Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-11-03 · Administracinė byla Nr. I-10403-244/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-11-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-01-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-03
Bylos Nr.
I-10403-244/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04722-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-10403-244/2014(Proceso Nr. 3-61-3-04722-2014-5)Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, susipažinusi su AG Invest APB skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja AG Invest APB pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-10-24 nurodymą Nr. (11.48)-FR0706-8306 patikrinimui pateikti išrašomų PVM sąskaitų faktūrų originalus už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki pateikimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos AG Invest APB skundą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.

Administracinių bylų teisenos paskirtis – ginčų dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėjimas. Administraciniai teismai nagrinėja bylas, kylančias iš teisinių santykių, kurių ratas apibrėžtas Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje, tačiau kiekvienu atveju tam, kad ginčas būtų nagrinėjamas administraciniuose teismuose, jis turi atitikti tam tikrus įstatyminius kriterijus, be kito, jo objektu turi būti teisines pasekmes suinteresuotam asmeniui sukeliantis administracinis aktas (plačiąja prasme).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis anksčiau paminėtomis teisės normomis, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie (pa)veikia asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes nagrinėdamas tokius skundus teismas asmens teisių ar įstatymo saugomų interesų apginti negalėtų, skundo tenkinimo atveju asmens teisinė padėtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartas administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Vadovaudamasi pirmiau paminėta praktika, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011 yra konstatavusi, kad Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnio nuostatas minėtu būdu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo, todėl administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 254-263). Taigi Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnyje nustatyta mokesčių mokėtojo teisė nėra absoliuti (2011 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-145/2011), o ši teisės norma, kiek ji susijusi su apskundimu teismui, negali būti aiškinama priešingai teisminio proceso paskirčiai ir negali būti traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis (2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-533/2010) (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2012 m. kovo mėn. 7 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas (II dalis); Administracinė jurisprudencija 22, p. 420-509).

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme negali būti: mokesčių administravimo (administracinės) procedūros metu priimami (atliekami) tarpiniai (procedūriniai) sprendimai (veiksmai), kurie yra tiesiogiai susiję su šią procedūrą užbaigiančio (galutinio) konkrečias materialias teisines pasekmes sukeliančio sprendimo priėmimu ir nesukelia savarankiškų materialių teisinių pasekmių. Ginti su mokesčių administravimo (administracinės) procedūros atlikimu susijusias bei tikrai ar tariamai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus mokesčių mokėtojas gali kitais būdais, o ne skundžiant tarpinį (procedūrinį) sprendimą (veiksmą). Pavyzdžiui, nereikšdamas savarankiško reikalavimo dėl tarpinio (procedūrinio) sprendimo, mokesčių mokėtojas įstatymų nustatyta tvarka gali ginčyti galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą, priimtą atlikus šią mokesčių administravimo (administracinę) procedūrą (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 254-263). Administraciniam teismui atskirai ir savarankiškai neskundžiamais tarpiniais (procedūriniais) sprendimais (veiksmais) Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, laikomi mokestinio patikrinimo, taip pat ir operatyvaus, ar mokestinio tyrimo metu tikrinamam mokesčių mokėtojui duodami nurodymai pateikti duomenis, dokumentus ar kitą informaciją (pvz., 2011 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-275/2011; 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-432/2011; 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62- 299/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2527/2011; 2011 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-338/2011), atvykti pas mokesčių administratorių (pvz., 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2917/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti tam tikrus dokumentus negali būti bylos nagrinėjimo dalyku.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti AG Invest APB skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liudmila Zaborovska