Nelaimingo atsitikimo pagrindinė priežastis – neįgyvendintos techninės priemonės. Neįrengti specialūs įtaisai, kurie turi sustabdyti įrenginio veikimą, kai darbuotojas atidaro matricos dangtį ir įrenginys negali dirbti, kai atidarytas gaubtas. Nelaimingam atsitikimui lemiantys veiksniai buvo techniniai. Organizaciniai veiksniai kiek turėjo įtakos negaliu pasakyti, pagal tyrimo medžiagą, įrenginys įsigytas prieš mėnesį, o duomenų, kad darbuotojas buvo instruktuotas, apmokytas kai įrenginys buvo įsigytas ir pradėjo dirbti, nėra. Pagal tyrimo medžiagą, su senu įrenginiu darbuotojas buvo instruktuotas. Naudojantis senu įrenginiu, kurio gamintojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo naudojimo instrukcija. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme parašyta, jeigu darbuotojas neapmokytas, neinstruktuotas, įrenginiai techniškai netvarkingi, darbai turi būti nedelsiant stabdomi. Sustabdyti darbus gali tik direktorius, atsakingas asmuo už darbų saugą gali tik parengti dokumentą, kad netvarkingas įrenginys, kad neapmokyti darbuotojai ir pateikti jį direktoriui. Turi būti parengti pareigybiniai nuostatai ir ten aiškiai už ką yra atsakingas, už darbų saugą atsakingas asmuo pats darbų sustabdyti negali, gali tik parengti atitinkamą dokumentą ir jį įteikti direktoriui. Ar asmuo, direktoriaus įsakymu paskirtas atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą darbe gali ar privalo parengti atitinkamą dokumentą, neatsakys, tai teisinis klausimas, yra specialistas. Aiškiai parašyta, kad turi būti konkretūs nurodymai, koks darbuotojas ką turi padaryti. Tyrimui pateiktoje medžiagoje, po įvykio skydinė buvo perdaryta, neperdarytos skydinės nematė. Skydinė buvo perdaryta, pateiktose nuotraukose ne tokia kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu. Įstatyme parašyta, kad darbuotojas privalo vykdyti instrukcijų nurodymus, su kuriomis yra supažindintas pasirašytinai. Kiek atsimena, kad dokumentuose buvo parašyta, kad abu darbuotojai įrenginį išjungdavo visada taip pat, vieno mygtuko paspaudimu. Darbuotojas turi elgtis taip kaip parašyta granulių gamybos preso instrukcijoje. Jei darbdavys įsigijus ir sumontavus įrenginį, prieš pradedant dirbti turi būti atliktas profesinės rizikos vertinimas pagal instrukcijas, specialistas turi pasižiūrėti ar reikalingi papildomi saugos reikalavimai. Jei nereikia, viskas parašyta gamintojo parengtoje saugaus naudojimo instrukcijoje. Jei įrenginys techniškai tvarkingas, atidarant matricos skydą, elektros tiekimas nutraukiamas, techniškai tvarkingas įrenginys įsijungti negali. Ar galima kišti ranką – kaip instrukcijoje nurodyta, taip ir reikia elgtis. Pagal tyrimo duomenis, su nauju įrenginiu buvo dirbama tik apie porą savaičių, su nauju įrenginiu privalo būti instruktuojami naujai. /8 tomo b. l. 5-7/

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2017-03-09 apžiūrėtas metalinis pilkos spalvos angaras, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., Klaipėdos raj.. Pagrindinis įėjimas į angarą iš šiaurės pusės. Angaro plotis 20-25 metrai. Angaro viduje matoma mediena bei medienos perdirbimo įrenginiai. Angaro kairėje, rytų kryptimi, apie 3 metrų kryptimi nuo angaro šiaurinės sienos bei apie 1-1,5 m vakarų kryptimi nuo angaro rytinės sienos, aptiktas granuliavimo presas. Prie angaro šiaurinės sienos, apie 3 m šiaurės kryptimi nuo granuliatoriaus, aptikti keletas apdulkėjusių ir nusidėvėjusių įrenginių įjungimo bei išjungimo dėžių, granuliavimo preso įjungimo ir išjungimo mygtukai – raudonos ir juodos spalvos. Virš mygtukų ant dėžės yra užrašytas skaičius „1“. T. S. paprašius išjungti granuliavimo presą ir jau paspaudus šio įrenginio išjungimo mygtuką, pirmą kartą įrenginys neišsijungė. Granuliatorius išjungtas po pakartotinio paspaudimo. Išjungimo ir įjungimo mygtukai klibantys, elektros skydinė aprūdijusi, nusidėvėjusi. Granuliavimo preso centre yra anga, kurioje yra medienos pjuvenos spaudžiamos į granules pro skylutes. Šios angos apatinėje dalyje yra plačiausia angos vieta (joje fiksuojamas įrenginys – volas spaudžiantis granules pro skylutes) į kurią telpa ranka. Nei ant įrenginio, nei šalia nėra taisyklių ar įspėjamųjų ženklų. /1 tomo b. l. 140-158/

AB "Lietuvos draudimo" el. pranešimuose ir jų prieduose nurodyta, kad V. P. pagal įmonės (duomenys neskelbtini)" nelaimingų atsitikimų draudimo verslo liudijimą LD Nr.(duomenys neskelbtini) (Nr.(duomenys neskelbtini)) išmokėjo 4518,80 eurų išmoką. /2 tomo b. l. 128-163/

Lietuvos ir užsienio įmonių el. pranešimuose nurodyta, kad nėra nurodyti įvykio metu naudoto granuliatoriaus gamintojai ar pardavėjai. /3 tomo b. l. 58-66, 151-192/

