- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-04
- Bylos Nr.
- 2A-50/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė, Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,LNTV“, V. P.
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės SEB Bankas, akcinei bendrovei SEB
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ilonai Kovger ir Joanai Tamašauskienei,
dalyvaujant ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Tradicija“ atstovams B. D. ir advokatui D. M. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,LNTV“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-776-264/2009 pagal ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Tradicija“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,LNTV“ ir V. P. , dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB Bankas, dėl atlyginimo už atliktus darbus ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas likviduojama UAB ,,Tradicija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „LNTV“ 3 679 549 Lt skolos už atliktus statybos darbus pagal 2003 m. liepos 30 d. statybos rangos sutartį, 772 505, 29 Lt palūkanų už termino atsiskaityti praleidimą, skaičiuojant nuo 3 679 549 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2005 m. liepos 26 d. iki 2009 m. vasario 2 d. patikslinto ieškinio padavimo dienos bei 6 procentų dydžio metines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas teigė, kad tikroji 2003 m. liepos 30 d. rangos sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo UAB „LNTV“ dėl statybos objekto Švitrigailos g. 40a, ir Marijampolės g. 8, Vilniuje, yra ta, kurioje nurodyta sutarties objekto kaina – 6 568 827 Lt, o ne 5 080 000 Lt. Rangos sutarties pagrindu ieškovas buvo įsipareigojęs savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti visus su projektavimu susijusius darbus bei pastatyti prekybos centrą atsakovui priklausančiuose sklypuose Švitrigailos g. 40a/Marijampolės g. 8, Vilniuje, o atsakovas įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sutarties 2.1 punkte nustatyta tvarka sumokėti objekto kainą – 6 380 000 Lt. Ši sutartis atitinka byloje esančios kreditavimo sutarties kreditavimo sumą 6,4 mln. Lt bei atliktų darbų aktus ir atitinka atliktų statybos darbų vertę – 6 568 827 Lt. Atsakovas sudarė kreditavimo sutartį su AB SEB Vilniaus bankas dėl prekybos centro statybos finansavimo ir nurodė būtent 6,4 mln. Lt kreditavimo sumą bei pridėjo prie kreditavimo sutarties statybos darbų sąmatą 6 380 000 Lt sumai. Bendra objekto statybos vertė, įskaitant automobilių stovėjimo aikštelę – 6 548 000 Lt. Sutarties 2.3 punkte buvo nustatyta, kad apmokėjimas už atliktus darbus atliekamas dalimis pagal darbų atlikimo grafiką suderintais etapais (sutarties priedas Nr. 3). Avansas, sumokamas prieš darbų pradžią, yra įskaitomas kaip apmokėjimo dalis už pirmo etapo darbus. Priėmus kiekvieną etapą pagal priėmimo-perdavimo aktą, atsakovas (užsakovas) turėjo sumokėti 90 proc. kiekvieno etapo kainos, likusius 10 proc. objekto kainos atsakovas (užsakovas) privalėjo sumokėti 2.4 punkte numatytomis sąlygomis. Sutarties 2.4 punktas nustatė, kad atsakovas (užsakovas) per 10 darbo dienų nuo sutarties įsigaliojimo dienos turi sumokėti ieškovui 70 000 Lt avansą. Atsakovas šiuos susitarimus pažeidė. Nuo 2003 m. rugsėjo mėnesio iki 2004 m. liepos mėnesio ieškovas atliko darbų už 6 568 827 Lt. Tai patvirtina atliktų darbų aktai ir statybos darbų žiniaraščiai. Prie sutarties šalys pasirašė orientacinę statybos darbų sąmatą (t. 1, b. l. 28), kurioje numatė atlikti statybos darbus už sąmatoje nurodytą kainą – 5 278 285 Lt, kurią UAB „Glijas“ ištaisė, nurodydamas bendrą sumą su PVM – 5 080 000 Lt. Tačiau ieškovas teigė, kad tikroji objekto statybos vertė yra 6 548 000 Lt. Tai patvirtina rangos sutartis ir sąmata, pateikta kredito įmonei bei AB SEB banko kreditavimo sutartis, kur nurodyta 6,4 mln. Lt objekto sąmatinė vertė. 2003 m. rugsėjo 25 d. šalys pasirašė priedą Nr. 5 prie 2003 m. liepos 30 d. Statybos darbų sutarties (t. 1, b. l. 35), kuriame susitarė, kad bendras pastato plotas bus 4 629,63 kv. m, o virš pirmo aukšto bus 42 parkavimo vietos, papildoma statybos kaina padidės 168 000 Lt. Tai įrodo, kad šalys pakeitė 2003 m. liepos 30 d. Statybos rangos sutarties 2.1 punkte sutartą objekto kainą, ją padidindami iki 6 380 000 Lt. Sutarties 2.4 punktas nustatė, kad likusią 10 procentų objekto kainos dalį, t. y. preliminariai 638 000 Lt, užsakovas sumokės tik rangovui atlikus visus šioje sutartyje numatytus darbus. Per laikotarpį nuo 2003 m. rugsėjo mėnesio iki 2004 m. liepos mėnesio ieškovas įformino darbus darbų perdavimo-priėmimo aktais, pažymomis apie atliktų darbų vertę, PVM sąskaitomis faktūromis bei atžymomis statybos darbų žurnaluose. Atliktų darbų aktuose kainos paskaičiuotos pagal valstybinius įkainius. Atsakovas darbus priėmė, atliktų darbų kiekio ir kokybės neginčijo. Nors ant dalies atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų pasirašyti atsisakė, tačiau realiai darbus priėmė, prekybos centras yra priduotas ir atsakovas juo naudojasi. Ant atsakovo nepasirašytų atliktų darbų aktų ieškovas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsisakė pasirašyti, todėl minėtus aktus už atsakovą pasirašė ieškovas. Ieškovo nuomone, buvo atlikta 99 proc. darbų. Likusius gerbūvio darbus atliko UAB „Vilsta“. Atsakovas 2007 m. liepos 12 d. raštu pranešė, kad nutraukia sutartį. Ekspertizės akte nurodytų statybos darbų apimtis atitinka ieškovo surašytų atliktų statybos darbų aktų bendrą sumą, kadangi ieškovas atliko statybos darbų atsakovui už 6 568 827 Lt, todėl sutinka su eksperto nurodytu skolos dydžiu – 3 679 549 Lt ir šią skolą CK 6. 662 straipsnio ir 6. 694 straipsnio pagrindu prašo priteisti iš atsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš UAB „LNTV“ 1 363 742, 41 Lt skolą, 1 836 Lt bylinėjimosi išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2005 m. liepos 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat netenkino reikalavimo atsakovui V. P. . Tenkindamas ieškinį iš dalies, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „LNTV“ 17 637 Lt žyminio mokesčio ir valstybei – 33 Lt išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą.
