- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Data
- 2022-07-20
- Bylos Nr.
- e2A-1449-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22898-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- V. Ž.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- R. L.
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. Ž. dėl turtinės žalos priteisimo, tretysis asmuo – R. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) ,,Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo jos naudai priteisti 873,09 Eur turtinės žalos atlyginimą, 32,53 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad 2020 m. liepos 16 d. Vilniuje, Rinktinės g., įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, važiuodamas paspirtuku, atsitrenkė į transporto priemonę Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Transporto priemonė Subaru Legacy įvykio metu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį jos apdraustai transporto priemonei atsirado 873,09 Eur žala ir ją kompensavo, išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką. Dėl eismo įvykio kilimo yra atsakingas atsakovas V. Ž., dėl tos priežasties jam tenka pareiga atlyginti susidariusią žalą. Ieškovė atsakovui siuntė pretenziją, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala ieškovei iki šiol nėra atlyginta.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taip pat priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Atsakovas nurodė, kad neginčija, jog jis 2020 m. liepos 16 d. Vilniuje, Rinktinės g. šaligatviu važiuodamas elektriniu paspirtuku atsitrenkė į transporto priemonę Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirtusią šaligatvį, kuriuo važiavo atsakovas, suko į kairę – iš Rinktinės g. į gyvenamojo namo kiemą. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas elektrinius paspirtukus prilygina motoriniams dviračiams, todėl jų vairuotojai turi laikytis dviratininkams taikomų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET). KET 60 punktas nurodo, kad dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka. KET 27 punktas nurodo, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta. Ta pati taisyklė yra taikoma ir dviračiui ir (ar) elektriniam paspirtukui, kurio judėjimo kryptį vairuotojas kerta. Elektrinio paspirtuko vairuotojas, kaip ir dviratininkas, turi važiavimo pirmenybę, kai kerta išvažiavimus iš šalia kiemo esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemų ar stovėjimo aikštelių, jam nereikia nulipti nuo savo transporto priemonės ar jos vestis. Tais atvejais eismo dalyviai, važiuojantys į šias teritorijas ar iš jų, privalo praleisti dviratininką ar elektrinio paspirtuko vairuotoją, nes šiam kelyje – pirmenybė. Elektrinių paspirtukų vairuotojams kelyje taikoma pirmumo teisė ir tuomet, kai šie kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka. Automobilių vairuotojai turėtų stabtelėti ir praleisti paspirtukų ar dviračių vairuotojus. Atsakovas nėra atsakingas dėl ieškinyje nurodyto 2020 m. liepos 16 d. eismo įvykio, o ieškovei neįrodžius atsakovo kaltės ieškinys turi būti atmestas. Atsakovas eismo įvykio deklaracijoje per klaidą pasirašė, kad yra atsakingas už eismo įvykį dėl eismo įvykio metu patirto šoko.
5. Trečiasis asmuo R. L. atsiliepime pažymėjo, kad priešingai, nei nurodo atsakovas, jo vairuojamas automobilis judėjo ne nuo Šeimyniškių ir Rinktinės gatvių sankryžos, o priešinga kryptimi, t. y. link Šeimyniškių ir Rinktinės gatvių sankryžos, o atsakovas elektriniu paspirtuku judėjo nuo Šeimyniškių ir Rinktinės gatvių sankryžos pėstiesiems skirtu kairės kelio pusės šaligatviu – priešinga judėjimo krypčiai kelio puse. Atsakovo pateikta nuotrauka neatitinka eismo įvykio metu buvusių aplinkybių, todėl trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu pateikė nuotrauką, kurioje užfiksuotas vaizdas iš karto po eismo įvykio, kurioje matyti, jog automobiliams skirtoje važiuojamojoje dalyje per žaliosios vejos plotį, kuri skiria važiuojamąją dalį nuo pėstiesiems skirto šaligatvio, pažeisdamas KET, stovėjo automobilis, kuris ribojo matymo lauką automobilio vairuotojui į pėstiesiems skirtą šaligatvį. Esant šioms aplinkybėms, automobilio vairuotojas, įsukęs į kelią, jungiantį važiuojamąją dalį ir įvažiavimą į Rinktinės g. 28-o namo kiemą, sulėtino greitį ir ėmėsi visų objektyviai įmanomų priemonių įsitikinti, kad važiuojamosios kelio dalies nepradėjo kirsti kiti eismo dalyviai, judantys pėstiesiems skirtu šaligatviu. Kartu su ieškiniu pateiktos nuotraukos, kuriose matyti, kad paspirtuko vairuotojas atsitrenkė į automobilio vairuotojo pusės priekines dureles ir galines keleivio dureles, t. y. į automobilio vidurinę dalį. Be to, pirminio smūgio į automobilį vieta yra stipriai įlenkta. Elektrinio paspirtuko greitis pėstiesiems skirtu šaligatviu kertant važiuojamąją dalį ženkliai viršijo greitį, kurį turėtų pasirinkti atidus ir rūpestingas vairuotojas, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį (transporto priemonę) pėsčiųjų eismui skirtoje vietoje. KET pažeidė būtent atsakovas. Elektrinis paspirtukas prilyginamas motoriniam dviračiui ir jam taikomos dviračiams nustatytos KET, todėl atsakovo teiginys neva elektriniams paspirtukams KET suteikia pirmumo teisę prieš kitus vairuotojus kaip pėstiesiems yra teisiškai nepagrįstas.
