- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-11-26
- Bylos Nr.
- e1-3873-1034/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29592-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- M. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Alicijos Tamulionienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
M. A. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagą laikė ir gabeno 3,696 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) iki 2024 m. liepos 31 d. apie 23.40 val., kol (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir policijos pareigūnai prie jo buvusioje rankinėje rado ir paėmė smulkintuvą, kuriame buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendra masė yra 0,076 g, bei jam priklausančioje piniginėje rado ir paėmė plastikinį užspaudžiamą maišelį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių bendra masė 3,620 g.
Šiais savo veiksmais M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad apie vienerius metus rūko „žolę|, bet tikrai ne kiekvieną dieną. Dažniausiai „žolę“ perka naktiniuose klubuose. 2024 m. liepos 28 d. buvo klube, bet pavadinimo dabar nepamena ir ten nusipirko „žolės“. 2024 m. liepos 31 d. buvo pas savo draugą D., adresu (duomenys neskelbtini), ir ten parūkė „žolės“. Po 23 val. D. vežė į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jį sustabdė pareigūnai. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis M. A. parodė, kad 2024 m. liepos 28 d. jis buvo klube, bet pavadinimo dabar nepamena ir ten nusipirko 5 g „žolės“, sumokėjo apie 50 Eur. Tą pačią dieną vakare jis su savo automobiliu „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežė D. į kitą butą ir jį sustabdė policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje ir rado pas jį „žolės“, smulkintuve ir plastikiniame maišelyje, kuris buvo piniginėje. Dėl savo poelgio jis labai gailisi.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. (V. V.) parodė, kad 2024 m. liepos 31 d. apie 23.40 val. dirbant kartu su L. P., patruliuodami (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojantį automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galinės gabaritinės šviesos nešvietė, todėl automobilį pasivijus sustabdė (duomenys neskelbtini), sankryžoje. Automobilį vairavo M. A. Bendraujant su vairuotoju, kilo įtarimas, kad jis gali turėti draudžiamų daiktų, o būtent narkotinių medžiagų. Kadangi tikrinimo metu, vairuotojui pateikus dokumentus, jo rankinėje pastebėjo smulkintuvą, paklausė, ar vyras prie savęs, ar automobilyje turi draudžiamų daiktų, jis atsakė, kad ne. Atliekant vairuotojo kūno dalinę apžiūrą, draudžiamų daiktų nerado. Atliekant automobilio apžiūrą M. A. rankinėje buvo rastas smulkintuvas, kurį atidarius, jautėsi specifinis narkotinės medžiagos (marichuanos) tvaikas. Tikrinant vairuotojo piniginę, viename iš skyrių, buvo rastas užspaudžiamas, permatomas maišelis su augalinės kilmės, galimai narkotine medžiaga. Vairuotojas nurodė, kad narkotinės medžiagos priklauso jam ir čia yra 3 gramai marichuanos. Automobilio keleivio pusėje sėdėjo D. B. (D. B.), pas kurį draudžiamų daiktų rasta nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. B. parodė, kad M. A. yra jo vaikystės draugas, pas juos santykiai geri. Kadangi šiuo metu jis vienas gyvena bute, su žmona išsiskyrė, tai jis būna pas jį gyvena porą dienų, po to kitur, jis juo pasitiki. 2024 m. liepos 31 d. jie nutarė pažiūrėti krepšinį, jis nuėjo į parduotuvę, o M. A. liko namie, ką jis darė jis nežino. M. A. retkarčiais rūko paprastas cigaretes. Po 23 val. jie nutarė nuvažiuoti į jo kitą butą (duomenys neskelbtini). M. A. buvo su automobiliu „VW Golf“ ir jį vežė. (duomenys neskelbtini) sankryžoje juos sustabdė policija. Pareigūnai pašvietė M. A. į akis, tada pradėjo tikrinti dokumentus, o po to jo daiktus ir rankinėje pas jį rado „žolės“, bet kokios ir kiek jis nematė. Jis net nežinojo, kad M. A. rūko žolę, nes jis šiaip ir negeria, žinojo, kad pas jį problemos su (duomenys neskelbtini), gydosi (duomenys neskelbtini). Jis jokių narkotikų visai nevartoja, o kad M. A. rūko žolę tai pirmą kartą sužinojo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra lengvasis automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini). Pirmiausia apžiūrima automobilio išorė, apžiūros objektas tamsios spalvos, ant automobilio išorės matosi naudojimo žymės, smulkūs įbrėžimai, automobilis išoriškai tvarkingas, nepažeistas, tiek automobilio priekyje, tiek gale matomi pritvirtinti Lietuvoje išduoti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų automobilio išorėje nerasta. Toliau apžiūra tęsiama, apžiūrint automobilio vidų. Automobilio vidaus apžiūrą pradedame atidarius priekines kairės (vairuotojo) pusės dureles. Atidarius minėtas dureles