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pranešimo matyti, kad ši įmonė vieną naudotą, neveikiantį, neparuoštą darbui, dalinai iškomplektuotą įrenginį, kurio buvusi pagrindinė paskirtis – medienos granuliatorius, perdavė ketinusiam jį įsigyti T. S. 2018 m. Įsigijimo sandoris nebuvo užbaigtas, T. S. už perduotus daiktus nėra atsiskaitęs. Jokiuose pajungimo, sukomplektavimo ar pan. darbuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedalyvavo, jokių garantijų dėl daiktų komplektiškumo ar tinkamo veikimo, instrukcijų ar kitų techninių dokumentų T. S. neperdavė, negali patvirtinti ar paneigti, kad šioje byloje aptariamas įrenginys yra būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotas įrenginys ir kaip jis buvo sukomplektuotas/įrengtas/ patvirtintas naudojimui po perdavimo. /7 tomo b. l. 20-25/

Energetikų mokymo centro 2018-03-16 rašte Nr.SD/033 pateikti duomenys apie T. S. atestavimą kaip energetikos darbuotojo (AK kategorija). Pateiktoje Granuliavimo preso AG-PM-0.5 techniniame pase ir naudojimo instrukcijoje nurodyta: 1.1.p.: granuliavimo presas skirtas supresuoti medžio pjuvenas arba kitas medžiagas į granules technologinėje gamybos linijoje; 2 p. granuliavimo presas susideda iš preso ir maišytuvo.; 7 p. "Saugos instrukcijos": įrenginį eksploatuoti gali asmenys apmokyti dirbti su šiuo įrenginiu, supažindinti su jo veikimu, bei praėję darbo saugos ir nelaimingų atsitikimų prevencijos instruktažus. /4 tomo b. l. 3-4/

Energetikų mokymo centro pateiktame energetikos darbuotojo pažymėjime Nr.ED-16-143-4 užfiksuota, kad 2016-04-26 pažymėjimas išduotas T. S., gim. (duomenys neskelbtini). /4 tomo b. l. 7-8, 9/

2017-04-20 KB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. 01720 užfiksuota, kad D.S. S. pateikė šiuos dokumentus: S. D. S. darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto pažymėjimo kopiją, darbuotojų registravimo kortelės kopiją, T. S. energetikos darbuotojo pažymėjimo kopiją, įsakymo dėl skiriamo atsakingo asmens už elektros įrenginių eksploatavimą kopiją, įsakymo dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų steigimo kopiją, įsakymo dėl darbuotojų periodinio instruktavimo darbo vietoje kopiją, įsakymo dėl darbo tvarkos taisyklių tvirtinimo kopiją, granuliavimo preso prisijungimo prie elektros tinklo schemos kopiją, darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo kopijas, darbuotojų susipažinimo su darbo tvarkos taisyklėmis registravimo žurnalo kopiją, saugos ir sveikatos instrukcijų Nr. 28, Nr. 20, Nr.17, Nr.22, Nr.25, Nr.12, Nr.34 kopijas, darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos kopiją, nelaimingo atsitikimo darbe akto kopiją, medienos granuliatoriaus įsigijimo dokumento kopiją, A. V. 2017-03-06 paaiškinimo kopiją. /4 tomo b. l. 25-135, 4 tomo b. l. 1-56/

Iš 2017-04-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad KB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas T. S. pateikė du medienos granuliavimo preso pagrindinio variklio valdymo mygtukus ir magnetinį paleidėją. /4 tomo b. l. 148-150/

Iš 2017-10-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad KB „(duomenys neskelbtini)“ D. S. S. pateikė du medienos granuliavimo preso pagrindinio variklio valdymo mygtukus ir magnetinį paleidėją. /4 tomo b. l. 151-153/

Iš 2018-09-18 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti granuliavimo preso pagrindinio variklio valdymo mygtukai 4 vnt. bei granuliavimo preso pagrindinio variklio magnetiniai paleidikliai 2 vnt. Apžiūros protokole užfiksuota, kad metalo konstrukcijos yra galimai elektros aparatas (magnetinis paleidiklis), kurio aukštis 19 cm, o plotis 14 cm. Apatinė aparato dalis yra juodos spalvos, viršutinė metalo spalvos, o viduryje 3,9 cm pločio rudos spalvos metalinė dalis. Viršuje matoma metalinė plokštelė, ant kurios yra aparato ženklinimo simboliai (skaičiai, rusų kalbos raidės): kairiajame šone matomi vertikaliai išdėstyti skaičiai 53, 23, 11, 12, 24, 54, dešiniajame 63. 43, 31, 32, 44, 64. Matomas užrašas „CCCP“ bei kiti užrašai (žr. 1 fotolentelę). Ant elektros aparato matomas purvas. Keturi mygtukai su plastmasiniu korpusu bei metalinėmis dalimis. Du mygtukai yra raudonos spalvos, o kiti du – juodos. Ant visų keturių mygtukų matomas purvas. Kitas metalo konstrukcijos magnetinis paleidiklis yra galimai elektros aparatas (magnetinis paleidiklis), kurio aukštis 19 cm, o plotis 14 cm. Apatinė aparato dalis yra mėlynos spalvos, viršutinė metalo spalvos, o viduryje 3,9 cm pločio juodos spalvos metalinė dalis. Aparato šone matomas baltos spalvos laidas. Viršuje matoma metalinė plokštelė, ant kurios yra aparato ženklinimo simboliai, skaičiai bei galimai rusų kalbos raidės. Aparato ženklinimo skaičiai yra nusitrynę, todėl jų identifikuoti neįmanoma. Ant elektros aparato matomas purvas. /4 tomo b. l. 154-158/

Iš 2017-09-20 KB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. 17/09/1 matyti, kad D. S. S. pateikė dokumentus: paaiškinimą dėl preso mygtukų ir magnetinio paleidėjo, granuliavimo preso prisijungimo prie elektros skydinės schemos kopiją, darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalų originalus, direktoriaus atestacijos darbų saugos klausimais pažymėjimo kopiją ir įsakymo kopiją dėl instrukcijų patvirtinimo, KB „(duomenys neskelbtini)“ instrukcijų Nr. 5, 14, 16, 18, 21, 29, 31, 32, 33 kopijas, granuliavimo preso gamyklinį originalų pasą ir naudojimosi instrukciją bei sąrašą asmenų, kurie susipažino su šiais dokumentais (originalą). /4 tomo b. l. 161-198, 5 tomo b. l. 1-84;/