Teismas nustatė, kad 2003 m. liepos 30 d. tarp ieškovo (rangovo), atstovaujamo direktoriaus V. P. , ir atsakovo (užsakovo), atstovaujamo direktoriaus A. M. , buvo pasirašyta statybos rangos sutartis dėl prekybos centro Švitrigailos g. 40a/Marijampolės g. 8, Vilniuje pastatymo. Sutarties 2.1 punkte buvo numatyta, kad viso objekto, kurio bendras plotas 4 485 kv. m, statybos ir tokio pat dydžio automobilių stovėjimo aikštelės (šalys vadina parkingu) bei gerbūvio darbų kaina – 5 080 000 Lt (t. 1, b. l. 30-34). Vieno kvadratinio metro kaina – 1 132,66 Lt (Sutarties 2.2 p.) Sutarties 2.12 punkte buvo numatyta sąlygą apie galimybę padidinti kainą, jei ant pastato stogo bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Sutarta ir apmokėjimo už atliktus darbus tvarka, numatant, kad kiekvieno dalinio apmokėjimo pagrindas – darbų perdavimo-priėmimo aktas, pasirašomas šalims įvertinus kiekvienu etapu atliktų darbų kiekį ir kokybę (Sutarties 2.3 p.). Rangovas įsipareigojo visus sutarties 1.1 punkte nurodytus darbus pradėti 2003 m. liepos 30 d. ir užbaigti 2003 m. gruodžio 5 d. (Sutarties 3.1 p.). Statybos leidimas išduotas atsakovui 2003 m. rugsėjo 26 d. (t. 1, b. l. 36). 2009 m. kovo 5 d. trečiasis asmuo AB SEB bankas raštu Nr. 5660 pateikė teismui 2003 m. liepos 30 d. statybos rangos sutarties (t. 6, b. l. 103, 104-108, 109), pasirašytos tarp tų pačių šalių dėl to paties objekto pastatymo, kopiją, apie kurią ieškovo atstovui nebuvo žinoma. Šios sutarties 2.1 punkte buvo nustatyta, kad viso objekto, kurio bendras plotas 4 485 kv. m statybos ir tokio pat dydžio parkingo ir gerbūvio darbų kaina – 6 380 000 Lt. Sutarties 2.2 punkte nustatyta objekto vieno kvadratinio metro kaina – 1 422,52 Lt. Numatyta sąlyga, jog objekto kaina gali padidėti, jei bus įrengta parkavimo aikštelė ant pastato stogo (Sutarties 2.12 p.). Taip pat buvo nustatyta apmokėjimo už atliktus darbus tvarka, pagal kurią kiekvieno dalinio apmokėjimo pagrindas – perdavimo-priėmimo aktas, pasirašomas sutarties šalims įvertinus kiekviename etape atliktų darbų kiekį ir kokybę (sutarties 2.3 p.). Pagal sutarties 3.1 punktą rangovas įsipareigojo visus šios sutarties 1.1 punkte nurodytus darbus pradėti 2003 m. liepos 30 d., o užbaigti – 2003 m. gruodžio 29 d. Kartu su minėta sutartimi AB SEB bankas pateikė priedo Nr. 4 kopiją – orientacinę statybos sąmatą, su nurodyta preliminaria statybos su projektavimu kaina – 6 380 000 Lt, patvirtinta rangovo UAB „Tradicija“ direktoriaus V. P. parašu. 2003 m. rugpjūčio 12 d. kreditavimo sutartimi Nr. 15311010456-5 AB SEB bankas suteikė 5,1 mln. Lt ilgalaikį kreditą UAB „LNTV“ parduotuvės pastato Švitrigailos gt. 40a, Vilniuje statybai. Sutarties 3.1.1. punkto e, f papunkčiai numatė pareigą kredito gavėjui pateikti objekto statybos darbų sąmatą, mokėjimo dokumentus, apie 1.3 mln. Lt piniginį įnašą, o sutarties 8.1.7 punkte nurodyta statomo pastato (parduotuvės) sąmatinė vertė – 6,4 mln. Lt.
Teismas sprendė, kad šalys neginčijo atliktų darbų kiekio, kokybės, bet tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 2003 m. liepos 30 d. statybos rangos sutartyje nurodytos tikrosios kainos bei apmokėjimo už atliktus darbus, nes atsakovas pasirašė ne visus atliktų darbų perdavimo aktus ir atsisakė sumokėti ieškovo prašomą sumą dėl to, kad ieškovas pažeidė esminę sutarties sąlygą – viršijo sutartą objekto statybos 1 kv. m (1 132,66 Lt) ir bendrą (5,08 mln. Lt) kainą.
Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad 2003 m. liepos 30 d. data buvo pasirašytos dvi sutartys, kurias pasirašė rangovo UAB „Tradicija“ vardu direktoriaus V. P. (šioje byloje atsakovo) ir užsakovo UAB „LNTV“ vardu – direktoriaus A. M. , patvirtindami antspaudais. Teisme atsakovas V. P. paaiškino, kad pasirašė abi sutartis su skirtingomis kainomis, nes iš UAB „Glijus“ perėmė įsipareigojimus pagal nurodytą 5,08 mln. Lt kainą, o tuo metu jau buvo aišku, kad 5,08 mln. Lt kaina per maža, kad pasiekti norimą rezultatą. Todėl tuo pat metu pasirašė kitą UAB „Tradicija“ paruoštą sutarties projektą didesne 6 380 000 Lt kaina ir jį su orientacine šiai sumai statybos sąmata pateikė užsakovui UAB „LNTV“ pasirašyti. Atsakovas (užsakovas) grąžino sutartį su pirminėmis darbų kainomis ir darbai buvo vykdomi toliau. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais: šalių pasirašytu 2003 m. rugsėjo 25 d. statybos darbų finansavimo ir vykdymo grafiku (t. 1, b. l. 35 ), ieškovo UAB „Tradicija“ raštais atsakovui 2004 m. balandžio 8 d. Nr. 186, 2004 m. gegužės 10 d. Nr. 266 (t. 3, b. l. 170, 177), raštų priedais – lentelėmis (t. 3, b. l. 171-173, 178-179), atsakovo V. P. , liudytojo K. B. paaiškinimais, padarė išvadą, kad ieškovui nebuvo žinoma apie pateiktą kredito įstaigai 2003 m. liepos 30 d. sutartį, su joje nurodyta didesne statybos darbų kaina – 6,4 mln. Lt, tačiau įrodo tai, kad ieškovas nuo pat statybų pradžios siekė susitarti su atsakovu dėl didesnės kainos, siūlė ją padidinti iki 6,4 mln. Lt, pateikdamas 2003 m. liepos 30 d. ieškovo atstovo pasirašytą sutarties projektą, vėliau siūlydamas padidinti kainą net iki 7,9 mln. bei 8,07 mln. Lt. Atsakovo direktoriaus A. M. paaiškinimus, kad AB SEB bankui pateikta sutarties su 6,4 mln. Lt kaina kopija, pateikta ne atsakovo, kad pirmieji 3 lapai pasirašyti ne A. M. , o orientacinė sąmata 6,4 mln. Lt sumai jo nepasirašyta, nes su ieškovu buvo susitarta tik dėl mažesnės – 5,08 mln. Lt kainos, teismas vertintino kritiškai kaip prieštaraujančius atsakovo veiksmams, nes, kaip teigė teismas, trečiajam asmeniui AB SEB bankui pateikti dokumentus dėl kreditavimo sutarties sudarymo buvo atsakovo pareiga (Kreditavimo Sutarties 3.1.1. punkto e, f papunkčiai numatė pareigą kredito gavėjui pateikti objekto statybos darbų sąmatą, mokėjimo dokumentus apie 1,3 mln. Lt piniginį įnašą ir kt.), todėl tik atsakovas galėjo pateikti AB SEB bankui minėtą sutartį bei orientacinę sąmatą, kuriose nurodyta objekto statybos darbų kaina 6,4 mln. Lt. Būtent atsakovas buvo atsakingas už pateiktų dokumentų tikrumą, jų pasirašymą bei išsaugojimą. Teismui šių dokumentų tikrumas nesukėlė abejonių. Be to, ši sutarties kaina atsispindi ir kreditavimo sutarties 8.1.7 punkte (parduotuvės pastato sąmatinė vertė – 6,4 mln. Lt) bei priede Nr. 4 – orientacinėje statybos sąmatoje.
Teismas pripažino, kad atsakovas, pasirašydamas iš ieškovo gautą ir ieškovo parašu ir antspaudu patvirtintą 2003 m. liepos 30 d. sutartį su nurodyta objekto statybos 6,4 mln. Lt kaina, ją pateikdamas kredito įstaigai, apie tai nepranešdamas ieškovui, negrąžindamas jam pasirašyto egzemplioriaus, elgėsi nesąžiningai (CK 6.158 str.). Toks elgesys pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.). Byloje esanti 2003 m. liepos 30 d. jungtinės veiklos sutartis (t. 1, b. l. 17-21) bei 2003 m. liepos 8 d. statybos rangos sutartis, sudaryta tarp UAB „LNTV“ ir UAB „Glijas“ dėl prekybos centro Švitrigailos g. 40a/Marijampolės 8, Vilniuje statybos, kurioje objekto kaina už pastato statybą sudarė 5 080 000 Lt (t. 1, b. l. 22-25, 28-29), ribojo ieškovo galimybes dėl atsiradusių nepalankių aplinkybių laisvai derėtis su atsakovu, perėmus sutartinius įsipareigojimus pagal minėtas sutartis (CK 6.154 str. 1 d., 6.644 str.), dėl ko ieškovo direktorius V. P. pasirašė sutartį su mažesne kaina ieškovui nenaudingomis sąlygomis, nežinojo apie tai, kad atsakovas sutiko padidinti objekto statybos kainą ieškovo pasiūlytomis sąlygomis. Dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių, teismas sprendė, kad šalys susitarė vykdyti objekto statybą kredito įstaigai pateiktos 2003 m. liepos 30 d. sutarties sąlygomis, kurioje nustatyta, kad viso 4 485 kv. m bendro ploto objekto statybos, tokio pat dydžio automobilių stovėjimo aikštelės ir gerbūvio darbų kaina – 6 380 000 Lt. Sutarties 2.2 punktu nustatyta 1 kv. m kaina – 1 422, 52 Lt. Sutarties 2.12 punktas numatė sąlygą, jog objekto kaina gali padidėti – jei bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė (parkavimo) ant pastato stogo, o vienos stovėjimo vietos kaina negalėjo viršyti 4 000 Lt. Tai, teismo nuomone, ir yra ieškovo bei atsakovo valios išraiška ir sutapimas (CK 6.154, 6.159 str.), kuri tiek ieškovui, tiek atsakovui turi įstatymo galią ir abi šalis įpareigoja atlikti viską, kas šioje sutartyje yra numatyta (CK 6.189 str. 1 d.). 2004 m. balandžio 28 d. ir 2004 m. gegužės 24 d. raštuose (t. 1, b. l. 117, 146) atsakovas neįvardijo kokios konkrečiai kainos nesutiko didinti, todėl teismas pripažino, kad atsakovas, žinodamas apie pasirašytą ir kredito įstaigai pateiktą sutartį, kurioje nurodyta kaina – 6,4 mln. Lt, raštu išreikšdamas nesutikimą dėl kainos padidinimo, turėjo omenyje 6,4 mln. Lt, kurių ir nesutiko didinti. Iš 2004 m. balandžio 26 d. ir 2004 m. birželio 17 d. šalių susitarimų (t. 3, b. l. 96, 97) teismas sprendė, kad šalys susitarė tęsti darbus iki objekto užbaigimo, suderinti ir garantuoti atsiskaitymą, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas visiškai atsiskaitys. 2007 m. birželio 19 d. Statybinės teismo ekspertizės akte (t. 4, b. l. 50-65) nustatyta, jog rangovo UAB „Tradicija“ atliktų darbų aktuose nurodyta darbų kaina (6 568 827 Lt) neatitiko sutartyje su statytoju (užsakovu) UAB „LNTV“ numatytą kainos skaičiavimo būdą ir atsiskaitymo už atliktus darbus tvarką, įvertinus tai, kad 2003 m. liepos 8 d. ginčo rangos sutartimi fiksuota kaina – 5 080 000 Lt, o padidėjus bendram plotui – 4 672,15 kv. m, sudarytų 5 291 957 Lt; prie šios sumos pridėjus 42 automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo kainą - 168 000 Lt, visa kaina būtų 5 459 975 Lt. Tačiau, teismo nuomone, ši ekspertizės išvada padaryta byloje nesant duomenų apie kitą 2003 m. liepos 30 d rangos sutartimi nustatyta didesnę kainą, todėl teismas vadovavosi ekspertizės išvada tiek, kiek ji neprieštaravo teismo nustatytoms aplinkybėms, visapusiškai ištyrus ir įvertinus visus bylos įrodymus (CPK 218 str.).