6. Atsakovas pėstiesiems skirtu kairės pusės šaligatviu judėjo nuo Rinktinės ir Šeimyniškių gatvių sankryžos, t. y. prieš eismą, todėl pažeidė KET 9 ir 99 punktus, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir tokiais lengvabūdiškais veiksmais kėlė riziką kitiems eismo dalyviams, kadangi objektyviai joks kitas protingumo, atidumo ir rūpestingumo standartus atitinkantis vairuotojas protingai ir pagrįstai negalėjo tikėtis, jog priešpriešine eismo kryptimi pėstiesiems skirtu šaligatviu gali važiuoti dideliu greičiu kita transporto priemonė. Elektrinis paspirtukas yra motorinė transporto priemonė (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas 2 straipsnio 40 punktas), todėl pagal bendrąją taisyklę juo draudžiama važiuoti šaligatviais. Motorinių dviračių vairuotojai gali važiuoti išimtinai dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu (KET 57 punktas). Tame pačiame punkte įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės, motorinių dviračių vairuotojams suteikianti teisę važiuoti šaligatviu tik tuo atveju, kai eismo judėjimo kryptimi nėra aptartų kelio konstrukcinių elementų, kuriuose leidžiamas dviračių eismas, arba šie kelio konstrukciniai elementai yra prastos būklės (duobėti ir panašiai), o tuo atveju kai nėra ir šaligatvio – važiuoti važiuojamąją dalimi kuo arčiau dešiniojo krašto. Atsižvelgiant į tai, kad šaligatvis yra kelio konstrukcinis elementas skirtas pėsčiųjų eismui (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 67 punktas) KET įtvirtinta pareiga dviračių vairuotojams užtikrinti padidintus rūpestingumo ir atidumo standartus ir, pavyzdžiui, pro pėsčiuosius važiuoti greičiu artimu pėsčiojo greičiui (57 punktas). Dviračių bei motorinių dviračių (elektrinių paspirtukų) vairuotojai, priešingai nei teigia atsakovas, nėra prilyginami pėstiesiems ir neturi pirmumo teisės prieš automobilius ar kitus eismo dalyvius. Atsakovas nelaikytinas pėsčiuoju, o padidinto pavojaus šaltinio (transporto priemonės) vairuotoju, todėl sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo, kuriam taikomos dviračių eismą nustatančios KET, ir automobilio vairuotojų tarpusavio teisės bei pareigos, turi būti vadovaujamasi KET VIII skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis dviračių eismo taisykles, taip pat kitomis nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrąsias vairuotojų pareigas ir eismo reguliavimą. Automobilio greitis važiuojamoje dalyje, atsižvelgiant į eismo sąlygas, eismo įvykio vietoje nebuvo didelis, vairuotojas ėmėsi visų įmanomų priemonių eismo saugumui užtikrinti, t. y. sulėtino greitį, tačiau negalėjo numatyti, kad atsakovas, važiuodamas transporto priemone dideliu greičiu šaligatviu prieš eismą, nepastebės automobilio. Nagrinėjamoje byloje eismo įvykio dalyviai nekvietė policijos pareigūnų į eismo įvykio vietą, kadangi atsakovas pripažino ir prisiėmė kaltę dėl eismo įvykio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 873,09 Eur žalą, 32,53 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (905,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 475,58 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas priteisė iš atsakovo trečiajam asmeniui 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo valstybės naudai priteisė 16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad KET 66 punkte nurodyta, kad taisyklėse nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams. Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus (KET 57 punktas). Pagal KET 59 punktą dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu. Dviračio vairuotojas, ketindamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas arba nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka (KET 60 punktas). KET 99 punkte, kaip ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse.