Iš 2019-01-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. S. S. pateikė granuliavimo preso prisijungimo prie elektros skydinės schemos originalą. /5 tomo b. l. 85-88/

2017-10-11 Valstybės įmonės mašinų bandymo stoties Mašinų bandymų laboratorijos granuliavimo preso Bandymų protokole Nr. 081-2017 užfiksuota, kad KB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., Klaipėdos raj., esantis medienos granuliavimo presas yra be gamintojo ženklinimo lentelės, identifikuoti gaminio neįmanoma. Pateiktame „Techniniame pase ir naudojimosi instrukcijoje“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nenurodyta markė/serija skirtingai nei gamintojo deklaracijoje. Teigti, kad tai to paties įrengimo dokumentai, negalima. Bandymui pateiktos granuliavimo preso dalys atjungtos nuo granuliavimo linijos valdymo pulto, kuris taip pat yra dalinai išmontuotas, valdymo įtaisų vertinti neįmanoma. Ant pateiktų išardyto granuliavimo preso dalių nėra saugos ženklų. Linijos valdymo pulte, kuriuo buvo valdomas išardytas granuliavimo presas nėra energijos atjungimo įtaiso, atitinkančio LST EN 60204-1:2006 reikalavimus. Esamoj situacijoj rizikos dėl netyčinio paleidimo įvertinti neįmanoma. Linijos valdymo spintos neatitinka šių standarto LST EN 60204-1:2006 reikalavimų: apsaugos nuo tiesioginio sąlyčio laipsnis netenkina reikalavimo, siekiamos net galios grandinės dalys valdymo spintoje; galimybės pateikti į valdymo spintą ribojimas neatitinka reikalavimo, nėra tinkamo maitinimo atjungimo įtaiso. Elektros spintos netvarkingos ir nesaugios. Pateikta elektros schema nėra išsami, be to pagrindinio preso variklio saugiklis neprofesionaliai parinktas. Nepateikta specifikacija. /5 tomo b. l. 98-110

Iš 2018-01-24 Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvados Nr. 11-2389 (17) matyti, jog nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: V. P. ranka vykdė granuliavimo preso matricos valymo darbus. Darbuotojo rankai esant matricos viduje, pradėjo suktis roleriai, užkabino pirštinę ir kartu su ja įtraukė ranką į įrenginį, traumuodami jo dešinę ranką. Tiriamuoju atveju nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad techniškai netvarkingas presas prieš atliekant valymo darbus, nebuvo tinkamai atjungtas nuo energijos šaltinio, bei tai, kad darbuotojas, valant preso kamerą (matricą), įkišo ranką į pavojingą įrenginio zoną (valymui nenaudojo specialios lentelės). Jeigu darbininkui nebuvo išduota speciali mentelė, skirta matricos valymui, ir jam nebuvo nurodyta, kur ir kada būtina atjungti įrenginį nuo visų energijos šaltinių, tai, organizaciniu požiūriu, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. Nelaimingo atsitikimo metu vykdyti darbai neatitiko: LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.13 p. reikalavimo, kad įrenginio techninį aptarnavimą galima atlikti tik tada, kai įrenginys yra išjungtas; Naudojimosi instrukcijos reikalavimo, kad prieš pradedant bet kokią įrenginio techninio aptarnavimo operaciją, privaloma išjungti variklius, elektros kirtiklį ir užrakinti; Naudojimosi instrukcijos reikalavimo, kad įrenginys turi būti eksploatuojamas tik techniškai tvarkingas; Naudojimosi instrukcijos reikalavimo, kad presavimo kameros (matricos) valymą privaloma atlikinėti tik specialios mentelės pagalba. /5 tomo b. l. 123-127/

2018-03-14 kratos, atliktos pagal 2018-03-02 Klaipėdos apylinkės teismo nutartį /5 tomo b. l. 132-139/, protokole užfiksuota, kad KB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., Klaipėdos raj., kratos metu išimti šie objektai: sąskaitą–faktūra Nr. 0000149, asmens apsaugos priemonių išdavimo kortelė Nr. 12, įsakymas dėl darbuotojų susirinkimo Nr. SD-12-04-16/03, įsakymas dėl rizikos Nr. SD-12-04-30, įsakymas dėl komisijos skyrimo Nr.SD-12-04-30/11, įsakymai Nr.SD-12-04-15/5 ir Nr. SD-12-04-30/8, darbuotojams išduotų asmeninių apsaugos priemonių sąrašas, rizikos veiksnių parenkant asmenines apsaugos priemones vertinimo lentelė, 2015-04-30 instruktavimų darbo vietoje žurnalas, įsakymas dėl tarnybos Nr.SD-12-04-30/6, 2012 m. rizikos veiksnių vertinimo žurnalas, įsakymas dėl pareigybių numeracijos Nr. SD-15/2, saugos instrukcija Nr. 34, nešiojamasis kompiuteris DELL S/N 28516416878, KB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas, USB atmintinė „Data Traveler“ bei rašikliai, 2 vnt.. /5 tomo b. l. 140-144, 145-165/

2018-07-17 Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. 11K-93 (18), 11K-204 (18) konstatuota, kad tirti pateiktame KB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-04-30 Darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale esančiuose V. P. instruktavimo 2016-01-08 (5-as lapas) ir 2017-01-09 (6-as lapas) bei A. V. instruktavimo 2016-01-08 (4-as lapas) ir 2017-01-09 (6-as lapas) įrašų 5-ose skiltyse, kuriose nurodyti instrukcijų numeriai ir bendras jų kiekis, esantys numerio įrašai „34“ yra pakeisti prirašymo būdu, pirminiai įrašai buvo „31“. /6 tomo b. l. 7-15/

2018-11-09 Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. 11K-92 (18)nustatyta, kad:

1. tyrimui pateiktame nešiojamojo kompiuterio DELL Nr. 28516416416878 standžiajame diske „WD“ S/N: (duomenys neskelbtini) yra dokumentas „2015 m balandžio mėn. 16 d. Nr. SD15/2“ atvaizdo failuose, kurie pateikiami prie specialisto išvados DVD disko kataloge „SD152“, o failų sąrašas su laiko atributais pateikiamas faile „sd152.xlsx“.

