Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), neteisto, administracine tvarka per 1 metus bausto 2015 m. balandžio 3 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos vyresnysis specialistas M. T. 2015 m. balandžio 10 d. R. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.GAA-189 už tai, kad, kaip nustatyta 2014 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktu Nr. 83, medžioklės vadovas R. B. (medžiotojo bilieto Nr. 037738), turėdamas prievolę organizuoti medžioklę Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) nustatyta tvarka (24.2 p.), 2014 m. lapkričio 15 d. medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, esančiame Kaišiadorių rajone, medžiojo ir organizavo medžioklę neturėdamas tam teisės, kai pasibaigęs medžioklės lapo Nr. 1 galiojimo laikas (medžioklės lapas gali būti išduodamas ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui) ir tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 24.2 p., kuris nurodo organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka, 24.1 p., pagal kurį medžioklės vadovas privalo turėti jam išduotą galiojantį medžioklės lapą, 58.2.1 p., kuris draudžia medžioti teritorijose, kuriose medžioti neturi teisės. Gyvūnų nesumedžiojo. Protokole nurodyta, jog R. B. trauktinas atsakomybėn pagal ATPK 85 str. 1 d. ir 85 str. 5 d.

Teismo posėdžio metu R. B. savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, supranta, kad formaliai žiūrint yra padarytas pažeidimas. Medžioklės lapą pildo pirmininkas G. J.. Paaiškino, kad įvyko grynai rašytinė klaida – datoje vietoje „13“ jis parašė „15“. Buvo tamsus metas, skaičiai „3“ ir „5“ panašūs (rašant ranka). R. B. paaiškinimu, šiuo atveju nebuvo jokių piktų ketinimų, tai buvo padaryta žmogiška klaida – neatkreipė dėmesio į datoje parašytą paskutinį skaičių. Jis turi 20 metų medžioklės stažą, per tą laikotarpį nėra padaręs jokių pažeidimų gamtai, jam nėra buvę surašyta protokolų, susijusių su medžioklės ar žalos gamtai pažeidimais. Baustas administracine tvarka už padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, bei į tai, kad niekada nebuvo baustas už pažeidimus, susijusius su medžiokle, žala gamtai, jis prašė skirti baudą, neatimant teisės medžioti (medžioklės bilieto), kadangi buvo padaryta formali klaida per neapsižiūrėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. B. kaltė dėl ATPK 85 str. 1, 5 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais rašytiniais įrodymais: jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-7); Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2014 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktu Nr. 83, iš kurio matyti, jog atliekant planinį medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) atsakingų asmenų veiksmų teisėtumo organizuojant ir vykdant medžiokles ploto vienete per 2014 m. sausio – 2014 m. lapkričio mėn. laikotarpį, patikrinta: leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės ploto vienete, medžioklės lapai Nr.: 642871-642890, 646971-646990, 1-4, licencijos Nr.: 002491-002494 sumedžioti stirnos patelę arba jauniklį, Nr. 000801-000805 sumedžioti stirnos patiną, Nr. 000571 sumedžioti t. elnio patelę arba jauniklį, mėginio trichineliozės tyrimams lydraštis; patikrinus organizuotų medžioklių dokumentus, be kita ko nustatyta, kad medžioklės vadovas R. B. (medžioklės lapas Nr. 1, išduotas 2014 m. spalio 15 d.) organizavo ir vykdė medžioklę 2014 m. lapkričio 15 d., t. y. pasibaigus medžioklės lapo galiojimo laikui (b. l. 8); pirmininko G. J. 2014 m. spalio 15 d. medžioklės lapu Nr. 1, kuriuo medžioklės vadovui R. B. organizuoti medžioklę Kaišiadorių savivaldybėje esančiame (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete leidžiama nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d. (b. l. 9); Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos 2015 m. kovo 30 d. atsakymu Nr. 18T-346 Dėl medžioklės plotų naudotojų patikrinimų, kuriuo informuojama, kad, remiantis Medžioklės taisyklių 2.4 papunkčiu, medžioklės lapas – dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu; Medžioklės taisyklių 19 punkte išvardinta informacija turi būti pateikta medžioklės lape, tarp jų ir medžioklės lapo galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis nei 30 dienų; pagal Medžioklės taisyklių 19.3 papunktį pratęsti medžioklės lapo galiojimą draudžiama; galima daryti išvadą, jog pasibaigus medžioklės lape nurodytam galiojimo terminui medžioklės lapas nebegalioja, t. y. medžiotojas su šiuo medžioklės lapu netenka teisės medžioti arba medžioklės vadovas netenka teisės organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose; medžioklės vadovo veiksmas organizuojant medžioklę pasibaigus medžioklės lapo galiojimo terminui ir įrašant į jį savo duomenis yra prilyginamas įrašo nebuvimui medžioklės lape ir medžioklės vadovas turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 str. 5 d.; kai situacija negali būti vertinama kaip vadovo neapsižiūrėjimas/ aplaidumas, o yra pakankamai pagrindo manyti, kad ne tik medžioklės vadovas, bet ir kiti medžiotojai žinojo, kad medžioklė vyksta neteisėtai, t. y. medžioklės lapas negalioja ir pan., atsakomybė už neteisėtą medžioklę turėtų būti taikoma visiems medžioklėje dalyvavusiems medžiotojams (b. l. 10-11); R. B. 2015 m. balandžio 10 d. rašytiniu paaiškinimu, kuriame jis paaiškino, jog pildant medžioklės lapą įvyko rašytinė klaida; rašant ranka skaičiai 3 ir skaičius 5 rašomi gana panašiai; jis pildydamas lapą tamsiu paros metu neatidžiai ir blogai matydamas vietoj skaičiaus 3 parašė skaičių 5 (b. l. 14), bei kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