9. Atsakovas 2020 m. liepos 16 d. eismo įvykio metu važiavo elektriniu paspirtuku nuo Šeimyniškių ir Rinktinės gatvių sankryžos pėstiesiems skirtu kairės kelio pusės šaligatviu – priešinga judėjimo krypčiai kelio puse, t. y. prieš eismą, todėl pažeidė KET 9 ir 99 punktus, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 straipsnio 1 dalį. Šias aplinkybes patvirtina eismo įvykio deklaracijos duomenys, pagal kurioje pavaizduotą eismo įvykio mechanizmą spręstina, kad, automobiliui įvažiuojant į kiemą iš Rinktinės g., į jo kairį šoną paspirtukas atsitrenkė judėdamas šaligatviu nuo Šeimyniškių g. ir Rinktinės g. sankryžos. Atsakovo atsiliepime išdėstytos aplinkybės, kad jis važiavo priešinga kryptimi, prieštarauja eismo įvykio deklaracijoje nurodytam eismo įvykio mechanizmui, automobilio apgadinimui (kairės pusės durelės) ir trečiojo asmens atsiliepime išdėstytiems paaiškinimams. Atsakovas eismo įvykio metu vairavo elektrinį paspirtuką, tai yra „motorinio dviračio“ sąvoką atitinkančią transporto priemonę, nes „dviračio“ ir „motorinio dviračio“ sąvokos nėra tapačios, ką patvirtina ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnyje nurodytos atskiros šių transporto priemonių sąvokos. Išriedėdamas į gatvę, kiekvieno elektrinio paspirtuko savininkas tampa viešojo eismo dalyviu ir privalo laikytis KET nustatytų reikalavimų elektrinių dviračių vairuotojams. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą asmenys, važiuojantys paspirtukais be variklio, yra prilyginami pėstiesiems, tad jiems galioja pėstiesiems keliami KET reikalavimai.
10. KET 66 punkte įtvirtinta, kad motorinių dviračių vairuotojai turi laikytis kelių eismo taisyklių, nustatytų dviračių vairuotojams. Pagal KET 57 punkte įtvirtintą bendrąją taisyklę važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Išimtis minėtame punkte suteikta, kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), ir tokiu atveju leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Taigi atsakovas privalėjo laikytis nustatytų dviračiams taikomų eismo taisyklių ir važiuoti kuo arčiau dešiniojo šaligatvio krašto. Atsakovas turėjo laikytis transporto priemonių vairuotojams taikytinos pareigos, nustatytos KET 59 punkte, t. y. artėjant prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais sumažinti važiavimo greitį ir tęsti judėjimą tik įsitikinus, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. Teismas darė išvadą, kad elektrinis paspirtukas prilyginamas motoriniam dviračiui ir jam taikomos dviračiams nustatytos KET, o atsakovas laikytinas ne pėsčiuoju, bet transporto priemonės vairuotoju. Automobilis jau buvo įpusėjęs manevrą, o atsakovas judėdamas priešinga judėjimui kryptimi, kaire šaligatvio, skirto pėstiesiems, puse, pažeidė KET 9, 59, 60, 99 punktus, nepastebėjo atvažiuojančio automobilio ir su juos susidūrė.
11. Šaligatvis, kuriuo važiavo atsakovas, skirtas pėstiesiems, todėl atsakovas turėjo važiuoti laikydamasis motoriniams dviračiams taikomų taisyklių, laikydamasis dešinės kelio pusės, kertant važiuojamąją kelio dalį, praleisti važiuojamąja kelio dalimi važiuojančias kitas transporto priemones, sumažinti greitį ir tęsti judėjimą tik įsitikinus, jog tai daryti saugu. Automobilio vairuotojas jau buvo įpusėjęs posūkio manevrą, todėl tokia kliūtis atsakovui negali būti vertinama kaip netikėta, kurios pakankamai atidus eismo dalyvis negalėtų pastebėti. Atsakovo veiksmai nebūtų sukėlę eismo įvykio, jei atsakovas būtų buvęs atidus ir laikęsis motoriniams dviračiams nustatytų kelių eismo taisyklių.
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Atsakovas V. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti.