2. Standžiajame diske „WD“ S/N: (duomenys neskelbtini) yra dokumentas „darbuotojo dirbančio medžio granuliatoriumi saugos instrukcija 34“ atvaizdo failuose, kurie pateikiami priede prie specialisto išvados DVD disko kataloge „saugos instrukcija 34“, failo sąrašas su laiko atributais pateikiamas faile „saugos instrukcija 34.xlsx“.

3. Standžiajame diske „WD“ S/N: (duomenys neskelbtini) yra dokumentas „dėl darbuotojų susipažinimo su atmintinėmis“ atvaizdo failuose, kurie pateikiami priede prie specialisto išvados DVD disko kataloge „darbuotoju susipazinimo registravimo kortele“, failų sąrašas su laiko atributais pateikiamas faile „darbuotoju susipazinimo registravimo kortele.xlsx“.

4. Standžiajame diske „WD“ S/N: (duomenys neskelbtini) yra dokumentai „asmeniniu apsaugos priemoniu“ tekstinio ruošinio failuose, kurių sukūrimo, redagavimo, atspausdinimo datos atributai pateikiami prie specialisto išvados DVD disko faile „asmenines apsaugos priemones.xlsx“. Minėti failai (13 vnt.) pateikiami DVD disko kataloge „asmenines apsaugos priemones“.

5. Standžiajame diske „WD“ S/N: (duomenys neskelbtini) yra dokumentas „elektrine schema“ atvaizdo failuose, kurie pateikiami priede prie specialisto išvados DVD disko kataloge „elektros schema“, failų sąrašas su laiko atributais pateikiamas faile „elektros schema.xlsx“.

6. Standžiajame diske „WD“ S/N: (duomenys neskelbtini) yra dokumentai: „granuliatoriaus komercinis pasiūlymas“, „panaudos sutartis“ ir „techninis pasas“. Granuliatoriaus komercinis pasiūlymas ir techninis pasas yra atvaizdo failuose, todėl nustatyti kada dokumentai sukurti, redaguoti ir spausdinti nėra galimybės. Minėti failai pateikiami priede prie specialisto išvados DVD disko kataloge „granuliatorius“, failų sąrašas pateikiamas faile „granuliatorius.xlsx“. /6 tomo b. l. 20-23/