ATPK 85 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 29 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) įtvirtinta administracinė atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimus: šio straipsnio 1 d. – atsakomybė už medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimus, išskyrus ATPK 85 straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse numatytuosius; to paties str. 5 d. – atsakomybė už asmens, turinčio teisę medžioti (medžiotojo), buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimas teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas.

R. B., turėdamas prievolę organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka, 2014 m. lapkričio 15 d. medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, esančiame Kaišiadorių rajono savivaldybėje, medžiojo ir organizavo medžioklę neturėdamas tam teisės, nes 2014 m. spalio 15 d. medžioklės lapo galiojimas buvo pasibaigęs 2014 m. lapkričio 13 d. Kaip jau buvo nurodyta, Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos yra išaiškinta, kad, remiantis Medžioklės taisyklėmis, pasibaigus medžioklės lape nurodytam galiojimo terminui medžioklės lapas nebegalioja, t. y. su šiuo medžioklės lapu medžioklės vadovas netenka teisės organizuoti medžioklės nurodytuose medžioklės plotuose. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad administraciniai teisės pažeidimai padaryti dėl neapsižiūrėjimo, tai neatleidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuo atsakomybės. R. B., būdamas medžioklės vadovu, elgėsi lengvabūdiškai ir dalyvavo medžioklėje neįsitikinęs, kad medžioklės lapo galiojimas nėra pasibaigęs, todėl jo kaltė pasireiškė neatsargumu. ATPK neišskiria veikų, kurios gali būti padaromos tik tyčia ar neatsargiai ar esant ir vienai, ir kitai kaltės formai, taigi kiekvieno pažeidimo atveju reikia spręsti, kokia kaltės forma gali būti padaromas konkretus pažeidimas. Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose nurodoma, kad nėra jokio pagrindo išvadai, kad pagal ATPK 85 straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys gali būti traukiami tik už tyčinius teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimus (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-23-2013). Šioje atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje dėl Medžioklės taisyklių pažeidimo buvo konstatuota, kad taisyklių 58.2 punkte numatytas draudimas būti medžioklės plotuose be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų, taip pat ir tuo atveju, kai medžioklės dokumentai lemia neturėjimą teisės medžioti teritorijose, gali būti pažeidžiamas tiek tyčia, tiek neatsargiai. Tai, kad R. B. žinojo, jog medžioklės lapas gali būti išduodamas ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui, abejonių nekyla, jis buvo susipažinęs su medžioklės taisyklėmis, kadangi pats nurodo, jog turi dvidešimties metų medžioklės stažą, šiuo atveju netgi buvo medžioklės vadovas. Kita vertus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtina, kad pažeidimas padarytas formaliai, nesant „jokių piktų kėslų“, dėl žmogiškos klaidos – neįmatymo tamsiu paros metu – neatkreipė dėmesio į pirmininko pildyto medžioklės lapo galutinę datą, į paskutinį skaičių, kuris buvo ne „15“, o „13“. Teismas laiko, kad R. B. neatsargi kaltės forma ir pasireiškia lengvabūdiškumu – kad jis, turėdamas prievolę organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka, nedėjo pakankamai pastangų įsitikinti medžioklės lapo galiojimu (ATPK 11 str.). Tokio pobūdžio neapsižiūrėjimas yra įvertintas ir Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos 2015 m. kovo 30 d. atsakyme Nr. 18T-346 Dėl medžioklės plotų naudotojų patikrinimų, kur išaiškinta, jog medžioklės vadovo veiksmas organizuojant medžioklę pasibaigus medžioklės lapo galiojimo terminui ir įrašant į jį savo duomenis yra prilyginamas įrašo nebuvimui medžioklės lape ir medžioklės vadovas turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 str. 5 d., o, kai situacija negali būti vertinama kaip vadovo neapsižiūrėjimas/ aplaidumas ir yra pakankamai pagrindo manyti, kad ne tik medžioklės vadovas, bet ir kiti medžiotojai žinojo, kad medžioklė vyksta neteisėtai, t. y. medžioklės lapas negalioja ir pan., atsakomybė už neteisėtą medžioklę turėtų būti taikoma visiems medžioklėje dalyvavusiems medžiotojams.

