- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-30
- Bylos Nr.
- 2KT-15/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00863-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius, susipažinęs su Akmenės rajono apylinkės teismo žinioje esančia civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo, ieškovo A. Š. nušalinimo pareiškimu Akmenės rajono apylinkės teismui (visiems teisėjams), -
Aprašomoji dalis
nustatė:
Akmenės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams – viešajai įstaigai Naujosios Akmenės ligoninė ir Akmenės rajono savivaldybei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtų, kompensacijos už priverstinę pravaikštą ir neturtinę žalą priteisimo. Pareiškėjas, šioje byloje ieškovas, A. Š. pareiškimu pareiškė nušalinimą visam Akmenės rajono apylinkės teismui (teisėjams), nurodydamas, jog jam kyla pagrįstos abejonės dėl šio teismo teisėjų nešališkumo. Šį nušalinimo pareiškimą pareiškėjas grindžia tuo faktu, kad atsakovai yra šio nedidelio miestelio vienintelė gydymo įstaiga ir rajono savivaldybė, kuri netiesiogiai gali įtakoti teismą, todėl nagrinėjant bylą šiame teisme gali pritrūkti objektyvumo. Todėl prašo nušalinti nuo šios bylos nagrinėjimo visus Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjus ir bylą perduoti nagrinėti kitam tos pačios grandies teismui.
Akmenės rajono apylinkės teismo pozicija dėl pareikšto nušalinimo
2011 m. birželio 23 d. nutartimi Akmenės rajono apylinkės teismo pirmininkas, nespręsdamas dėl pareikšto nušalinimo pagrįstumo nurodė, kad pareiškėjo argumentai iš esmės nepagrįsti, nes nei savivaldybės taryba, nei rajono meras ar administracija nėra bandę neprocesinėmis priemonėmis įtakoti teismo priimamų sprendimų. Tačiau kartu konstatuojama, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tinkamą procesą ir nepriklausomą, nešališką teismą. Todėl mano, kad pareiškėjas turi teisę prašyti, kad jo byla, esant tam tikrom aplinkybėm būtų perduota kitam teismui. Todėl civilinę bylą perdavė Šiaulių apygardos teismui spręsti dėl nušalinimo pagrįstumo ir bylos perdavimo kitam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.
Teisėjo nušalinimo klausimą, vadovaujantis CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme, nagrinėjančiame civilinę bylą, nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, arba nušalinimas pareiškiamas visiems teisėjams (lot. in corpore), nušalinimo klausimą sprendžia aukštesniosios pakopos teismas. Tokį teisinį reguliavimą sąlygoja tai, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo pareiškia nušalinimą visiems apylinkės teismo teisėjams, įskaitant šio teismo pirmininką, teisme nelieka subjektų, pagal įstatymą galinčių spręsti teisėjams pareikšto nušalinimo klausimus. Kadangi pareiškėjas A. Š. pareiškė nušalinimą ne tik bylą nagrinėjančiai teisėjai, bet ir visiems Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjams, šis nušalinimo pareiškimas sprendžiamas aukštesnės pakopos teisme – šiuo atveju – Šiaulių apygardos teisme (CPK 69 str.).
Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, įtvirtinta Konstitucijos 109 straipsnyje, bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos.
CPK 64 straipsnis numato, kad teisėjai negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai arba netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. CPK 65 straipsnyje numatyti pagrindai teisėjui nušalinti, o CPK 66 straipsnis nustato, kad nušalinimas gali būti pareikštas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.
Taigi bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindai yra aptarti CPK 64-66 straipsniuose. Tačiau pažymėtina, kad visais atvejais teisėjas (teismas) gali būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne vien tik esant tokiam dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, t.y. subjektyviam nenorui, kad bylą nagrinėtų paskirtasis teisėjas ar teismas, kuriam pagal kompetenciją priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (teisėjo ar teismo) šališkumo nagrinėjant konkrečią bylą. Pažymėtina, kad tokie pat reikalavimai taikytini ir teisėjui pačiam priimant sprendimą nusišalinti. Bet koks pareiškimas dėl nušalinimo ar sprendimas nusišalinti turi būti pagrįsti ir motyvuoti. Negalima piktnaudžiauti procesu ir reikšti nušalinimo siekiant kitokių nei įstatyme numatytų tikslų (pvz., bylos vilkinimo, spaudimo teismui ir pan.). Nors pažymėtina, kad atskirais atvejais, net ir nenušalinus nuo bylos nagrinėjimo teisėjo ar teismo, galima, siekiant proceso ekonomiškumo ir kitų įstatyme numatytų tikslų, net ir nenušalinus teismo ar teisėjo, bylą perduoti kitam teismui.
Kartu, įvertinant ir pareikštojo šioje byloje nušalinimo argumentų turinį, primintina, kad įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių, kurioms esant gali būti reiškiamas nušalinimas sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teismo) šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.