2018-12-13 duomenų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti duomenys, pateikti prie LTEC specialisto išvados Nr. 11K-92 (18). Atvėrus pateiktą DVD disko katalogą, rastas failų sąrašas: „asmenines apsaugos priemones“; „darbuotoju susipazinimo registravimo kortele“; „elektros schema“; „granuliatorius“; „saugos instrukcija“; „SD152“; „asmeninės apsaugos priemones“; „darbuotoju susipazinimo registravimo kortele“; „elektros schema“; „granuliatorius“; sa152“; „saugos instrukcija 34“. Atvėrus antrąjį katalogą „darbuotoju susipazinimo registravimo kortele“, rasti 6 (šeši) failai, kurių pavadinimai: „skaitytuvas_20170420 (2)“, „skaitytuvas_20170918“, „skaitytuvas_20170919 (110)“, „skaitytuvas_20170919 (110) [235244]“, „skaitytuvas_20170919 (110) [2477360]“ bei „supazindinimas“. Atvėrus failą „skaitytuvas_20170918“ rasta, kad tai yra Kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ DARBUOTOJŲ REGISTRAVIMO KORTELĖ kurioje nurodoma, kad „Darbuotojai susipažino su atmintinėmis: 1. VEIKSMAI DUJINIO SUVIRINIMO METU ir 2. VEIKSMAI KILUS GAISRUI. Matoma lentelė, kurioje užregistruota 12 darbuotojų 2016-07-01. Susipažinimas patvirtinamas darbuotojų parašais bei supažindinusio asmens – S. S. parašais. Failo data 2017-09-18, 13:34 val. Atvėrus failo ypatybes (angl. properties) fiksuojama, kad šio failo sukūrimo data (angl. modified) yra ‎2017 ‎m. ‎rugsėjo ‎18 ‎d., ‎pirmadienis, ‏‎13:34:40. Atvėrus failus „skaitytuvas_20170919 (110) ir „skaitytuvas_20170919 (110) [235244]“ rasta, kad tai yra Kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ DARBUOTOJŲ REGISTRAVIMO KORTELĖ, kuriuose nurodoma, kad „Darbuotojai susipažino su atmintinėmis: 1. VEIKSMAI DUJINIO SUVIRINIMO METU 2. VEIKSMAI KILUS GAISRUI ir numeriu 3 įrašytas rankraštinis įrašas - VEIKSMAI SU GRANULIAVIMO PRESU. Atvėrus failo „skaitytuvas_20170919 (110)“ ypatybes fiksuojama, kad sukūrimo data yra 2017 ‎m. ‎rugsėjo ‎19 ‎d., ‎antradienis, ‏‎11:40:43. Atvėrus failo „skaitytuvas_20170919 (110) [235244]“ ypatybes fiksuojama, kad failo sukūrimo data yra 2017 ‎m. ‎rugsėjo ‎19 ‎d., ‎antradienis, ‏‎11:40:12. Atvėrus trečiąjį katalogą „elektros schema“, rasta 7 (septyni) failai, kurių pavadinimai: „elek 1“, „elek“, „elektra 2“, „skaitytuvas_20170419 (2)“, „skaitytuvas_20170419 (3)“, „skaitytuvas_20170419 (4), „skaitytuvas_20170419“. Atvėrus failą „elek 1“ fiksuojama, kad tai yra Kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Granuliavimo preso AG-PM-0,5 prijungimo prie elektros tinklo (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos raj. sav. schema. Apačioje užrašai „Projekto pavadinimas: Granuliavimo preso prisijungimas prie elektros tinklo (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos raj. sav.“, „Brėžinio pavadinimas: VS-1 0,4 vienalinijinė elektrinė schema“, „Brėžinio Nr.: AG-PM-0,5-TDP-E.B1“, „Užsakovas: KB „(duomenys neskelbtini)“. Atvėrus šio failo ypatybes fiksuojamai, kad sukūrimo data yra 2017 ‎m. ‎balandžio ‎19 ‎d., ‎trečiadienis, ‏‎14:16:11. Schema nepatvirtinta jokiais KB „(duomenys neskelbtini)“ parašais (nėra datos, derinimo). Atvėrus failą „elek“ fiksuojama, kad tai taip pat yra Kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Granuliavimo preso AG-PM-0,5 prijungimo prie elektros tinklo (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos raj. sav. schema. Dokumentas yra identiškas failui „elek 1“, išskyrus tai, kad apačioje esantis užrašas yra „Projekto pavadinimas: Granuliavimo preso prisijungimas prie elektros tinklo (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r.“, „Užsakovas: KB „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra vietoje „Klaipėdos raj. sav.“ yra tik „Klaipėdos r.“. Atvėrus šio failo ypatybes matyti, kad sukūrimo data yra 2017 ‎m. ‎balandžio ‎19 ‎d., ‎trečiadienis, ‏‎14:06:48. Schema nepatvirtinta jokiais KB „(duomenys neskelbtini)“ parašais (nėra datos, derinimo). Atvėrus failą „skaitytuvas_20170419 (2)“ matyti, kad tai taip pat yra Kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Granuliavimo preso AG-PM-0,5 prijungimo prie elektros tinklo schema. Dokumentas yra identiškas failui „elek“ ir „elek 1“. Išskyrus tai, kad pačioje esantis užrašas yra „Projekto pavadinimas: Granuliavimo preso prisijungimas prie elektros tinklo (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r.“. Tai yra vietoje „(duomenys neskelbtini) k.“ yra „(duomenys neskelbtini) k.“ bei tai, kad „Užsakovas: „T. S. GKF“. Atvėrus šio failo ypatybes matyti, kad sukūrimo data yra ‎2017 ‎m. ‎balandžio ‎19 ‎d., ‎trečiadienis, ‏‎13:58:37. Schema nepatvirtinta jokiais KB „(duomenys neskelbtini)“ parašais (nėra datos, derinimo). Atvėrus failą „skaitytuvas_20170419“ matyti, kad tai taip pat yra Kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Granuliavimo preso AG-PM-0,5 prijungimo prie elektros tinklo (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. schema. Dokumentas yra identiškas failui „skaitytuvas_20170419 (2)“. Atvėrus šio failo ypatybes matyti, kad sukūrimo data yra ‎‎2017 ‎m. ‎balandžio ‎19 ‎d., ‎trečiadienis, ‏‎13:57:27. Schema taip pat nepatvirtinta jokiais KB „(duomenys neskelbtini)“ parašais (nėra datos, derinimo). Atvėrus ketvirtąjį katalogą „granuliatorius“, matomi 4 (keturi) failai, kurių pavadinimai: „Email“, „panaudos-sutartis“, „skaitytuvas_20170410 (11)“ bei „skaitytuvas_20170919 (111)“. Atvėrus failą „skaitytuvas_20170410 (11)“ matomi užrašai: „UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Vilnius, tel.faksai: (8 5) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), www.(duomenys neskelbtini).com, e-mail:info@(duomenys neskelbtini).com, „GRANULIAVIMO PRESAS AG-PM-0,5“, o po šiuo užrašu matoma granuliavimo aparato nuotrauka, žemiau: „TECHNINIS PASAS IR NAUDOJIMOSI INSTRUKCIJA“, „Vilnius – 2012“. Dešinėje pusėje matomi rankraštiniai užrašai: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. ‎Atvėrus failo ypatybes matyti, kad sukūrimo data yra 2017 ‎m. ‎balandžio ‎10 ‎d., ‎pirmadienis, ‏‎12:03:10. Atvėrus failą „skaitytuvas_20170410 (111)“ matyti, kad failas yra identiškas failui „skaitytuvas_20170410 (11)“, išskyrus tai, kad jame nėra granuliavimo aparato nuotraukos ir rankraštinių užrašų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Atvėrus failo ypatybes matyti, kad sukūrimo data yra ‎2017 ‎m. ‎rugsėjo ‎19 ‎d., ‎antradienis, ‏‎14:41:02. /6 tomo b. l. 24-118/

Kooperatinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė papildomus dokumentus: 2015-05-04 darbuotojų susirinkimo protokolą Nr. DS-12-04-20/4, kuriame nurodyta, kad darbuotojų įgaliotu atstovu darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimui patvirtinti aplinkosaugos inžinierę D. S. S.; bendrovės direktoriaus 2012-04-20 patvirtintą "Darbuotojų atstovų darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimui funkcijų ir teisių aprašą, bendrovės direktoriaus patvirtintą D.S. S. prašymą išleisti ją kasmetinių atostogų nuo 2017-02-10 iki 2017-03-10; kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2016-04-26 įsakymą Nr. SD-16-04/30 „Dėl skiriamo atsakingo asmens už elektros įrenginių eksploatavimą“, kuriame nurodyta, kad tokiu asmeniu pagal išduotą energetikos darbuotojo pažymėjimą Nr. ED-16-143-4 yra paskirtas T. S.. 2012-04-30 bendrovės direktoriaus įsakymu patvirtintas „Pagalbinio darbininko pareiginę instrukciją Nr. 25“, „Saugos ir sveikatos instrukcija dirbančiam keturpusėmis obliavimo staklėmis Nr. 16“, „Saugos ir sveikatos instrukcija dirbančiam su frezavimo staklėmis Nr. 14“; 2021-06-14 kooperatinės bendrovės direktoriaus T. S. paaiškinimą, kad nuo 2017-02-10 iki 2017-03-10 išleidęs darbuotojų saugos ir sveikatos specialistę D. S. S. atostogų, įmonės vadovas kito atsakingo už tai asmens nepaskyrė, todėl pats prisiima atsakomybę už bendrovėje vykdomus veiksmus, o vidiniai bendrovės dokumentai nėra registruojami atskiruose žurnaluose. /7 tomo b. l. 102-115/

2021-08-30 ekspertizės aktu Nr. 11-1901(21) nustatyta:

1. Nelaimingo atsitikimo V. P. priežastis ir pagrindinė sąlyga buvo tai, kad nelaimingo atsitikimo metu naudotame nenustatyto gamintojo bei nenustatytos markės/serijos granuliavimo prese nebuvo įrengti įtaisai (arba šio atsitikimo metu jie buvo techniškai netvarkingi), stabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas (arba kuri nors jo kūno dalis) yra pavojingoje zonoje.

2. Tai, kad kooperatinė bendrija „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo šio nelaimingo atsitikimo metu naudoto granuliavimo preso gamintojo parengtų techninių dokumentų (saugaus naudojimo taisyklių, naudojimo instrukcijos ir kt.), o V. P., tikėtina, nebuvo apmokytas bei instruktuotas darbo vietoje, kaip jis privalo saugiai dirbti su šiuo granuliavimo presu, kad būtų užtikrintas jo saugumas ir išvengta pavojaus būti sužalotam preso judančiomis dalimis, organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui.

3. Vykdyti darbai (kuriuos buvo pavesta atlikti V. P.) neatitiko Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 reikalavimo, kad įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.8 punkto reikalavimo (jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje), o užtikrinti saugų darbą tiriamo nelaimingo atsitikimo atveju buvo darbdavio ir jo įgaliotų asmenų pareiga. /7 tomo b. l. 129-135/

4. 2021-12-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad nors byloje surinktais įrodymais buvo pagrįsta, kad būtent kaltinamoji D.S. S. buvo atsakinga už darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir su juo susijusiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą kooperatinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir yra padariusi šių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, tačiau ne šie pažeidimai buvo tiesioginė V. P. atsitikusio nelaimingo atsitikimo priežastis, todėl negalima tvirtinti, kad D. S. S. veikoje yra visa BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad D. S. S. KB „(duomenys neskelbtini)“ ėjo aplinkosaugos inžinierės ir atsakingo už darbuotojų saugą ir sveikatą asmens pareigas, kiek jai tai buvo pavesta šios įmonės direktoriaus įsakymais ir 2012-04-20 patvirtintu "Darbuotojų atstovų darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimui funkcijų ir teisių aprašu“. Taip pat ji nuo 2015-07-09 įsakymo Nr. DS-1 priėmimo dienos buvo šios bendrovės darbuotojų mokymo ir atestavimo kvalifikacinės komisijos pirmininkė. Tuo tarpu, kaip matyti iš Bendrovės pateiktų dokumentų, už techninės įrangos priežiūrą ir elektros įrenginių eksploatavimą atsakingu asmeniu šioje bendrovėje buvo jos direktorius T. S., turėjęs tam ir specialių žinių pakankamumą patvirtinančius valstybės įgaliotų institucijų išduotus dokumentus (energetikos darbuotojo pažymėjimą Nr. ED-16-143-4), ir specialių žinių, galiausiai – niekam teisės aktų nustatyta tvarka neperleidęs šių funkcijų, todėl kaip vadovas pats ir likęs už jas atsakingas. Šioje byloje atliktos darbų saugos ekspertizės akto Nr. 11-1901(21) išvadose yra kategoriškai nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo V. P. priežastis ir pagrindinė sąlyga buvo tai, kad nelaimingo atsitikimo metu naudotame nenustatyto gamintojo bei nenustatytos markės/serijos granuliavimo prese nebuvo įrengti įtaisai (arba šio atsitikimo metu jie buvo techniškai netvarkingi), stabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas (arba kuri nors jo kūno dalis) yra pavojingoje zonoje, o tai yra ne atsakingo už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi ar darbuotojų apmokymą įmonėje asmens kompetencijos dalykas. Teismo vertinimu, už šių pažeidimų padarymą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusį su V. P. sunkiu sužalojimu, turėtų atsakyti už techninės įrangos priežiūrą ir elektros įrenginių eksploatavimą įmonėje atsakingas asmuo, tačiau kadangi jis šioje byloje nėra patrauktas kaltinamuoju, teismas, negalėdamas išeiti už kaltinimo ribų, plačiau dėl to nepasisakė. Tuo tarpu atsakingo už darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje asmens kompetenciją padaryti pažeidimai, nustatyti iš bylos medžiagos ir apibendrinti šio ekspertizės akto išvadose ( kooperatinė bendrija „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo šio nelaimingo atsitikimo metu naudoto granuliavimo preso gamintojo parengtų techninių dokumentų (saugaus naudojimo taisyklių, naudojimo instrukcijos ir kt.), o V. P., tikėtina, nebuvo apmokytas bei instruktuotas darbo vietoje, kaip jis privalo saugiai dirbti su šiuo granuliavimo presu, kad būtų užtikrintas jo saugumas ir išvengta pavojaus būti sužalotam preso judančiomis dalimis) tik organizaciniu požiūriu turėjo įtakos aptariamam nelaimingam atsitikimui. Nors šioje byloje buvo nustatyta, kad V. P. dirbo ceche vienas ir naktį, kas galėtų būti svarstoma kaip darbdavio netinkamas darbo sąlygų saugumo prasme sudarymas, o jeigu jis jau atėjo į darbą neblaivus ir jam buvo leista dirbti – tai irgi galėtų būti siejama su darbdavio pareigomis nušalinti tokį potencialiai pavojingą sau ir kitiems darbuotoją nuo darbo, tačiau visa tai niekaip nesusiję su D. S. S. pareigomis ir funkcijomis šioje įmonėje, nes jai įmonės vadovo nebuvo pavesta nei nustatinėti darbo pamainų, nei skirstyti į jas darbuotojų, nei užtikrinti jų blaivumo darbo metu. Galiausiai šioje byloje buvo nustatyta, kad kaltinamoji šio nelaimingo atsitikimo metu buvo įmonės vadovo išleista kasmetinių atostogų, o kitas asmuo, atsakingas už jos veiklos sritį, nebuvo paskirtas. /1 tomo b. l. 4-26, 7 tomo b. l. 140-162/

