Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2024-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-396-482/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-04-15
Bylos Nr.
1-396-482/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Kaltinamasis
S. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1 –396-482/2024proceso Nr. 1-01-1-04627-2024-0

procesinio dokumento kategorijos :1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.2.14.1.3; 2.3.4.3; 2.12.1.5.

(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 15 d.,Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Privenienei, kaltinamajam S. V., viešame teisiamajame posėdyje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 straipsnio 5 dalį 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2024 m. vasario 5 d. 11.34 val., iš UAB "Maxima LT" parduotuvės "Maxima", esančios Kudirkos g. 3, Marijampolė, prekybos salės lentynos pagrobė svetimą UAB "Maxima LT" priklausantį turtą - 4 vnt. ožkų pieno mišinio "Kabrita", kurio vieno vertė 39,99 eurų, bendra vertė 159,96 eurų, tokiu būdu padarė UAB "Maxima LT" 159,96 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis S. V. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad žiemą nedirbo ir sunku buvo su pinigais, todėl pavogė tuos pieno mišinukus. Jis tuo metu buvo Kybartuose su žmona ir sūnumi. Važiuojant namo, užsuko į „Maxima“ parduotuvę, kur jis paėmė 4 mišinukus ir sudėjo į vežimuko apačioje esantį krepšelį. Žmona nieko nedarė. Ji nežiūrėjo, kaip jis paėmė tuos mišinukus. Dar pirko atsigerti ir tyrelę vaikui, už kuriuos sumokėjo savitarnos kasoje, o už ožkų pieno mišinius nesumokėjo. Išeinant jį sulaikė apsaugos darbuotojai, iškvietė policiją. Pirmą kartą apklausiamas nepripažino savo kaltės, nes pasimetė. Galvojo, kad gal išsisuks. Ėmė 4 ožkų pieno mišinius, nes jo vaikui reikėjo būtent tokio mišinio. Į Kybartus važiavo savo automobiliu. Jis tuo metu už individualią veiklą gaudavo minimalias pajamas, žmona dar gaudavo už vaikus 200 eurų ir 180 eurų bedarbio pašalpą, jo pajamos buvo keli šimtai eurų. Tuo baudžiamuoju įsakymu, kur pavogė iš „Senukų“, žalą atlygino. Paskui jis pradėjo dirbti ir uždirba labai gerai. Tuo metu nedirbo dėl oro sąlygų. Jo darbo pobūdis- fasadų darbai. Darbai prasidėjo tik praeito mėnesio viduryje. Dabar gavo apie 2500 eurų avansą. Žmona nedirba, ji vaiko priežiūros atostogose. Šiame ikiteisminiame tyrime jis sutiko, kad jam būtų paskirtas laisvės apribojimas, bet dabar nutarė išvykti iš Lietuvos ir jam būtų geriau bauda. Jie išvyktų į Angliją pas žmonos motiną, ten suradę jiems darbus ir gyvenamą vietą. Vilniaus policijos komisariate pradėtas jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl tokių pačių veikų. Labai gailisi ir nori sumokėti baudas. Jam paskirta bauda 500 eurų bauda, kurią jis gali sumokėti. Į Angliją kliūčių vykti nėra, ten buvo teistas, buvo paskirta bauda, kurią sumokėjo.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokurorė.

Teismas atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 291 straipsnio tvarka paskelbė, išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti :

2024 m. vasario 5d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad 2024 m. vasario 5d. iš Marijampolės apskr. VOK budėtojo gautas pranešimas, kad parduotuvėje "UAB "Maxima" sulaikytas apsivogęs vyriškis. Nuvykus nurodytu adresu, apsaugos darbuotojai pateikė pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2024 m. vasario 5d. apie 11:20 val. parduotuvėje "Maxima" adresu V. Kudirkos g. 3, Marijampolė išėjo iš prekybos salės už kasų ir buvo sulaikytas vyriškis, kuris įtariamas iš parduotuvės vagyste už 159,96 Eur sumą. Apsaugos darbuotojos R. R. paaiškinime nurodoma, kad buvo pastebėtas vyriškis kaip atėjęs į vaikų skyrių pasiima kūdikių maistelio 4 vnt. ir įsideda į vaikišką vežimėlį. Priėjęs į savitarnos kasas minėtų prekių nepateikia apmokėjimui, už kasų buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Prekės grąžintos į prekybą. Vėliau paaiškėjo, kad apsaugos darbuotojų sulaikytas asmuo yra S. V. (b.l.9).

2024 m. vasario 5d. UAB "Maxima LT" pareiškime nurodyta, kad 2024 m. vasario 5d. 11.20 val. parduotuvėje Maxima XXX, esančioje V. Kudirkos g. 3, Marijampolė išėjęs iš prekybos salės už kasų buvo sulaikytas pilietis, kuris neprisistatė, įtariamas prekių iš parduotuvės vagyste už 159,96 eurų sumą. Prašo pradėti tyrimą dėl įvykdytos vagystės (b.l.5).

2024 m. vasario 5d. daiktų (prekių) paėmimo protokole nurodyta, kad apsaugos darbuotoja vadovaudamasi LR ANK 598, 599 str., paėmė iš neprisistačiusio asmens 4 vnt. ožkų pieno mišinio "Kabrita", kurio vienete kaina 9,99 eurų, bendra suma 159,96 eurų. Paimti daiktai (prekės) grąžinti į parduotuvę, todėl ieškinio nereiškia (b.l.6).