Teismo teigimu, atsakovas neginčijo nei ieškovo atliktų darbų kiekio, nei jų kokybės per visą statybos darbų laikotarpį; neginčijo, kad 2004 m. birželio – liepos mėnesiais ieškovas atliko darbų už 1 354 255 Lt. Byloje yra ieškovo pateikti 2004 m. vasario – liepos mėnesiais atliktų darbų aktai, pažymos apie atliktų darbų vertę, PVM sąskaitos faktūros. Visa tai buvo išsiųsta ir įteikta atsakovui registruotais laiškais, o 2004 m. rugpjūčio 10 d. – antstolio pagalba, siūlant priimti, pasirašyti bei apmokėti (t. 1, b. l. 90-103, 104-116, 118, 147-201, 2 t. b. l. 2-36). Byloje nustatyta, kad atsakovas grąžino ieškovui nepasirašytus darbų atlikimo aktus, skolų suderinimo aktus bei PVM sąskaitas faktūras: Nr. 4031362 už 2004 metų vasario mėnesį atliktus statybos darbus, kurių kaina – 283 038 Lt; Nr. 4031365 – už 2004 metų kovo mėnesį atliktus statybos darbus, kurių kaina 687 943 Lt; Nr. 3041217 už 2004 metų balandžio mėnesį atliktus statybos darbus, kurių kaina 997 345 Lt (t. 1, b. l. 107, 117, 119, 146). Nutraukus statybos rangos sutartį, atsakovas 2004 m. rugpjūčio 10 d. raštu grąžino ieškovui darbų atlikimo aktus, PVM sąskaitas faktūras: 2004 m. gegužės 31 d. Nr. 3041251 642 773 Lt sumai, 2004 m. birželio 30 d. Nr. 3041252 – 1 084 699 Lt sumai ir 2004 m. liepos 14 d. Nr. 3041253 – 269 566 Lt sumai, nurodydamas, kad kainos neatitinka 2003 m. liepos 30 d. sutarties kainų (t. 2, b. l. 37).
Teismas nustatė, kad iš viso atsakovas UAB „LNTV“ pervedė avansu ieškovui bei sumokėjo už atliktus darbus (kartu su sumomis, pervestomis kitoms įmonėms už UAB „Tradicija“) 8 609 780,99 Lt, o UAB „Tradicija“ atsakovui grąžino 3 425 532,4 Lt (t. 3, b. l. 76). Taigi ieškovui buvo sumokėta 5 184 257,59 Lt. Prekybos centro statybos sutartinė kaina kartu su 42 vietų automobilių stovėjimo aikštele – 6 548 000 Lt. Statybos rangos sutartis buvo nutraukta 2004 m. liepos 14 d. atsakovo iniciatyva. Iš byloje esančių kadastro duomenų, (kadastriniai matavimai atlikti 2004 m. gegužės 13 d.) matyti, kad pastato baigtumas – 65 procentai (t. 4, b. l. 63). Tačiau rašytiniai įrodymai: darbų pridavimo aktai, pažymos, įrašai statybos darbų žurnale, pasirašyti abiejų šalių atstovų (t. 2, b. l. 141-146) įrodo, kad ieškovas statybos darbus objekte vykdė ir po 2004 m. gegužės mėnesio iki sutarties nutraukimo (2004-07-14) dienos ir iki to laiko atliko darbų už 1 354 255 Lt (t. 2, b. l. 146). Todėl teismas padarė išvadą, kad kadastro 2004 m. gegužės 13 d. duomenys neatspindi tikrosios padėties, buvusios sutarties nutraukimo dieną (t. 2, b. l. 2-35). VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (t. 4, b. l. 198-199) nurodyta, kad 2004 m. rugpjūčio 25 dieną užfiksuotas 100 procentų baigtumas statinio, kurio bendras plotas – 4 643,82 kv. m.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas į bylą pateikė PVM sąskaitų faktūrų kopijas (t. 5, b. l. 28-58 ), 2004 m. kovo-gruodžio mėnesiais sudarytas sutartis (t. 5, b. l. 59-116), mokėjimo nurodymus įvairiems gavėjams. Tačiau teismas sprendė, kad šiuose dokumentuose nurodyta nekonkreti mokėjimo paskirtis (pvz. galutinis atsiskaitymas, skolos dengimas ir pan.) ir jie nėra pakankami, nepatvirtina aplinkybių, kad atsakovas faktiškai atliko kokius nors statybos darbus ieškovo statytame objekte po 2004 m. liepos 14 d. Šalys neginčija atliktų darbų kiekio ir kokybės, statybos žurnalo įrašuose jokių defektų taip pat neužfiksuota (t. 2, b. l. 126-187). Pastatas priduotas nedalyvaujant ieškovui, pripažintas tinkamu naudotis (t. 3, b. l. 99). Teismas padarė išvadą, kad ieškovas atliko visus objekto statybos darbus pagal 2003 m. liepos 30 d. sutartį, todėl atsakovas privalo su ieškovu visiškai atsiskaityti pagal sutartyje nustatytą kainą (CK 6.676 str. 2 d.).
Ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo pagrįstas ir tenkintinas iš dalies – iš atsakovo priteistina ieškovui 1 363 742, 41 Lt skola (6 548 000 Lt – 5 184 257,59 Lt, CPK 178 str.). Teismas taip pat nurodė, kad patenkinus ieškinio reikalavimo dalį dėl skolos, tenkintinas reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2005 m. liepos 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 str., 6.210 str.).
Atsakovui V. P. jokie konkretūs reikalavimai byloje nebuvo pareikšti, todėl jo atžvilgiu teismas ieškinį atmetė (CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB ,,LNTV“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
1. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.
Pripažinęs statybos rangos sutartį, atsakovo (teismo teigimu) pateiktą bankui kaip tikrąją rangos sutartį, teismas nevertino byloje esančių įrodymų bei nesilaikė materialinės teisės normų reikalavimų, nustatytų statybos rangos santykiams bei tikriesiems šalių ketinimams. Tarp UAB ,,LNTV“ ir UAB ,,Tradicija“ 2003 m. liepos 30 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis dėl minėto prekybos centro statybos, kurioje 1 kv. m kaina, įskaitant PVM, buvo 1 132,66 Lt. 2004 m. gegužės 10 d. ir 2004 m. gegužės 21 d. UAB ,,Tradicija“ raštuose UAB ,,LNTV“ prašoma dėl padidėjusios objekto statybos kainos papildyti Statybos rangos sutartį pagal pateiktą kainų patikslinimo lentelę. Iš minėtos lentelės matyti, kad pradinė viso objekto statybos kaina buvo 5 080 000 Lt ir rangovai prašo ją padidinti iki 8 070 822 Lt. FNTT specialisto išvadoje taip pat nurodyta objekto 1 kv. m statybos kaina su PVM 1 132,66 Lt. Neteisingas teismo argumentas, kad 2004 m. balandžio 28 d. ir 2004 m. gegužės 24 d. raštuose atsakovas neįvardijo, kokios konkrečiai kainos nesutiko didinti, todėl pripažintina, kad žinodamas apie pasirašytą ir kredito įstaigai pateiktą sutartį, kurioje nurodyta kaina – 6,4 mln. Lt, raštu išreikšdamas nesutikimą dėl kainos padidėjimo atsakovas turėjo omenyje 6,4 mln. Lt, kurios ir nesutiko didinti.
Teismas visiškai nevertino 2004 m. rugpjūčio 10 d. UAB ,,LNTV“ rašto ieškovui, kad atliktų darbų aktuose nurodyti įkainiai neatitinka įkainiams, nurodytiems sutartyje, kad viso objekto kaina – 5 080 000 Lt, ir kad 1 kv. m kaina su PVM – 1 132,66 Lt. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad objekto kaina galėjo padidėti tik įrengiant papildomai parkavimo aikštelę, kur vienos aikštelės kaina – 4 000 Lt. V. P. teisme nurodė, kad projektą ir sutartį, kurioje 1 kv. m statybos kaina nurodyta 1 422,52 Lt, parengė UAB ,,Tradicija“. Atsakovas 2003 m. liepos 30 d. statybos rangos sutarties, kurioje objekto statybos vertė 6 380 000 Lt, bei priedų prie minėtos sutarties neturi ir neturėjo. Bankui pateiktoje Statybos rangos sutartyje buvo pakeisti du lapai 1 ir 2, nurodant kitą kainą, o kiti sutarties lapai tiek turiniu, tiek parašų išdėstymu, tapatūs sutarčiai, kur 1 kv. m kaina nurodyta 1 132,66 Lt. Atsakovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad bankui pateikta sutartis yra suklastota, tačiau teismas nesiėmė jokių priemonių tokiai aplinkybei ištirti ir, pažeisdamas CPK 184 straipsnį, suklastotą įrodymą laikė įrodinėjimo priemone. Nei ieškovas, nei bankas nepateikė sutarties originalo, kuriame būtų nurodyta statybos kaina – 6 380 000 Lt.
2. Neteisinga teismo išvada, kad ieškovas visiškai atliko statybos darbus pagal 2003 m. liepos 30 d. sutartį. Sutarties 2.11 punkte buvo detalizuota, kad į statybos objekto kainą įeina vertė visų darbų, kuriuos reikia atlikti tam, kad objektas būtų priduotas Valstybinei priėmimo komisijai, išskyrus miesto savivaldybei pareikalautus atlikti darbus gerinant miesto infrastruktūrą. Statybos rangos teisniai santykiai tarp šalių pasibaigė neperdavus statybos darbų rezultato užsakovui. Atsakovas UAB ,,LNTV“ nuo 2004 m. liepos 14 d. vienašališkai nutraukė statybos rangos sutartį dėl rangovo UAB ,,Tradicija“ padaryto esminio sutarties sąlygų pažeidimo. Pasibaigus statybos rangos sutarties teisiniams santykiams dar iki galutinio darbų rezultato priėmimo ir neatlikus visų sutartyje numatytų darbų, ypatingai tų darbų, kurie neturi įtakos statomo pastato plotui, apmokėjimas už faktiškai atliktus darbus, skaičiuojant kainą pagal pastato plotą, būtų neteisingas ir nesąžiningas (CK 1.5 str.). Kadangi šalys susitarė dėl objekto kainos skaičiavimo būdo ir kriterijaus, ieškovo reikalavimas apmokėti už darbus pagal kainą, nurodytą jų atliktų darbų aktuose, prieštarauja CK 6.671 straipsnio esmei. Statybinės teismo ekspertizės aktu nustatyta, kad rangovo UAB ,,Tradicija“ atliktų darbų aktuose nurodyta kaina neatitinka sutartyje su užsakovu numatytam kainos skaičiavimo būdui ir atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkai ir kad UAB ,,Tradicija“ kaip rangovas, neatliko darbų visa apimtimi, kuri nurodyta sutartyje, kadangi UAB ,,LNTV“ šią sutartį nutraukė, o prekybos centro pastato baigiamieji darbai buvo užbaigti pasitelkus kitus rangovus, taip pat dalyvavusios pastato pripažinimo tinkamu naudotis procedūroje. Byloje esantys kadastro duomenys 2004 m. gegužės 13 d. patvirtina, kad tuo metu pastato baigtumas sudarė 65 procentus. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad galutinai pastato statybos darbus užbaigė kiti asmenys.