Pagal ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Nagrinėjamu atveju teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais rašytiniais įrodymais, juos išanalizavęs ir įvertinęs, laiko įrodyta, kad medžioklės vadovas R. B., turėdamas prievolę organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka, 2014 m. lapkričio 15 d. medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, esančiame Kaišiadorių rajono savivaldybėje, medžiojo ir organizavo medžioklę neturėdamas tam teisės, kai pasibaigęs medžioklės lapo galiojimo laikas ir tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 24.1, 24.2 p. bei 58.2.1 p., todėl jo veiksmai kvalifikuotini kaip pažeidimai, numatyti ATPK 85 str. 1 ir 5 d.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 str.). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (žr., pvz., administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 2AT-4-2011).

Pagal ATPK 30 str. 2 d., skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Vertinant šias aplinkybes nagrinėjamos bylos kontekste, matyti, kad R. B. padarytas pažeidimas formalaus pobūdžio, užfiksuotas atliekant planinį medžiotojų klubo patikrinimą, 2014 m. lapkričio 15 d. medžioklės metu nieko sumedžiota nebuvo, žala nepadaryta. Byloje nėra duomenų apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančias aplinkybes, apie tai, kad, turėdamas dvidešimties metų medžioklės stažą, jis nors kartą būtų baustas už tokio pobūdžio pažeidimus. R. B. nesielgė pakankamai rūpestingai ir atsakingai, tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad būtų tyčia ignoravęs Medžioklės taisyklių reikalavimus. Taigi atsižvelgus į tokių nuobaudos skyrimui svarbių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad paskyrus ATPK 85 str. 5 d. numatytą privalomą teisės medžioti atėmimą netgi minimaliam vienerių metų terminui šiuo atveju būtų paskirta neproporcingai griežta nuobauda.

Skiriant nuobaudas administracinėn atsakomybėn traukiamam R. B. atsižvelgtina į tai, kas išdėstyta, į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, taip pat į tai, kad nustatyta R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str.); į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirba, neteistas, turi galiojančią nuobaudą, tačiau ne už Medžioklės, bet Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taikytinas ATPK 30¹ str. ir R. B. už pažeidimus, numatytus ATPK 85 str. 1, 5 d. skirtinos minimalios administracinės baudos, netaikant teisės medžioti atėmimo už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 5 dalyje. Galutinė nuobauda paskirtina pagal ATPK 33 str. 2 d. taisykles.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nurodytina, kad jis turi teisę paduoti rašytinį prašymą, pridėdamas turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, kurioms esant baudos mokėjimą galima būtų išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, įrodančius dokumentus, kurį teismas išspręs ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos (ATPK 313 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30-33 str., 286-287 str., teismas

nutaria:

pripažinti R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) padarius Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 1 ir 5 d. numatytus administracinius teises pažeidimus bei paskirti jam administracines nuobaudas:

– pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 1 d. – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

– pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 5 d. – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutinai R. B. skirti 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.