Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje N. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, be išsilavinimo, nedirbančiam, gyv. (duomenys neskelbtini), už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. prašoma taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui: N. B., 2015 m. liepos 21 d. apie 2.45 val. būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, Debreceno gatvėje, Klaipėdos m., Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulei K. K. ir vyresniajai patrulei L. J., vykdančioms tiesiogines savo pareigas, nurodžius jam sustoti ir nulipti nuo dviračio kuriuo važiavo, išvadino necenzūriniais žodžiais ir vengdamas sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtą, tyčia vieną kartą spyrė patrulei K. K. į pilvą, pargriovė ant žemės ir pradėjo smaugti, tuo K. K. padarydamas paviršinius odos nubrozdinimus su minkštųjų audinių patinimu kaklo priekiniame paviršiuje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko, vieną kartą spyrė vyresniajai patrulei L. J. į pilvą, pargriovė ant žemės, vieną kartą sudavė į kairę akį, tuo L. J. padarydamas kairės akies sumušimą su muštinėmis žaizdomis-odos nubrozdinimais akies viršutiniame bei apatiniame vokuose, kad sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. pasipriešino savo pareigas vykdančioms valstybės tarnautojoms- Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulei K. K. ir vyresniajai patrulei L. J., atliekančioms tiesiogines pareigas.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, jog šias baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė N. B..

Nukentėjusioji L. J. parodė, kad dirba Klaipėdos kelių policijos biure. Važiavo tą dieną nuo Šilutės plentu link Debreceno gatvės ir priešais kelio viduriu važiavo dviratininkas. Privažiavus stabdė dviratininką vyturėliais, bet dviratininkas nekreipė dėmesio. Tada susigretino su juo, atsidarė langą ir pasakė jam sustoti, bet jis nesustojo. Kolegė išlipo iš automobilio. Po to ji pamatė, kad kolegė nugriuvusi, o vaikinas, tai yra dviratininkas, užlipęs ant jos smaugia ją. Ji pribėgusi atplėšė vaikiną, kolegė panaudojo elektros šoką, bet vaikinas nereagavo. Vaikinas puolė ją, nukentėjusiąją, trenkė jai į veidą, griebė už plaukų ir parvertė į žolyną. Buvo išsikviesta pagalba, vaikinas nuvežtas į ligoninę. Vaikinas nesutiko daryti šlapimo tyrimą, nesiorientavo, kur jis randasi, nesuprato kas jam sakoma, į klausimus neatsakė. Jai, L. J., buvo nustytas sumušimas, buvo ištinęs kairysis skruostas. Kolegei buvo kaklas nubraižytas.

Nukentėjusioji K. K. parodė, kad liepos 21 d. dirbo kartu su L.. Apie antrą valandą iš Šilutės pl. pasuko į Debreceno g. ir pamatė, kad viduriu kelio važiuoja dviratininkas. Pagalvojo, kad žmogus yra išgėręs. Nutarė jį patikrinti. Vaikinas iš Debreceno g. nusuko į Šilutės pl. Prie jo privažiavo, įjungė švyturėlius, bet dvirtininkas nesustojo. Tada susigretino, pradarė langą ir liepė sustoti, bet jis nepaklausė. Ji iššoko iš mašinos ir jį nusivijo. Jis nulipo nuo dviračio, pradėjo eiti link jos, spyrė jai į pilvą. Ji parkrito ant žemės, jis užsigulė ją, su keliais prispaudė pečius ir smaugė. Tuo metu pribėgo L., bandė jį atplėšti. Tuomet ji išslydo jam iš rankų, tada jis puolė L., trenkė jai į akį. Ji išsitraukė elektros šoką ir pasakė jam: “paleisk kolegę, nes panaudosiu elektros šoką”, bet jis jos nepaleido, jam nebuvo jokio poveikio nuo elektrošoko. Atvažiavus pagalbai vaikinas buvo nuvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur atliktas šlapimo tyrimas. Su vaikinu kalbėjo kaip su mažu vaiku. Jis buvo sumišęs. Kitą dieną nuėjusi į darbą prastai pasijuto, matyt, nuo streso, buvo nedarbinga. Buvo įžeista kaip pareigūnė. Kaklas buvo nudraskytas, kolegei L. akis buvo sutinusi.

Atlikus K. K. medicininį tyrimą, specialistas pateikė išvadą Nr. G 2148/15(03), kad K. K. buvo nustatyti paviršiniai odos nubrozdinimai su minkštųjų audinių patinimu kaklo priekiniame paviršiuje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l.17).