Pagal CPK 64-66 straipsnių prasmę teisėjas gali būti nušalintas arba turi nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra aplinkybių, kurios, be subjektyvumo faktoriaus turi ir objektyvųjį, t .y. objektyviai yra abejonių dėl teismo ar teisėjo nešališkumo, o CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalis, pareiškusi nušalinimą teismui ar teisėjui turi įrodyti tokias aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tai yra nušalinimo pareiškimas turi būti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.). Šiame kontekste dar kartą primintina, kad kaip ir visomis procesinėmis teisėmis, nušalinimo teise negali būti piktnaudžiaujama (CPK 42 str. 5 d., 95 str.). Ir esminė aplinkybė, svarbi ir reikšminga ir šiam konkrečiam atvejui tai, kad nušalinimo klausimas kiekvienu atveju ir kiekvienoje byloje sprendžiamas atskirai, nepriklausomai nuo to, kaip jis buvo išspręstas panašiose bylose ar situacijose.
Vertinant ieškovo A. Š. pareiškimą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo akivaizdu, kad pareiškimas yra grindžiamas subjektyvia ieškovo pozicija, manymu, kuri argumentuojama miestelio bendruomenės gyvenimo aplinkybėmis, nusistovėjusiais tarpusavio santykiais ar ryšiais, tam tikromis socialinėmis sąsajomis tarp institucijų ir asmenų. Tokie santykiai ir ryšiai egzistuoja ir neišnyks, jie suprantami, būtini ir reikalingi. Bet valstybė kiekvienai tokiai institucijai yra apibrėžusi jos funkcijas, veiklos ir atsakomybės. Todėl vien tos aplinkybės ir tai, kad pareiškėjas subjektyviai nepasitiki Akmenės rajono apylinkės teismu (visais šio teismo teisėjais) vien dėl to, kad jie yra tos pačios rajono, nedidelio miesto bendruomenės nariais, negali būti pagrindu nušalinti teisėja ar visą teismą nuo konkrečios bylos nagrinėjimo. Lietuvos Respublikos Konstitucija (109 straipsnis) tik Teismui - vienintelei valdžios institucijai pavedė vykdyti teisingumą. O ta aplinkybė, kad teisėjai gali būti įtakoti vietos savivaldos ar panašiai, yra paneigti šio teismo nutartimi, todėl tai neduoda pagrindo a priori (lot. iš anksto) laikyti nušalinimo pareiškimą pagrįstu ir jį tenkinti šiuo konkrečiu atveju.
Todėl remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad CPK 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų tenkinti pareiškėjo A. Š. nušalinimo pareiškimo Akmenės rajono apylinkės teismo visiems teisėjams nėra. O nesant įstatyme numatytų nušalinimo pagrindų, nušalinimo pareiškimas atmestinas.
Kartu, išsprendęs klausimą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo (visų teisėjų) nenušalinimo, aukštesnės instancijos teismas grįžta prie šioje nutartyje suformuluotos nuostatos, kad išimtinais atvejais, netgi nenušalinus teismo nuo bylos nagrinėjimo ji gali būti perduodama kitam teismui, kai yra aplinkybių, kurios lemia ir sąlygoja tarsi užprogramuotą konfliktinę situaciją, ar šalies abejones dėl galimo teismo nešališkumo, galinčius lemti ne tik nepasitikėjimą konkrečiu teismu, bet ir nepasitikėjimą visa teismų sistema ar teisingumu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad civilinio proceso įstatymas reikalauja, jog bylos būtų išnagrinėjamos teismuose be bereikalingo vilkinimo, operatyviai per protingą terminą. Todėl siekiant proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir tikslu išvengti galimų naujų, nors ir nepagrįstų reikalavimų nušalinti Akmenės rajono apylinkės teismo atskirus teisėjus nuo šios bylos nagrinėjimo kitais ar tais pačiais pagrindais, taip pat siekiant panaikinti bet kokias, nors ir nepagrįstas abejones ar spekuliacijas dėl Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjų nagrinėjamų bylų ir siekiant didinti visuomenės, kartu ir pareiškėjo pasitikėjimą teismais ir teismų sistema apskritai, yra pagrindas nenušalinant Akmenės rajono apylinkės teismo nuo šios bylos nagrinėjimo, bylą perduoti nagrinėti kitam tos pat grandies Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam teismui – šiuo atveju – Joniškio rajono apylinkės teismui, kad byla būtų išnagrinėta esant visiškam pasitikėjimui teismu, greitai ir operatyviai (CPK 3 str.1 d., 3 str. 6 d., 7 str., ir 35 str. 2 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 69 straipsniu, 35 straipsniu, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
Netenkinti pareiškėjo A. Š. nušalinimo pareiškimo Akmenės rajono apylinkės teismui (visiems šio teismo teisėjams) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Bylą perduoti nagrinėti Joniškio rajono apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.