2022-05-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad teismo posėdyje apklaustas ekspertas A. S. patvirtino ekspertizės akte Nr. 11-1901(21) pateiktas motyvuotas išvadas ir parodė, kad: už konkretų darbų saugos priemonės įgyvendinimą įmonėje direktoriaus įsakymu turi paskirti asmenį, o jei to nepadaro, yra pats atsakingas už konkrečių darbų saugos priemonių užtikinimą. Ekspertas paaiškino, kad darbų saugos specialistas gali instruktuoti ir jo pareiginiuose nuostatuose turi būti nustatyta, už ką jis yra atsakingas. Jei tokių nuostatų nėra, galioja tik bendro pobūdžio teisės aktas – DSSĮ, kurio 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „darbdaviui atstovaujantis asmuo gali pavesti darbdavio įgaliotiems asmenims, iš jų – padalinių vadovams, įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines priemones, kaip nustatyta šio Įstatymo 11 ir kituose straipsniuose. Pavedimas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones įforminamas darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu. Toks pavedimas gali būti numatytas padalinio vadovo ar kito darbdavio įgalioto asmens darbo sutartyje arba pareigybės aprašyme (instrukcijoje)“. Taigi, jeigu direktorius asmeniui, atsakingam už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą, paskyrė konkrečia užduotį, tas specialistas turi tai padaryti, bet turi būti konkretus nurodymas. Šiuo konkrečiu atveju įmonė įsigijo granuliavimo įrenginį, pagamintą iki 2004 metų, todėl turėjo būti konkretus direktoriaus įsakymas dėl darbų saugos priemonių dirbant su šiuo įrenginiu įgyvendinimo. Pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis – nebuvo įrengti įtaisai, kurie sustabdo darbinių dalių judėjimą, kai darbuotojas būna pavojingoje zonoje, šiuo atveju – kai atidaro matricos gaubtą. Įsigijęs naują įrenginį, direktorius turėjo paskirti su juo dirbti kompetentingą asmenį, o jei reikia, apmokyti tokį asmenį bei užtikrinti, kad įrenginys atitinka nustatytus reikalavimus. Direktorius turėjo pasikonsultuoti, ką turi daryti įsigijęs įrenginį, kuris neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, nustatytų reglamentų. Asmens, kuris atsakingas už darbų saugą, jei jis vykdo įmonėje instruktavimo funkcijas, konkrečios pareigos turėtų būti surašytos pareiginiuose nuostatuose. Jei tokių nuostatų nėra, atsakingas lieka direktorius. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas negali sustabdyti darbų, o tik gali parašyti dokumentą, kad darbo įrenginys, šiuo atveju – granuliavimo presas, neatitinka konkrečių darbo įrenginių nuostatų, ir tokį dokumentą atiduoti direktoriui. Darbdavys įsakymu paskiria už darbų saugą atsakingą asmenį. Įgaliotas asmuo turi turėti darbų saugos ir sveikatos pažymėjimą – speciali forma 1111. Šio nelaimingo atsitikimo pagrindinė priežastis – neįgyvendintos techninės priemonės. Neįrengti specialūs įtaisai, kurie turi sustabdyti įrenginio veikimą, kai darbuotojas atidaro matricos dangtį, ir įrenginys negali dirbti, kai atidarytas gaubtas. Nelaimingą atsitikimą lemiantys veiksniai buvo techniniai, o kiek organizaciniai veiksniai turėjo įtakos, pasakyti negali. Pagal tyrimo medžiagą, įmonė įsigijo naują įrenginį prieš mėnesį, o duomenų, kad darbuotojas buvo instruktuotas, apmokytas kaip juo dirbti, nėra. Kaip dirbti su senu įrenginiu, darbuotojas buvo instruktuotas. Naudojantis senu įrenginiu, kurio gamintoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo įrenginio naudojimo instrukcija. DSSĮ nustatyta, kad jeigu darbuotojas neapmokytas, neinstruktuotas, įrenginiai techniškai netvarkingi, darbai turi būti nedelsiant stabdomi. Sustabdyti darbus gali tik direktorius, o atsakingas už darbų saugą asmuo gali tik parengti dokumentą, kad netvarkingas įrenginys, neapmokyti darbuotojai, ir pateikti jį direktoriui. Iš darbuotojo pareiginių nuostatų turi būti aišku, už ką jis yra atsakingas. Po šio įvykio skydinė buvo perdaryta, nes pateiktose nuotraukose yra ne ta, kuri buvo nelaimingo atsitikimo metu. Darbuotojas privalo vykdyti instrukcijų, su kuriomis supažindintas pasirašytinai, nurodymus. Dokumentuose buvo parašyta, kad abu darbuotojai įrenginį išjungdavo visada taip pat – vieno mygtuko paspaudimu. Darbuotojas turi elgtis taip, kaip parašyta granulių gamybos preso instrukcijoje. Darbdaviui įsigijus ir sumontavus įrenginį, prieš pradedant juo dirbti, turi būti atliktas profesinės rizikos vertinimas pagal instrukcijas. Specialistas turi pasižiūrėti, ar reikalingi papildomi saugos reikalavimai. Jei tokių nereikia, vadovaujamasi gamintojo parengta įrenginio saugaus naudojimo instrukcija. Jei įrenginys techniškai tvarkingas, tai, atidarius matricos skydą, elektros tiekimas nutraukiamas, o techniškai tvarkingas įrenginys įsijungti negali. Pagal tyrimo duomenis, su nauju įrenginiu buvo dirbama tik apie porą savaičių, todėl darbuotojai privalėjo būti instruktuoti iš naujo. Įvertinusi visetą aptartų faktinių duomenų, teisėjų kolegija pažymi, kad tokios įmonės direktoriaus T. S. atliktos darbuotojų, iš jų ir V. P., instruktavimo dėl