Atlikus L. J. medicininį tyrimą specialistas pateikė išvadą Nr. G2149/15(03), kad L. J. buvo nustatytas kairės akies sumušimas su muštinėmis žaizdomis-odos nubrozdinimais akies viršutiniame bei apatiniame vokuose, kad sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l.28).

Iš toksinių- narkotinių medžiagų nustatymo šlapime akto matyti, kad 2015-07-21 N. B. šlapime rasta benzodiazepinų ( b.l. 55).

Ekspertas Darius Tamošauskas patvirtino atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvadas ir parodė, kad tyrimo metu nustatė, kad B. B. būdingas peraferinis sindromas, tai yra paskutinė šizofrenijos stadija. Sergant silpnaprotyste išsivysto šizofrenija. Būdingi nesisteminiai kliedesiai, kvailoki didybės kliedėsiai, žmogus yra su išdraskytu mąstymu. Iš karto po nagrinėjimo įvykio N. B. patenko į psichiatrijos stacionarą. Visi veiksmai sąlygoti ryškių mąstymo sutrikimų: kliedesių, mąstymo pagal tempą, emocijų ir ryškių valios pakitimų. Rezistentiška šizofrenijos forma, tai reiškia nepasiduodanti gydymui. Kad ir kokios taikomos priemonės, medikai, psichiatrai nepasiekia ligos požymių nebuvimo ir jis iš psichiatrijos stacionaro išrašomas, kai kliedesiai ir liguisti išgyvenimai netenka aktualumo.Tai reiškia, kad jis pradeda minimaliai orientuotis aplinkoje. Tokiam žmogui reikia priežiūros, psichikos sveikatos priežiūros specialistų, ir socialinių darbuotojų, ir visuomenės pagalbos. Iš asmens sveikatos istorijos matyti, kad N. B. lankosi pas apylinkės psichiatrą, praktiškai vaistų nevartojo. Rekomenduoja teismui taikyti N. B. priverčiamąsias medicinines priemones- stacionarinį stebėjimą ir gydymą. Ambulatorinis gydymas neefektyvus dėl kritikos stokos susirgimo atžilgiu, jis galvoja, kad jis yra sveikas. Bendravimo su artimaisiais nėra, kiek ekspertui yra žinoma, N. B. gyvena su mama. Jis turi būti patalpinamas į socialinės priežiūros įstaigą, nes savarankiškai negali gyventi. Įvertinus ligos eigą, negatyvią simptomatiką, t.y., kad ji pasireiškia socialine autoizoliacija, žmogus atsitraukia nuo visuomenės ir gyvena ne realiam, o kliedesių įtakotam pasaulyje. Ambulatorinis stebėjimas, kaip priverčiamoji priemonė, yra labai sudėtinga esant tokiam sutrikimui, nes apylinkės psichiatras, socialinis darbuotojas, slaugytojas turi “gaudyti” jį mieste, nes psichikos sveikatos priežiūros įstaiga yra atsakinga už jį. Rekomenduoja stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-324/2015 matyti, kad N. B. nuo 2001 m. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija. Iš medicininės dokumentacijos matyti, kad N. B. į psichiatrijos ligoninę patekdavo po neadekvataus elgesio, sąlygoto psichozinių išgyvenimų. Gydymo metu pilnos ar dalinės remisijos nepasiekta. Ambulatorinis gydymas neefektyvus dėl N. B. kritikos stokos susirgimo atžvilgiu. Iš ligos istorijos Nr. 15PA-1132, matyti, kad į psichiatrijos ligoninę tiriamasis pateko iš karto po byloje nagrinėjamo įvykio. Iš psichinės būsenos aprašymo 2015-07-22 galima spręsti, kad tiriamojo elgesys buvo sąlygotas liguistų išgyvenimų. Psichinės būsenos aprašymas atitinka paranoidinio sindromo su suvokimo, mąstymo, emocijų ir valios sutrikimais. Šiuo metu tiriamojo būsena atitinka bendrus paranoidinės šizofrenijos kriterijus, įvertinus tai, kad praktiškai nebuvo pasiekta remisijos gydymo metu, neužfiksuoti pagerėjimo epizodai, yra pastovūs mąstymo, emocijų ir valios sutrikimai, nustatoma diagnozė -nepertraukiama paranoidinė šizofrenija su progresuojančiu deficitu. N. B. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidinė šizofrenija F 20.00. Dėl mąstymo, emocijų, suvokimo sutrikimų, lėtinio psichikos sutrikimo, N. B. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Šiuo metu N. B. psichinė būsena atitinka nepertraukiamos paranoidinės šizofrenijos kriterijus. Dėl ryškių mąstymo sutrikimų pagal turinį, emocijų ir valios sutrikimų, išsivysčius deficitui emocijų ir valios sferose, lėtinio psichikos sutrikimo, N. B. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Su N. B. šiuo metu negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų ir jis negali dalyvauti teisiamajame posėdyje. N. B. reikia taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - stacionarinį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro tipo stebėjimo sąlygomis ( b.l.75-77 ).