13. Nurodė, kad apeliantas nesutinka su tuo, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas elektriniu paspirtuku važiuojantį eismo dalyvį prilygina motorinės transporto priemonės vairuotojui, tuo labiau, kad ir pats pirmosios instancijos teismas kitoje skundžiamo sprendimo vietoje yra padaręs išvadą, kad atsakovo valdytas elektrinis paspirtukas yra prilyginamas motoriniam dviračiui, todėl atsakovui taikytinos dviračiams nustatytos kelių eismo taisyklės. Dviračiu leidžiama važiuoti pasirinktinai vienu iš KET 57 punkte leidžiamų variantų - arba šaligatviu, arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, t. y. reikalavimas važiuoti kuo arčiau dešiniojo krašto taikomas dviračiu važiuojant viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, o ne šaligatviu. KET nenumato taisyklių dviratininkams, važiuojantiems šaligatviais, KET nėra reikalavimo dviratininkams važiuojant šaligatviu laikytis kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Apeliantas nesutinka, kad važiavo elektriniu paspirtuku pėstiesiems skirtu kairės kelio pusės šaligatviu – priešinga judėjimo krypčiai kelio puse, t. y. prieš eismą, kadangi KET ir jokie kiti teisės aktai nenustato tokios taisyklės.
14. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad motorinio dviračio vairuotojas, t. y. motoriniu dviračiu važiuojantysis turi pirmenybės teisę prieš autotransporto priemonę, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka (KET 60 punktas). Pagal KET 60 punkto reikalavimus dviračio (paprasto ar motorinio) vairuotojas, ketindamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas arba nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka. Teismas turėjo vadovautis KET 60 punkte nurodyta išimtimi ir nustatyti, kad ne apeliantas turėjo sumažinti važiavimo greitį ir tęsti judėjimą tik įsitikinus, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams, o automobilio vairuotojas, sukdamas į šalia kelio esančią gyvenamąją zoną (teritoriją), turėjo pareigą praleisti paspirtuku šaligatviu važiuojantį atsakovą, kadangi automobilio vairuotojui kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui yra nustatyta dar griežtesnė atidumo ir rūpestingumo pareiga.
Atsiliepimas
15. Ieškovė ir tretysis asmuo atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
16. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 16 d. Vilniuje, Rinktinės g., įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas V. Ž., važiuodamas paspirtuku, atsitrenkė į transporto priemonę Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Transporto priemonė Subaru Legacy įvykio metu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį jos apdraustai transporto priemonei atsirado 873,09 Eur žala ir ją kompensavo, išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką.
18. Byloje kilo ginčas dėl to ar atsakovas yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą automobiliui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija, kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. Pagal bendrąją civilinės atsakomybės taisyklę civilinė atsakomybė taikoma tada, kai nustatoma šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Kasacinis teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose ne kartą yra pasisakęs, kad dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, egzistavimo, nebūtina konstatuoti esant pažeistą konkrečią teisės normą, pvz., Kelių eismo taisyklių atitinkamą straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/15). Taikant deliktinę atsakomybę asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojami ne tik dėl konkrečios normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio.
19. Pagal CPK 6.270 straipsnio nuostatas automobilio kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdytojo civilinė atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės, t. y. jis atsako už žalą visais atvejais, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad atsakovas, 2020 m. liepos 16 d. vairuodamas elektrinį paspirtuką, nesilaikė visų būtinų kelių eismo taisyklių reikalavimų, atsargumo priemonių, nebuvo pakankamai atidus, todėl atsitrenkė į trečiojo asmens vairuotą ir ieškovės apdraustą automobilį ir sprendė, kad atsakovo veiksmai nebūtų sukėlę eismo įvykio, jei atsakovas būtų buvęs atidus ir laikęsis motoriniams dviračiams nustatytų kelių eismo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad automobilio vairuotojas jau buvo įpusėjęs posūkio manevrą, todėl tokia kliūtis atsakovui negalėjo būti vertinama kaip netikėta, atsakovas turėjo važiuoti laikydamasis motoriniams dviračiams taikomų taisyklių, laikydamasis dešinės kelio pusės, kertant važiuojamąją kelio dalį praleisti važiuojamąja kelio dalimi važiuojančias kitas transporto priemones, sumažinti greitį ir tęsti judėjimą tik įsitikinus, jog tai daryti saugu. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas pažeidė KET 57, 60 punktus ir dėl to yra atsakingas už trečiojo asmens transporto priemonei padarytą žalą. Siekiant išsiaiškinti ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, byloje reikia išsiaiškinti ar atsakovas pažeidė savo kaip elektrinio paspirtuko vairuotojo pareigas ir ar dėl jo kaltės kilo eismo įvykis.