darbo su elektra valdomu granuliavimo presu jo naudojimo vietoje ir D. S. S. atlikto darbuotojų supažindinimo kabinete pasirašytinai su darbų saugos instrukcijomis tvarkos neneigė ir patys D. S. S. ir T. S.. Priešingai, tokią instruktavimo bei supažindinimo su instrukcijomis tvarką patvirtina liudytojų – įmonės darbuotojų T. V., T. V., J. V., A. V. ir iš dalies paties nukentėjusiojo V. P. – parodymai. Kartu tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai ir kitų aptartų rašytinių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad tiek D. S. S., tiek T. S. formaliai abu buvo atsakingi už darbų saugą, tačiau matyti, kad darbuotojus, dirbančius būtent su didesnio pavojingumo šaltiniu – elektra valdomu granuliavimo presu, faktiškai visada instruktuodavo ir visas funkcijas, susijusias su darbų su šiuo įrenginiu sauga jo naudojimo vietoje atliko techninės įrangos priežiūros ir elektros įrenginių eksploatavimo kompetencijų turintis įmonės direktorius – T. S.. D. S. S. buvo atsakinga tik už formalų tokių instruktavimų tinkamą įforminimą įmonėje – pateikdavo darbuotojams kabinete pasirašyti vidinius (lokalinius) norminius įmonės dokumentus dėl darbų saugos, dar papildomai informuodama, jog šiose instrukcijose nustatytų darbų saugos reikalavimų privaloma griežtai laikytis. Taigi tokiu atsakingu už darbų saugą, dirbant su elektra valdomu granuliavimo presu, asmeniu T. S. laikė ir kiti su šiuo įrenginiu dirbę įmonės darbuotojai – T. V., T. V., J. V., A. V.. D. S. S. pagal faktiškai pasidalytas funkcijas buvo atsakinga už darbą su dokumentacija, o darbo su granuliavimo presu vietoje ji praktiškai nesilankė, jokių funkcijų, susijusių su darbų su šiuo presu sauga, savarankiškai nevykdė. Tokias funkcijas faktiškai atliko kompetentingas instruktuoti darbuotojus elektros įrenginio veikimo aspektais įmonės direktorius T. S.. Atsižvelgiant į tai, kolegija pritarė apylinkės teismo išvadai, kad už techninės įrangos priežiūrą ir elektros įrenginių eksploatavimą atsakingu asmeniu įmonėje buvo jos direktorius T. S., turėjęs tam specialių žinių. Tokių žinių pakankamumą patvirtina valstybės įgaliotų institucijų T. S. išduoti dokumentai – energetikos darbuotojo pažymėjimas Nr. ED-16-143-4. Galiausiai niekam teisės aktų nustatyta tvarka direktorius neperleido aptariamų funkcijų, t. y. pavedimų, nurodymų nei D. S. S., nei kitam asmeniui nedavė, todėl pats ir liko už jas atsakingas. Granuliavimo presas buvo valdomas tik elektra. Būtent todėl tokio granuliavimo preso saugaus valdymo, naudojimo instruktažą T. S. atliko faktinėje šio įrenginio naudojimo vietoje, o D. S. S. tokių funkcijų faktiškai nevykdė, o jai deleguotą instruktavimo pareigą realiai atliko tik dokumentaliai, t. y. įformindama darbuotojų supažindinimą pasirašytinai su darbo saugos instrukcijomis, vidaus tvarkos taisyklėmis. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad D. S. S. nėra tinkamas atsakomybės subjektas ir byloje neįrodyta, kad būtent dėl jos veiksmų kilo nelaimingas atsitikimas ir sunkūs padariniai nukentėjusiajam. /1 tomo b. l. 27-54, 7 tomo b. l. 16-43/

Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Jo kaltė patvirtinta ir kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadomis, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Tokia T. S. veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 176 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Kaltinamojo T. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, visiškai pripažino kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo, šis jam atleido, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą.

Be to, kaltinamasis neteistas, dirba, neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra, akivaizdu, jog dėl šio įvykio pats labai išgyveno, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau kaip septyneri metai ir per šį laikotarpį jo atžvilgiu nėra pradėta jokių ikiteisminių tyrimų. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes ir jo elgesį po įvykio, matyti, kad jis padarė išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, neteistas, dirbantis, todėl šių aplinkybių visuma teismui suteikia pagrindą manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir T. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius (BK 38 str.1 d. ), o byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

T. S. išaiškintina, kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 3 d.), o jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 4 d.).

Kadangi civilinis ieškinys atlygintas, 2022-10-28 nutarimu skirtas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas Kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtui nuo 2022-10-28, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis). Baudžiamąją bylą T. S. atžvilgiu nutraukti.

2022-10-28 nutarimą, kuriuo skirtas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas Kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtui nuo 2022-10-28, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Ingrida Krušienė