šalia priekinės kairės (vairuotojo) pusės sėdynės ant kilimėlio yra matoma atsegta tamsios spalvos rankinė su užrašu VALENTINO. Minėtos rankinės viduje yra įvairiaspalvis malūnėlis, kurio viduje yra augalinės kilmės, specifinį kvapą turinti galimai narkotinė medžiaga – marihuana. Minėtas malūnėlis yra nufotografuojamas bei supakuojamas į voką Nr. 1. Daugiau minėtoje tamsios spalvos rankinėje tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta ir nepaimta. Šalia bėgių perjungimo svirties yra matoma atsegta tamsios spalvos piniginė, kurios viduje yra plastikinis, permatomas, užspaudžiamas maišelis. Minėto maišelio viduje yra augalinės kilmės, specifinį kvapą turinti galimai narkotinė medžiaga – marihuana, kuri yra nufotografuojama bei supakuojama į voką Nr. 2. Daugiau piniginėje tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta. Po pinigine guli tamsios spalvos mobilusis telefonas IPHONE, kuris yra nufotografuojamas bei supakuojamas į voką. Nr. 3. Toliau yra atidaromos galinės kairės pusės durelės. Atidarius minėtas dureles ant galinių sėdynių yra matoma tamsios spalvos kuprinė, kurios vidus yra nufotografuojamas, kartoninė dėžė bei kiti tyrimui nereikšmingi daiktai. Atidarius bagažinės dangtį, bagažinėje yra matomi sukrauti įvairus tyrimui nereikšmingi daiktai. Atidarius galines dešinės pusės duris ant galinės sėdynės guli įvairūs tyrimui nereikšmingi daiktai. Atidarius priekines dešinės pusės duris tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebima. Daugiau įvykiui tirti reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta ir nepaimta. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai. Atidarius pirmą vaizdo įrašą, kurio pavadinimas PSS-20240731-233421UTC+0300.mp4, matosi kaip pareigūnai važiuoja su tarnybiniu automobiliu, sustoja, išlipa abu pareigūnai ir eina prie priekyje stovinčio automobilio. Vienas pareigūnas prieina prie vairuotojo, o kitas pareigūnas prie keleivio, kuris sėdi priekinėje sėdynėje. Pareigūnas vairuotojo paprašo pateikti dokumentus ir sako ar žino, kad gale nedega šviesos. Klausia ką turi rankinuke ko rankos dreba, ar rūkė žolę. Prašo vairuotojo išlipto iš automobilio, apžiūri vairuotoją. Pareigūnas randa smulkintuvą ir padeda ant automobilio stogo. Vairuotojas reiškia pretenzijas, pareigūnas sako, kad vairuotojas yra apsvaigęs, žolę rūkęs. Kitas pareigūnas paprašo keleivį taip pat išlipti iš automobilio, tikrina. Pareigūnas vairuotojo rankinėje randa narkotikus – žolę ir klausia kieno. Pareigūnai apžiūri automobilį ir po to pildo protokolus. Atidarius antrą vaizdo įrašą, kurio pavadinimas PSS-20240731-233923UTC+0300.mp4, matosi vaizdo įrašo tęsinys, toliau tvarkomi dokumentai, nuo įtariamojo nuimami DNR pavyzdžiai. Atidarius penktą vaizdo įrašą, kurio pavadinimas PSS-20240731-003924UTC+0300.mp4, matosi kaip pareigūnai atvyksta pas keleivį į namus daryti kratos, nes vairuotojas – įtariamasis nurodė, kad šiame bute gyvena. Kratos metu pareigūnai nieko neranda, bet prašo parodyti, kokiame kambaryje rūkė įtariamasis. Jis parodo ir sako, kad jame nieko nėra. Pareigūnas užėjęs į kambarį sako, kad jaučia „žolės“ kvapą. Atlikę kratą pareigūnai su įtariamuoju ir buto savininku – keleiviu išeina.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvada Nr. IBPS-V-2735870-24 nustatyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš metalinio–keramikinio smulkintuvo (vokas Nr. 1, IBPS-V-2086762-24(1)) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,076 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 20,9%. Žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio užspaudžiamo maišelio (vokas Nr. 2, IBPS-V-2086762-24(2)) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 3,620 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 15,5 %.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N-2349/2024(01) nustatyta, kad M. A. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Šlapime amfetaminų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzodiazepinų, opiatų nerasta.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 259 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. A. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis M. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. liepos 28 d. buvo klube, pavadinimo nepamena ir ten nusipirko 5 g „žolės“. Jis visą laiką žolę nešiojo savo vyriškoje rankinėje. Toje pačioje rankinėje buvo ir smulkintuvas. Smulkintuvą pirko taip pat gal prieš savaitę ir buvo prismulkinęs „žolės“, kurią klube buvo nupirkęs, ten ji taip ir gulėjo. 2024 m. liepos 31 d. buvo pas savo draugą D. namie ir ten parūkė „žolės“. Smulkino tą pačią dieną, t. y. 2024 m. liepos 31 d., kai buvo pas D. namie, jis to nematė. Po 23 val. jis su savo automobiliu „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežė D. į kitą butą ir jį sustabdė policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje ir rado pas jį „žolės“, smulkintuve ir plastikiniame maišelyje, kuris buvo piniginėje. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės visiškai atitinka liudytojų V. V., D. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadas, apžiūros protokolus, bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Rastų medžiagų pobūdį ir kiekį patvirtina byloje esanti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvada.
Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, byloje nustatytos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kiekis, t. y. 0,076 g ir 3,620 g, neviršija nedidelio kiekio (5 g), todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes M. A. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išanalizavęs byloje esančius ir ištirtus įrodymus, šalina iš kaltinimo kaltinamajam M. A. inkriminuotą objektyvųjį veikos požymį, pastarajam proceso metu nepasitvirtinus. Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje M. A. kaltinamas tuo, kad 2024 m. liepos 28 d. tiksliai nenustatytu laiku, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 3,696 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bei neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą laikė ir gabeno iki 2024 m. liepos 31 d. apie 23.40 val., kol (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir policijos pareigūnai prie jo buvusioje rankinėje rado ir paėmė smulkintuvą, kuriame buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendra masė yra 0,076 g, bei jam priklausančioje piniginėje rado ir paėmė plastikinį užspaudžiamą maišelį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių bendra masė 3,620 g.
Visų pirma, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis (baudžiamasis įsakymas) negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas.
Nagrinėjamu atveju M. A. pateiktas kaltinimas dėl anksčiau minėtų narkotinių medžiagų įgijimo yra tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu narkotinių medžiagų laikymo ir gabenimo faktu bei kaltinamojo parodymais, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. A. nurodė, kad narkotines medžiagas įgijo 2024 m. liepos 28 d. klube, bet pavadinimo nepamena. Nusipirko 5 g „žolės“, sumokėjo apie 50 Eur. Vaikino, pas kurį pirko, apibūdinti negali, nepamena. Taigi, iš kaltinamojo parodymų matyti, kad nepavyko nustatyti esminių narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybių. Dėl šių priežasčių teismas šalina iš M. A. pateikto kaltinimo dalį dėl narkotinių medžiagų įgijimo. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu M. A. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo leisti jam paskirtą baudą sumokėti per 18 mėnesių
IV. Bausmės skyrimas
BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismas, skirdamas M. A. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgtina į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį M. A. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, administracine tvarka baustas, neteistas, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą už baudžiamojo nusižengimo padarymą gali būti skiriama nuo 15 MGL iki 500 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau minėtus duomenis apibūdinančius kaltinamąjį bei padarytą nusikalstamą veiką, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijoje numatytas minimalus.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis M. A. prašo leisti jam paskirtą baudą sumokėti per 18 mėnesių. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (duomenys neskelbtini), skiriamos baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį.
M. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
V. Kiti klausimai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – likusios kanapės (antžeminės dalys), supakuotos į skaidrų plastikinį užspaudžiamą maišelį, perduotos į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių bei vokas su likusiais objektais ir jų pakuotės, perduotos saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, metalinis–keramikinis smulkintuvas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. A. 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti M. A. 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą.
M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – likusias kanapes (antžeminės dalys), supakuotas į skaidrų plastikinį užspaudžiamą maišelį, perduotas į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių bei voką su likusiais objektais ir jų pakuotes, perduotą saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, metalinį–keramikinį smulkintuvą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.