20. Kaip pagrįstai byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas važiavo elektriniu paspirtuku, kas yra prilyginama motoriniam dviračiui. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 40 punkte įtvirtinta, kad motorinis dviratis - transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. KET 66 punkte nurodyta, kad taisyklėse nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime sprendė, kad atsakovas eismo įvykio metu važiavo elektriniu paspirtuku nuo Šeimyniškių ir Rinktinės gatvių sankryžos pėstiesiems skirtu kairės kelio pusės šaligatviu – priešinga judėjimo krypčiai kelio puse, t. y. prieš eismą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Teisės aktuose nėra numatyta, jog pėsčiųjų šaligatviu būtų galima judėti tik kokia nors konkrečia kryptimi. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas važiavo ne važiuojamąja kelio dalimi, o šaligatviu, todėl jam negali būti taikomos taisyklės, galiojančios asmenims, važiuojantiems keliu. Kaip pagrįstai nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, sprendžiant klausimą dėl atsakingo už eismo įvykį asmens nustatymo ir nustačius, kad atsakovas šaligatviu važiuodamas elektriniu paspirtuku atsitrenkė į transporto priemonę, atsakovo važiavimo šaligatviu padėtis ir kryptis neturi teisinės reikšmės.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat sprendė, kad atsakovas privalėjo laikytis nustatytų dviračiams taikomų eismo taisyklių ir važiuoti kuo arčiau dešiniojo šaligatvio krašto. KET 57 punkte įtvirtinta, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Taigi, iš Kelių eismo taisyklėse nustatyto reguliavimo matyti, jog pareiga važiuoti viena eile arčiau dešiniojo krašto yra nustatyta dviratininkams, važiuojantiems važiuojamąja kelio dalimi, tačiau ne asmenims, važiuojantiems šaligatviu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas, eismo įvykio metu važiavęs ne važiuojamąja kelio dalimi, o šaligatviu, pažeidė šią KET įtvirtintą pareigą.
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovas privalėjo praleisti į kiemą sukantį trečiąjį asmenį. Pagal KET 59 punktą dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu. Dviračio vairuotojas, ketindamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas arba nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka (KET 60 punktas). Taigi, kaip matyti iš šiame KET punkte įtvirtintos išimties, kai dviratininkas (ir motorizuoto dviračio vairuotojas) kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka, jis turi pirmenybę prieš važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones. KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms) (KET 102 punktas), išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms) (KET 103 punktas). Šiuo atveju byloje nėra ginčo, jog eismo įvykis įvyko atsakovui važiuojant elektriniu paspirtuku šaligatviu, o trečiajam asmeniui iš važiuojamosios kelio dalies sukant į kiemą. Pagal KET įvirtintą reguliavimą, tokiu atveju trečiasis asmuo, vairuojantis automobilį ir sukdamas į kiemą (kirsdamas pėsčiųjų šaligatvį) privalėjo praleisti visus asmenis einančius ar važiuojančius šaligatviu (įskaitant ir atsakovą), tačiau to nepadarė, kas leidžia daryti išvadą, jog ginčo eismo įvykis kilo dėl į gyvenamojo namo kiemą sukančios transporto priemonės vairuotojo kaltės. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui yra nustatyta atidumo ir rūpestingumo pareiga, KET įtvirtina jo pareigą praleisti dviratininkus (ir motorizuotų dviračių vairuotojus) kai jie kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, šiuo atveju trečiasis asmuo šią pareigą pažeidė, nepraleido važiuojančio atsakovo ir sukėlė eismo įvykį. Nustačius, jog atsakovas nėra atsakingas už kilusį įvykį, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė įrodė egzistuojant civilinės atsakomybės sąlygas, todėl pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį nėra.
23. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo, netinkamo teisės aktų taikymo nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį, t. y. priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei klausimą išspręsti iš esmės priimant naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – ieškovės ieškinį atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
24. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys atmestas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovas prašė priteisti jam iš ieškovės 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovės. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, prašė ieškovės ieškinį tenkinti, t. y. byloje dalyvavo ieškovės pusėje. Atmetus ieškovės ieškinį, trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Pirmosios instancijos teisme patirta 16,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, CK 6.279 straipsnis), t. y. valstybės naudai iš ieškovės priteistina 16 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį priteistinos sumos apvalintinos iki artimiausio sveiko skaičiaus).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
25. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkintas, atsakovui iš ieškovės priteistina 20 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, valstybės naudai 16 Eur (šešiolika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).“
Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, atsakovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.