3. Teismo iš atsakovo ieškovui priteista suma yra nepagrįsta. Pagal kadastrinius matavimus pastato bendras plotas – 4 672,15 kv. m. Todėl prekybos centro kaina – 5 291 957 Lt, o pridėjus prie šios sumos 42 automobilių aikštelių įrengimo kainą 168 000 Lt, iš viso – 5 459 975 Lt. Pagal FNTT specialisto išvadą atsakovas avansu bei už atliktus darbus apmokėjo iš viso 8 609 780,99 Lt. Tačiau minėtoje išvadoje prie pervestų kitoms įmonėms sumų nebuvo įskaityta pervestos piniginės lėšos – 300 000 Lt UAB ,,Vilsta“ iki sutarties nutraukimo už UAB ,,Tradicija“. UAB ,,LNTV“ prašymu UAB ,,Tradicija“ grąžino 3 425 523,4 Lt. Taigi UAB ,,Tradicija“ liko 5 484 257,59 Lt. Atsakovas ieškovui bei subrangovams 2004 m. gegužės 20 d., esant 64 proc. objekto baigtumui, permokėjo 2 634 168,6 Lt. Iš pateiktų darbų atlikimo aktų matyti, kad 2004 m. birželio – liepos mėnesiais buvo atlikta darbų už 1 354 255 Lt. Todėl UAB ,,Tradicija“ permoka liko 1 279 913,6 Lt (2 634 168,6 – 1 354 255), iš kurios atėmus 660 000 Lt UAB ,,Tradicija“ sumokėtų fiziniams asmenims už UAB ,,LNTV“ vardu įsigytus žemės sklypus, permoka ieškovui lieka 619 913,6 Lt.
Ieškovas BUAB ,,Tradicija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Jo nuomone, teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl galiojančios sutarties, atliktų darbų, jų priėmimo, kokybės, ir atsakovo pareigos sumokėti už kokybiškai atliktus darbus, statinio baigtumą. Atsakovas per visą sutarties vykdymo laikotarpį elgėsi nesąžiningai, nuslėpė tikrąją statybos rangos sutartį ir nepagrįstai atsisakė mokėti už atliktus darbus, nereikšdamas pretenzijų dėl darbų kokybės. Jis naudojasi ieškovo atliktų darbų rezultatu – visiškai užbaigtu prekybos centru. Atsakovas neįrodė, kad darbus užbaigė kiti rangovai. Šio teiginio nepagrindžia ir apeliaciniame skunde. Su apeliaciniu skundu pateikti darbų atlikimo aktų tikrumas abejotinas, nes jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, teigiant, kad tokių dokumentų neturi. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui, pažeidžia CPK 314 straipsnio nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2003 m. liepos 30 d. buvo sudariusios statybos rangos sutartį dėl prekybos centro su automobilių stovėjimo aikštele Švitrigailos g. 40a/Marijampolės g. 8, Vilniuje, pastatymo, numatant galimybę didinti objekto kainą jei bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ant pastato stogo. Sutartyje aptarta vieno kvadratinio metro darbų kaina, atsiskaitymo už atliktus darbus tvarka. Ieškovas atliko darbus, juos perdavė atsakovo įgaliotam statybas prižiūrinčiam asmeniui. Pretenzijų dėl darbų ir jų kokybės nepareikšta. Jų atsakovas nereiškia ir bylos nagrinėjimo metu. Ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos sumokėti likusią sumą už ieškovo atliktus ir atsakovui pateiktus darbus tuo pagrindu, kad ieškovo atliktų darbų kaina apskaičiuota pažeidžiant statybos rangos sutartį, viršijant joje sutartą vieno kvadratinio metro kainą – 1 132,66 Lt, bei dėl pačios rangos sutarties turinio, t. y. joje nurodytos tikrosios statybos darbų kainos. Atsakovas laikosi tos pozicijos, kad tikroji ginčo sutarties kaina – ne 6 568 827 Lt, kaip teigia ieškovas, o – 5 080 000 Lt (CPK 202 str.).
Statybos rangos sutarčių ypatumus reglamentuoja CK XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos, tačiau tokiose sutartyse aptartų darbų kainos nustatymą reglamentuoja bendrosios rangos sutarčių taisyklės (CK 6.653 str.), kurios taikomos ir statybos rangos sutartims. CK 6.653 straipsnis nustato kelis darbų kainos nustatymo būdus: sutartyje nurodant konkrečią kainą arba jos apskaičiavimo būdus ir kriterijus, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą. Iš šių nuostatų akivaizdu, kad šalys turi pasirinkimo galimybę, t. y. pačios nuspręsti kainos nustatymo būdus (CK 6.659 str. 1-3 d.). Rangos sutarties kaina, jos rūšies (konkreti, apytikslė) nustatymas yra rangos sutarties sąlygos, kurių turinys turi būti aiškinamas pagal CK 6.193 straipsnio įtvirtintas bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, t. y. nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl jos (sutarties) sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3406/2000, 3K-3-424/2004, 3K-3-19/2009, 3K-3-54/2009 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad egzistuoja dvi ta pačia data – 2003 m liepos 30 d. sudarytos ir šalių atstovų pasirašytos statybos rangos sutartys. Viena – darbams už 5 080 000 Lt (1 kv. m. kaina 1 132,66 Lt), kita darbams už 6 380 000 Lt. Abi sutartys sudarytos dėl to paties dydžio 4 485 kv. m ploto objekto statybos, tomis pačiomis sąlygomis, tačiau skirtingomis kainomis. Nors statybos rangos sutarties, kurios darbų vertė 6 380 000 Lt teismui pateikta tik kopija, o pirminės sutarties yra ir originalas, vis tik pirmosios instancijos teismas pripažino statybos rangos sutartį su 6 380 000 Lt kaina kaip tikrą sutartį, sudaryta šalių valia pakeičiant pirminę sutartį. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka. Atsakovas V. P. (buvęs ieškovo vadovas), perėmus iš UAB ,,Glijas“ pirminį statybos rangos variantą, parengė naują sutarties projektą 6 380 000 Lt sumai, jį pasirašė ir kartu su orientacine statybos sąmata perdavė atsakovo vadovui, o pastarasis, nors ir negrąžino pasirašyto sutarties egzemplioriaus UAB „Tradicija“ vadovui, tačiau ginčo sutartį pasirašė ir ją pateikė kredito įstaigai – SEB bankui ir gavo ilgalaikį 5 100 000 Lt kreditą ginčo objekto statybai. Tai įrodo, kad tokia sutartis, nors ieškovo vadovui nebuvo žinoma apie jos likimą ir atsakovo veiksmus, realiai egzistavo ir buvo realizuota gaunant kreditą. Byloje yra duomenys, kad ieškovo vadovas ir toliau siekė inicijuoti derybas dėl didesnės statybos darbų kainos, tačiau statybos darbai nebuvo stabdomi, o atlikti – perduodami atsakovui, priimami, už juos, nors ir reiškiant nepasitenkinimą dėl kainų, sumokama. Iš viso buvo sumokėta 8 609 780,99 Lt. Vėliau atsakovas atsiėmė iš ieškovo 3 425 523,4 Lt kaip permoką. Bylos šalys – ūkine komercine veikla užsiimantys, pelno siekiantys ir veikiantys savo rizika juridiniai asmenys. Tokiems subjektams taikytini griežtesni reikalavimai dėl jų teisių ir pareigų žinojimo, sąžiningumo. Atsakovas, priėmęs ieškovo ginčo sutarties projektą dėl didesnių statybos darbų kainų, nuslėpė nuo ieškovo apie tai, kad ją pasirašė ir ja pasinaudojo savo naudai, neatsižvelgė į kitos šalies pagrįstą interesą, ignoravo ieškovo iniciatyvą derėtis, taip versdamas ieškovą dirbti pagal pirminę sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįsta išvadą, kad tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip nesąžiningi, neprotingi ir neteisingi (CK 1.5, 6.158 str.).
Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylą, teisingai aiškino sutarties turinį (CK 1.5, 6.193 str.), teisingai įvertino įrodymus (šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus (sutartis, darbų priėmimo-perdavimo aktus, pažymas, PVM sąskaitas faktūras, kitus dokumentus, šalių susirašinėjimo medžiagą, liudytojų parodymus, ekspertizės aktą, išvadą, kt. rašytinius įrodymus (t. 1, b. l. 17-36, 42-201, t. 2, b. l. 2-37, 126-187, t. 3, b. l. 76, 99, 171-173, 178-179, t. 4, b. l. 50-65, t. 5, b. l. 28-123, 148), paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 177, 178, 183, 185 str.) ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas pagal sutartį, kurios darbų kaina su padidėjimu dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo ant pastato stogo 6 548 000 Lt, atliko atsakovui darbų už tokią pačią kainą. Kadangi ieškovui už darbus sumokėta 5 184 257,59 Lt, tai atsakovas liko skolingas ieškovui 1 363 742,41 Lt. Vertinti šių faktinių aplinkybių kitaip, nėra pagrindo. Atsakovas neįrodė, kad neturi pareigos sumokėti šią sumą ieškovui už jo atliktus darbus.
Iš apeliacinio skundo motyvų bei apelianto atstovo paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad atsakovas nepripažįsta, kad įmonės vadovas pasirašė ir pateikė ginčo sutartį bankui kreditui gauti, nes vadovo A. M. parašai, atsakovo nuomone, nėra tapatūs tikriesiems vadovo parašams. Teisėjų kolegija atmeta tokį apelianto teiginį. Byloje yra tiktai ginčo sutarties kopija, todėl atsakovo vadovo parašų tapatumo tikrinimas specialia tvarka netenka prasmės. Tačiau kiti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad šią ginčo sutartį kreditui gauti pateikė ne kas kitas, o atsakovo vadovas. Jei ją būtų pateikęs vienintelis atsakovo akcininkas, tai taip pat nekeistų esmės. Teisėjų kolegijai SEB bankas pateikė atsakovo kreditavimo dokumentų paketą (originalą), kuriame nustatyta, kad paraišką UAB ,,LNTV“ kreditui gauti teikė būtent įmonės vadovas A. M. . Ant paraiškos yra originalūs parašai ir originalus įrašas apie ginčo pastatų statybos kainą – 6 400 000 Lt. Ši kaina iš esmės atitinką ginčo sutarties kainą. Paraiškoje esančių parašų atsakovas neginčija. Byloje nustatyta, kad būtent A. M. ieškovo įmonės vadovas padavė pasirašytą ginčo sutartį su padidinta statybos darbų kaina. Iš to darytina išvada, kad atsakovo vadovas žinojo apie ginčo sutartį ir ją pateikė (neturi reikšmės vienas ar su vienintelio akcininko atstovu) bankui.
Nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžiamas pirminės sutarties pagrindu. Tokie argumentai būtų reikšmingi tuo atveju, jei teisėjų kolegija pripažintų šią pirminę sutartį vienintele realiai egzistuojančia sutartimi. Pirmosios instancijos teismas aiškiai pasisakė sprendime, kad Statybos ekspertizės išvadą vertina tiek, kiek ši išvada neprieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Teismas atsižvelgė į tai, kad ekspertams buvo pateikta tik pirminė statybos rangos sutartis (ginčo sutartis atsirado byloje vėliau), tačiau ir be šios sutarties minėtose išvadose nustatyta, kad ieškovas atliko atsakovui darbų už 6 568 827 Lt, ir tai neprieštarauja byloje esančių atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų turiniui bei kitiems duomenims. Atsakovas nereiškė pretenzijų, kad atlikti darbai būtų papildomi, nesuderinti su atsakovu.
Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino tų aplinkybių, kad atsakovas yra tiesiogiai atsiskaitęs su subrangovu UAB ,,Vilsta“ – 300 000 Lt ir ieškovas turi pareigą sumokėti už atsakovą 660 000 Lt pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius. Apeliantas nepagrindė teiginio apie 300 000 Lt sumokėjimą už darbus tiesiogiai subrangovui finansinės atskaitomybės dokumentais. Toks faktas nėra užfiksuotas ir 2007 m. spalio 25 d. Vilniaus apygardos teismo sprendime civilinėje byloje pagal UAB „Vilsta“ ieškinį atsakovui UAB ,,LNTV“, dalyvaujant trečiajam asmeniui BUAB „Tradicija“. Iš šio sprendimo turinio matyti, kad ginčas vyko dėl kitos nerašytinės rangos sutarties, pagal kurią darbus atliko UAB „Vilsta“, atsakovui nutraukus sutartį su BUAB „Tradicija“, nors atsakovas tokį sandorį neigė. Iš minėto teismo sprendimo turinio negalima nuspręsti apie konkrečius UAB ,,Vilsta“ atliktus darbus, o ir apeliantas nepateikė įrodymų, kad ši bendrovė atliko darbus, kurių neatliko ieškovas UAB ,,Tradicija“, privalėjęs atlikti pagal statybos rangos sutartį, todėl ir šių darbų kaina turėtų būti sumažinta suma, priteista iš atsakovo ieškovui. Vėlgi iš minėto teismo sprendimo matyti, kad UAB ,,Vilsta“ darbų užduotys buvo keičiamos – bendrovė atliko kitus vietoj sutartų ir papildomus darbus (pvz., vietoj pėsčiųjų šaligatvio iš plytelių įrenginėjo šaligatvį iš trinkelių ant sustiprinto pagrindo; sklypo zonoje klojo vamzdžius, reikalingus kloti kabelius ir t. t.). Dėl šių faktinių aplinkybių nėra pagrindo teiginiui, kad UAB ,,Vilsta“ atliko ieškovo nebaigtus darbus.
Dėl apelianto nurodytos ieškovo pareigos sumokėti už atsakovą 660 000 Lt teisėjų kolegija nepasisako, nes dėl tokios ieškovo pareigos nagrinėjamas ginčas apeliacinės instancijos teisme. Byla dar neišnagrinėta.
Nepagrįstas apelianto teiginys, kad atsakovas rašytiniais įrodymais įrodė, kad 2004 m. liepos 14 d. nutraukus rangos sutartį su ieškovu, statybos darbus objekte tęsė kitos bendrovės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas atliko darbus ir po 2005 m. gegužės 13 d., kai buvo užfiksuoti kadastro duomenys apie statybos objekto 65 proc. baigtumą, t. y. dirbo iki liepos vidurio. Statinys pripažintas tinkamu naudoti 2004 m. rugpjūčio 18 d., o 2004 m. rugpjūčio 25 d. užfiksuotas 100 proc. statinio baigtumas. Tai pakankamai trumpas laiko tarpas, kad po ieškovo atliktų darbų pabaigos iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti, kiti rangovai būtų galėję atlikti didelės apimties statybos darbus. Teismas teisingai įvertino apelianto pateiktus rašytinius įrodymus – 2004 m. kovo–gruodžio mėnesiais surašytus dokumentus įvairiems tiekėjams (t. 5, b. l. 59-116) kaip neatitinkančius įrodymams keliamų reikalavimų (CPK 177 str.) ir nepagrindžiančių fakto, kad atsakovas atliko kokius nors statybos darbus ginčo objekte po 2004 m. liepos 14 d. Kaip pavyzdį galima pateikti 2004 m. rugsėjo 2 d., 2004 m. rugsėjo 6 d. ir 2005 m. sausio 24 d. UAB ,,Baltic master“ PVM sąskaitas faktūras iš kurių matyti, kad atsakovas nupirko iš minėtos įmonės apsauginio bamperio komplektus (t. 5, b. l. 28-31). Kaip tai susiję su ginčo sutarties vykdymu, apeliantas nepaaiškino. Byloje yra prekių pirkimo PVM sąskaitos faktūros, išrašytos 2004 m. gruodžio 22-23 d., 2005 m. rugsėjo 7 d., dalis jų be datų (t. 5, b. l. 28, 32, 34) ir t. t., t. y. išrašytos tuo laiku kai statinys jau buvo priduotas ir pripažintas tinkamu naudoti. Tokių dokumentų turinys aiškiai prieštarauja nagrinėjamo ginčo tirtinoms ir nustatinėtinoms byloje faktinėms aplinkybėms, todėl negali būti pripažinti įrodymais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks apelianto elgesys, kai teikiami dokumentai akivaizdžiai nesusiję su byla, vertinamas kaip nesąžiningas, nukreiptas vilkinti bylą.
Apeliaciniam teismui pateikti du 2004 m. liepos 30 d. atliktų darbų aktai negali būti priimti ir vertinami kaip įrodymai. Pirmiausia, tokie įrodymai pagal juose nurodytą datą, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas neteikė tokių įrodymų, teigdamas kad jų neturi. Kaip ir iš kur atsirado teikiami dokumentai, apeliantas nenurodė. Nors apeliantas teigia, kad būtinybė pateikti tokius įrodymus atsirado vėliau, paaiškėjus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino statinio užbaigtumo. Tačiau toks teiginys neatitinka tiesos. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo statinio baigtumo klausimą ir dėl to pasisakė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išimčių, dėl kurių galėtų būti priimti apelianto pateikti papildomi įrodymai apeliacinės instancijos teismui, nenustatyta (CPK 314 str.).
Iš teismui pateikto 2006 m. kovo 30 d. Vilniaus m. pirmojo apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Betono dangos“ ieškinį atsakovui UAB „LNTV“ matyti tik tai, kad minėtas ieškovas reikalavo sumokėti už atliktus darbus ginčo objekte pagal 2004 m. rugsėjo mėnesio PVM sąskaitas faktūras, tačiau už kokius darbus, nenurodyta, t. y. ar tai papildomi darbai, nesutarti su nagrinėjamos bylos ieškovu, ar darbai, kurių neatliko ieškovas. Be to, kaip jau minėta, statinio 100 proc. baigtumas buvo užfiksuotas 2004 m. rugpjūčio 25 d., t. y. iki minėtų darbų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkindama apeliacinio skundo, teisėjų kolegija iš atsakovo (apelianto) priteisia trečiojo asmens akcinės bendrovės SEB bankas naudai bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 573,42 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Bylinėjimosi išlaidos įrodytos, nėra didelės, įvertinus ginčo pobūdį ir bylos sudėtingumą. Atsakovas taip pat turi sumokėti išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 2 t., b. l. 135), todėl iš jo priteistina valstybei 22 Lt.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LNTV“ trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankas 573,42 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt tris litus keturiasdešimt du centus) atstovavimo išlaidų ir valstybei – 22 Lt (dvidešimt du litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.