2024 m. vasario 5d. apsaugos darbuotojos R. R. paaiškinime nurodyta, kad 2024 m. vasario 5d. 11.20 val. V. Kudirkos g. 3, Marijampolė, parduotuvėje Maxima buvo pastebėtas vyriškis kaip atėjęs į vaikų skyrių pasiima kūdikių maistelio 4 vnt. bankes ir įsideda į vaikišką vežimėlį. Priėjęs į savitarnos kasas minėtų prekių nepateikia apmokėjimui. Už kasų buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Iškviesti policijos pareigūnai. Prekės nesugadintos grąžintos į prekybą (b.l.7).

2024 m. vasario 6d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus adresu V. Kudirkos g. 3, Marijampolė nuo automobilių stovėjimo aikštelės matomas pastatas su dideliu užrašu "MAXIMA". Apžiūros metu įvykiui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta, niekas nepaimta, įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b.l.13-19).

2024 m. vasario 26d. S. V. apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2024 m. vasario 5d. jis su žmona V. ir sūnumi B. buvo pas senelius Kybartų mieste. Išvažiavus iš Kybartų miesto jie vyko link namų į Kauno miestą pro Marijampolę. Važiuodami pro Marijampolę užsuko į parduotuvę Maxima, esančią V. Kudirkos g. 3, Marijampolė. Parduotuvėje iš karto nuėjo į skyrių kuriame prekiaujama pieno mišiniais skirtais mažiems vaikams. Iš to skyriaus jis paėmė 4 vienetus pirmo mišinio "Kabrita", nes tik tokį mišinį gali vartoti jo vaikas. Įsidėjęs 4 vnt. mišinio sugalvojo, kad reikia pataupyti turimas jų šeimos lėšas ir už jį nesumokėti ir tokiu būdu pavogti iš parduotuvės. Tada jis iš skyriaus kuriame pirko pieno mišinio nuvažiavo prie auto prekių skyriaus ir uždengė vežimėlio apačią, kad nesimatytų, kas joje yra. Ėjo į savitarnos kasas. Savitarnos kasoje susimokėjo už rankoje turėtas prekes, t.y. gėrimus ir tyrelę. Už pieno mišinį nemokėjo ir neketino mokėti, kadangi jis yra labai brangus, norėjo jį pasivogti. Išėjus iš parduotuvės ėjo link savo mašinos ir tada prie jų priėjo parduotuvės apsaugos darbuotojas, kuris paklausė ar nieko nepamiršo susimokėti. Jis iš karto pasakė, kad pamiršo susimokėti už pieno mišinį. Apsaugos darbuotojas išvietė policijos pareigūnus. Pirminėje apklausoje jis neprisipažino, kad pavogė prekes ir davė melagingus parodymus, nes pasimetė dėl įvykusios situacijos. Dabar jis prisipažįsta ką padarė ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Parduotuvei žala nebuvo padaryta. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu (b.l.53-54).

Sutinkamai su BPK 20 straipsniu, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, nustatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas – kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Tuo atveju, jeigu asmens pagrobto svetimo turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) vertės ribą, tokie asmens veiksmai yra kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, Nr. 2K-282/2012, Nr. 2K-228/2013, Nr. 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino pagrobęs 4 vnt. ožkų pieno mišinio "Kabrita", buvo sulaikytas parduotuvėje, prekės paimtos.

Tokias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir aukščiau nurodyti įrodymai. Pagrobto prekių vertė yra 159,96 eurai, tai yra viršija 3 MGL dydžio sumą. Kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad jo pagrobtos prekės yra svetimas, jam nepriklausantis turtas, išsinešdama jas, jis šių prekių savininkui daro turtinę žalą, tačiau tokio savo elgesio neatsisakė ir norėjo taip veikti, taigi, nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia.

Taigi, šiuo atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis 2024 m. vasario 5 d. 11.34 val. iš UAB "Maxima LT" parduotuvės "Maxima", esančios Kudirkos g. 3, Marijampolė, prekybos salės lentynos pagrobė svetimą UAB "Maxima LT" priklausantį turtą - 4 vnt. ožkų pieno mišinio "Kabrita", kurio vieno vertė 39,99 eurų, bendra vertė 159,96 eurų, tokiu būdu padarė UAB "Maxima LT" 159,96 eurų turtinę žalą ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Kadangi kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jam skiriama bausmė.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis teistas po šios veikos padarymo ( b.l.29-34), baustas už administracinių nusižengimų padarymą (b.l. 35-39), dirba ( b.l.40).

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. kovo 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu S. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ( b.l.71-73).

2024 m. kovo 25d. gautas kaltinamojo prašymas surengti bylos nagrinėjimą, kadangi jis nesutinka su paskirta laisvės apribojimo bausme, prašo paskirti jam baudą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 2 d. teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo S. V. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį bauda, aprašomojoje dalyje nurodyta, kad kaltinamasis padarytą žalą atlygino, todėl procesas dėl šio civilinio ieškinio nutraukiamas. Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis vykdo individualią veiklą, kaip pats nurodė, gavo 2500 eurų avansą už atliekamus darbus.

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kurio dydis nustatomas mažesnis nei numatyta šios bausmės rūšies vidurkis. Įstatymas numato, kad už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo 15 iki 500 MGL dydžio bauda.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgus BK 64 ¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 5d. nutarimu paskirta S. V. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinama (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, vaizdo įrašai, esantys byloje, paliekami byloje (b.l. 28)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir nubausti jį 750 eurų, kas atitinka 15 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 500 eurų, kas atitinka 10 MGL dydžio baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalies reikalavimais, nustatyti 2 mėnesių terminą 500 eurų (10 MGL) baudai sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, ar kitas Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas kituose bankuose, nurodant mokėjimo paskirtį – bauda baudžiamojoje byloje Nr. 1-396-482/2024.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, įsiteisėjus, CD su vaizdo įrašais palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė