Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, susipažinęs su Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Laukaičio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis įmonėje „T. D. C.“ darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 303 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2008 metų sausio-vasario mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šiaulių mieste, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, neturėdamas teisėto pagrindo, paimdamas kaip užstatą (garantą) už paskolintus pinigus, įgijo iš M. B. dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. B. vardu.

Be to, jis 2008 metų vasario mėnesio pabaigoje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šiaulių miesto autobusų stotyje, esančioje Tilžės g. 109, išmesdamas į šiukšlių dėžę M. B. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pasikėsino sunaikinti M. B. asmens dokumentą, tačiau veikos neužbaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes kortelę surado ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ir panaudojo nusikalstamų veikų darymui, dėl ko buvo padaryta didelė žala.

Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2008 m. pradžioje klasės draugui M. B. paskolino 200 Lt, o po kelių savaičių – dar 100 Lt. Norėdamas apsidrausti, kaip užstatą paėmė M. B. asmens tapatybės kortelę. M. B. vengė grąžinti skolą, sakė, kad neturi pinigų, todėl supykęs išmetė M. B. asmens tapatybės kortelę Šiaulių autobusų stotyje į šiukšlių dėžę. Dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 166-168, 174-175).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. K. prisipažinimo, jo kaltę taip pat įrodo kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme.

Liudytojas G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. lapkričio 14 d. apie 10 val. į Telšių rajono 3-iąjį notarų biurą kreipėsi asmenys, norėdami atlikti notarinį veiksmą – nekilnojamojo turto perleidimą. Tikrinant vieno asmens tapatybės dokumentus įtarimą jam sukėlė pateikta asmens tapatybės kortelė, išduota M. B. vardu. Paprašius palaukti, kol bus patikrinta kortelė, asmuo pasišalino. Po kelių dienų atvyko tikrasis turto savininkas M. B. ir buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 13-17).

Liudytojas L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pagal įgaliojimą turėjo teisę sudaryti I. S. ir P. S. priklausančio nekilnojamojo turto – sodybos su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį. Jam paskambino du jauni vyriškiai, kurie apžiūrėjo sodybą ir pas notarą sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartį sudarė jis, t.y. L. K., kaip savininkų atstovas pagal įgaliojimą, ir M. B.. Kaip vyko sandoris, taip pat neprisimena, bet jokių nesklandumų nekilo (b. l. 61-63, 76-78).

M. B., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 86-1-00846-08, parodė, kad 2008 m. pradžioje klasės draugui R. K. kaip užstatą už pasiskolintus iš jo 300 litų davė savo asmens tapatybės kortelę. Kortelės R. K. jam negrąžino. Netrukus gavo pranešimą apie jo, t.y. M. B. vardu paskaičiuotą žemės mokestį, nors jokios žemės niekada neturėjo. Išsiaiškino, kad jo vardu įforminta žemės pirkimo-pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini). 2008 m. lapkričio 14-15 d. paskambinęs nepažįstamas asmuo paprašė susitikti ir pasakė, kad pasinaudojus jo asmens tapatybės kortele nupirkta žemė. Kad ateityje nekiltų problemų su teisėsauga, pasiūlė atvykti į Telšius ir sutvarkyti pardavimo dokumentus. Susitiko su dviem nepažįstamais asmenimis ir su vienu iš jų, kaip vėliau sužinojo – G. L., pas notarą pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 89-92, 102-103).

G. L., apklaustas liudytoju ir įtariamuoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 86-1-00846-08, parodė, kad 2008 m. pabaigoje E. S. paprašė, kad jis (G. L.) savo vardu įsigytų sodybą (duomenys neskelbtini). Po kokios savaitės su E. S. nuvyko pas notarą G. P. Pats E. S. liko automobilyje, o jis (G. L.) su pardavėju – asmeniu, kurio vardu buvo išduota asmens tapatybė kortelė, nuėjo į notaro G. P. kontorą. Notarui sukėlė įtarimą pardavėjo asmens tapatybės kortelė, todėl jis sandorio neformino. Belaukiant migracijos tarnybos darbuotojo pardavėjas iš notaro biuro pasišalino. Po kelių dienų E. S. prie Telšių autobusų stoties pasiėmė nepažįstamų žmogų, kaip vėliau sužinojo – M. B., ir pas notarą pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 107-113, 121-123).

E. S., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 86-1-00846-08, parodė, kad susirado skelbimą apie parduodamą sodybą (duomenys neskelbtini). Ten nuvykęs, susitiko su vyriškiu, apžiūrėjo sodybą ir nutarė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą Telšiuose. Sodybą su žeme paprašė užrašyti G. L. vardu. Forminti pirkimo dokumentų atvyko kitas asmuo (ne tas vyriškis, kuris jam parodė sodybą), notarui pateikė suklastotą asmens tapatybės kortelę, todėl notaras sandorio neformino. Tada jis (E. S.) susirado tikrąjį M. B. ir pas notarą pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 127-130, 131-134, 135-137).

Iš specialisto išvados matyti, kad asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota M. B. vardu, yra atspausdinta pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t.y. ji yra tikra. Asmens tapatybės kortelėje esanti fotonuotrauka nėra pirminė. Pakeitimas atliktas užklijuojant laminavimo plėvelę su lazeriniu spausdintuvu atlikta nuotrauka ant asmens tapatybės kortelės averso (b. l. 56-57).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad notaras G. P. savo iniciatyva pateikė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą, žemės sklypo ir jame esančių pastatų, statinių ir kitų priklausinių pirkimo-pardavimo sutartį, žemės sklypo ir jame esančių pastatų, statinių ir kitų priklausinių perdavimo-priėmimo aktą, sudarytus 2008-11-18 Telšių rajono 3-iajame notarų biure tarp M. B. ir G. L., bei nekilnojamojo turto (žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šiame sklype esančių pastatų, statinių ir priklausinių) pirkimo-pardavimo sutartis bei perdavimo-priėmimo aktus, sudarytus 2008-02-25 tarp P. S., I. S., atstovaujamų L. K., ir M. B. Jurbarko r. 2-ajame notarų biure (b.l. 18-19, 20-21, 22-35, 46-51).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad R. K. neteisėtai (paimdamas kaip užstatą už paskolintus pinigus) įgijo fizinio asmens dokumentą, t.y. asmens tapatybės kortelę, o po to šią asmens tapatybės kortelę dėl negrąžintos skolos išmetė į šiukšlių dėžę, kur ją surado ir panaudojo nusikalstamų veikų darymui nenustatytas asmuo ir dėl to buvo padaryta didelė žala. Šią teismo išvadą, be paties kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kita teisme ištirta rašytinė bylos medžiaga – įtariamųjų M. B., G. L., E. S., liudytojų G. P. ir L. K. apklausos protokolai, specialisto išvada, dokumentų pateikimo protokolai. Minėti įrodymai gauti teisėtu būdu, atitinka tarpusavyje ir jų pagrindu teismas pripažįsta R. K. kaltu padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas.

R. K., paimdamas kaip užstatą už paskolintus pinigus, be teisėto pagrindo įgijo jam nepriklausantį dokumentą – M. B. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, tai darydamas veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, jog neturėdamas teisinio pagrindo įgyja svetimą dokumentą ir norėjo taip elgtis. Kaltinamojo veika šioje dalyje atsižvelgiant į objektyviai atliktus veiksmus, tyčios turinį ir nusikalstamos veikos dalyką teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. Kaltinamasis, išmesdamas M. B. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, siekė šį dokumentą sunaikinti, kad teisėtam šio dokumento savininkui būtų neįmanoma juo naudotis pagal tiesioginę paskirtį, tačiau savo sumanymo neįgyvendino dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes dokumentą surado ir panaudojo nusikalstamų veikų darymui nenustatytas asmuo. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo pažeista įstatymų saugoma vertybė – dokumento teisinės apyvartos patikimumo ir saugumo principas, šiai vertybei buvo padaryta didelė žala. Išmesdamas svetimą dokumentą, kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė galimus pavojingus padarinius ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, todėl veikė netiesiogine tyčia. R. K. veika šioje dalyje pagal objektyviai atliktus veiksmus, dėl šių veiksmų atsiradusius padarinius, tyčios turinį teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas sunaikinti dokumentą pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 303 str. 1 d.

Kaltinamojo veikos padarytos atskira tyčia, skirtingais veiksmais ir skirtingu metu, todėl jos sudaro realiąją nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 303 str. 1 d., sutaptį.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Esant įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai (Lietuvos Respublikos BPK 418 straipsnis), baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos baudos kaip alternatyvios bausmės; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja; civilinis ieškinys nepareikštas.

Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, R. K. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 303 str. 1 d., padarymą siūlo skirti subendrintą 20 MGL (2600 Lt) baudą. Kaltinamasis su baudos dydžiu nesutinka, prašo skirti mažesnę baudą.

R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi. R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. R. K., būdamas neteistas (b.l. 179), padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, viena veika (neteisėtas dokumento įgijimas) – padaryta tiesioginės tyčios forma ir yra baigtas nusikaltimas, antroji veika (pasikėsinimas dokumentą sunaikinti) – padaryta netiesioginės tyčios forma ir nutrūko pasikėsinimo stadijoje. R. K. nusikaltimų padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, šiuo metu nuobaudų galiojimas pasibaigęs (b.l. 180-184), iš dalies darbingas, jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (b.l. 192). Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už padarytus nusikaltimus straipsnių sankcijose numatytas baudas, kurių dydžiai atsižvelgiant į padarytų veikų pobūdį, sukeltus padarinius ir turtinę kaltinamojo padėtį nustatytini mažesni, nei baudžiamajame įstatyme už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus numatyti baudos bausmės vidurkiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendė:

R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. ir skirti jam 12 MGL (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties litų) dydžio baudą.

R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 303 str. 1 d. ir skirti jam 8 MGL (vieno tūkstančio ir keturiasdešimties litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, galutinę bausmę R. K. skirti 16 MGL (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimties litų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimo neišvykti – nekeisti, panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.