Esant aptartų aplinkybių visumai teismas konstatuoja, kad N. B., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 286 str. Jis pasipriešino valstybės tarnautojui - Klaipėdos m., Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulei K. K. ir vyresniajai patrulei L. J., vykdančioms tiesiogines savo pareigas, vengdamas sulaikymo panaudojo fizinį smurtą -spyrė patrulei K. K. į pilvą, pargriovė ant žemės, smaugė ją, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, spyrė vyresniajai patrulei L. J. į pilvą, pargriovė ant žemės, sudavė į kairę akį, tuo L. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji L. J. parodė, kad matė, kaip N. B. smaugė kolegę K., po to puolė ją, nukentėjusiąją, trenkė jai į veidą, griebė už plaukų ir parvertė į žolyną. Jai buvo nustytas sumušimas, buvo ištinęs kairysis skruostas, kolegei buvo kaklas nubraižytas. Nukentėjusioji K. K. parodė, kad N. B. spyrė jai į pilvą, ji parkrito ant žemės, jis užsigulė ją, su keliais prispaudė pečius ir smaugė. Kolegė L. bandė jį atplėšti. Ji išslydo jam iš rankų, tada jis puolė L., trenkė jai į akį. Ji buvo įžeista kaip pareigūnė, jos kaklas buvo nudraskytas, kolegei L. akis buvo sutinusi. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina specialisto išvados, iš kurių matyti, kad nukentėjusiosioms buvo padaryti kūno sužalojimai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. N. B. kaltė įrodyta, veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str.

Kaip matyti, dėl mąstymo, emocijų, suvokimo sutrikimų, lėtinio psichikos sutrikimo, N. B. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. N. B. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidinė šizofrenija F 20.00. Šiuo metu N. B. psichinė būsena atitinka nepertraukiamos paranoidinės šizofrenijos kriterijus. Dėl ryškių mąstymo sutrikimų pagal turinį, emocijų ir valios sutrikimų, išsivysčius deficitui emocijų ir valios sferose, lėtinio psichikos sutrikimo, N. B. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Su N. B. šiuo metu negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų ir jis negali dalyvauti teisiamajame posėdyje. N. B. reikia taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - stacionarinį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro tipo stebėjimo sąlygomis.

Ekspertizės aktui paaiškinti ir papildyti teisme apklaustas ekspertas Darius Tamošauskas parodė, kad N. B. rekomenduojamas stacionarinis gydymas ir stebėjimas, nes savarankiškam ambulatoriniam gydymui reikalinga kritika, o savo liguistu elgesiu N. B. negali savo veiksmų valdyti. Ambulatorinio stebėjimo metu turi vykti bendradarbiavimas su artimaisiais, tačiau tokio bendradarbiavimo su artimaisiais nėra, todėl N. B. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones stacionarinį gydymą bendro tipo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

LR BK 98 str. numatytas priverčiamųjų medicinos priemonių pagrindinis tikslas yra apsaugoti visuomenę nuo nepakaltinamų asmenų pavojingų veikų, gydyti linkusius daryti pavojingas veikas psichikos ligonius ir saugoti juos nuo galimybės padaryti pavojingą veiką. Teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas, į tai, kad N. B. yra neteistas, bet ankčiau yra taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, į ligos eigą, susirgimo sunkumą, į patologinę būklę, eksperto išvadą, mano, kad N. B. yra pavojingas ir keliantis grėsmę visuomenės saugumui, dėl to jam reikia priverčiamojo gydymo. Vadovaujantis LR BK 98 str. 1 d. 2 p. N. B. perduodamas stacionariniam stebėjimui bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, t.y. į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Šiuo metu N. B. gyvena namuose (duomenys neskelbtini). Kitaip vertinti teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas, neturint kitokių duomenų, pagrindo nėra. Todėl, atsižvelgiant į N. B. padarytos veikos pobūdį, susirgimo sunkumą, bei vadovaujantis BK 98 str.1d. 2p. ir 3d., jam taikytina ekspertizės akte nurodyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje– VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Esant minėtam susirgimui, būtinumui teikti kaltinamajam efektyvią medicinos pagalbą bei atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas, skirti kitokio stebėjimo sąlygas pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401str., 403 str. 1d. 1p., 2d. 2p.,, 4d., baudžiamojo kodekso 98 str. 1 d. 2 p., 3d. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. B. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje– VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant nutartį priėmusiam teismui.