Tauragės apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajono savivaldybėje ieškinį atsakovui R. G. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nepilnamečiam vaikui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

3. 2019-12-11 Tarnybos specialistai kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą Šilutės rajono policijos komisariatą dėl pranešimo apie galimą smurtą kitos nepilnametės atžvilgiu, šeimoje, kurioje gyveno ir atsakovo dukra R. G.. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, Tarnyba, reaguodama į situaciją, kad nepilnamečių motina R. Š. piktnaudžiauja alkoholiu, naudoja psichologinį bei fizinį smurtą kitų nepilnamečių atžvilgiu, paėmė vaikus iš jiems nesaugios aplinkos. Įvykusio konflikto metu, kuriame galimai nukentėjo kita nepilnametė, buvo ir atsakovas R. G., tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų siekiant sudaryti nepilnametei R. G. saugią aplinką. Reaguodama į situaciją šeimoje, Tarnyba, 2019-12-17 atliko visų nepilnamečių grėsmės lygių nustatymą. R. G. nustatytas antras grėsmės lygis ir priimtas sprendimas paimti mergaitę iš jos atstovų. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2019-12-20 nutartimi (c/b Nr. S2-5396-385/2019) išdavė leidimą paimti nepilnametę R. G. iš jos motinos. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020-01-23 įsakymu Nr. Al-88 nustatyta laikinoji globa (rūpyba) nuo 2019-12-30. 2020-06-16 pagalbos plane R. G. teigė, kad šiek tiek remia dukrą finansiškai. Tėvas pripažino, kad neturi nuolatinės ir pastovios gyvenamosios vietos, būna tai Šilutėje, tai Klaipėdoje. Tėvas teigė, kad šiuo metu negali užtikrinti dukrai saugios ir tinkamos gyvenamosios aplinkos. Apie atsakovą, Tarnyba daugiau duomenų neturi, nes kaip ir minėta jis beveik nedalyvavo dukters gyvenime. Nepilnametės tėvas atsisakė specialistų pagalbos, ignoravo socialinių darbuotojų teikiamą pagalbą ir šiuo metu neieško galimybių, kad dukra galėtų gyventi biologinėje šeimoje.

4. Tarnybos specialistė bendravo su R. G. globėjos šeima, kurioje šiuo metu gyvena mergaitė. Pokalbyje su laikina globėja, sužinota, kad nepilnametės tėvas R. G. kartą buvo atvykęs pas dukrą į globėjų namus. Globėjos nuomone vaiko tėvas jautėsi nedrąsiai, pabuvo tik keletą minučių ir išėjo. Akivaizdu, kad toks bendravimas su dukra yra nepakankamas, todėl mergaitė ir neturi jokios nuomonės apie tėvą. 2020-07-21 Tarnybos specialistės apsilankė globėjų šeimoje, kurioje mergaitė šiuo metu gyvena su seserimis. Vaiko nuomonės išklausymo akte specialistės užfiksavo, kad mergaitė su tėvu paskutinį kartą bendravo telefonu per savo gimtadienį, tėvas perdavė jai 5 Eur. Mergaitė pasakojo, kad tėvas jai skambino būdamas girtas. Paklausus mergaitės prisiminti tėvą, ji prisiminė, kad tėvas ją lankė ligoninėje, kuomet ji ten gulėjo, bet tuomet ji dar gyveno su mama. R. G. aiškia pasakė, kad su tėvu būti nenori, nes jis geria, būna piktas ir šaukia. Mergaitė paaiškina, kad kai tėvas skambina jis būna girtas. Mergaitė pasakojo, kad su sese lanko centro užsiėmimus, jai ten patinka. Ką nors keisti ar gyventi kitur mergaitė nenori, jai gerai su globėjais ir seserimis. Mergaitė gyvendama globėjų šeimoje lanko Šilutės rajono Žemaičių Naumiesčio bendruomeninių namų psichologo konsultacijas, globėjai dalyvauja savitarpio pagalbos grupėje. R. G. taikytas specialiojo pedagogo, logopedo, nuolatinė socialinė ir pedagoginė pagalba. R. G. apsigyvenus globėjų šeimoje situacija kardinaliai pasikeitė, pagerėjo mergaitės mokymosi rezultatai ir pačios mergaitės elgesys. Tarnyba, vertindama išsakytą vaiko nuomonę bei pageidavimus gyventi globėjų šeimoje su seserimis, teismui apribojus atsakovui R. G. tėvo valdžią, galės spręsti mergaitės nuolatinės globos nustatymą ir mano, kad stabilumas ir pastovūs ryšiai, kurie šiuo metu yra susiformavę tarp R. G., jos globėjų bei seserų yra labai svarbūs, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus.

5. Mergaitės tėvas nekeitė ir nekeičia gyvenimo būdo ir toliau nesaikingai vartoja alkoholį, neturi darbo ir pajamų. Atsakovas nuo 2009 metų užsiregistravęs kaip vykdantis individualią veiklą, tačiau išlaikymo dukrai neteikia, ne kartą baustas administracine tvarka už vagystes iš parduotuvių. Atsakovas neįgyvendina tėvo valdžios nepilnametės atžvilgiu, nes jis nevykdo savo pareigos rūpintis dukra, nedalyvauja jos gyvenime, neteikia jai išlaikymo, nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, veda asocialų gyvenimo būdą. Akivaizdu, kad atsakovas tėvo valdžios neįgyvendina dėl savo kaltės ir nėra duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti, todėl atsakovui turi būti neterminuotai apribota tėvo valdžia.

6. 2012-12-12 Šilutės rajono apylinkės teismo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai R. G. po 250 Lt (73 Eur) ir išlaikymo įsikalinimas 6 000 Lt (1 738 Eur) už paskutinius du metus. R. G. priteisto išlaikymo nemoka, todėl nepilnametės motina kreipėsi į antstolius. Buvo pervesta 3 000 Lt (868 Eur) išlaikymo įsiskolinimo. Išlaikymas nepilnametei po 73 Eur iš atsakovo buvo priteistas kai mergaitei buvo 2 metai. Akivaizdu, kad mergaitės poreikiai per 8 metus išaugo, todėl atsirado pagrindas padindi išlaikymą nepilnametei. Atsakovas yra sveikas ir darbingas ir turi visas galimybes dirbti ir teikti dukrai jai pagal amžių ir socialinę brandą būtiną išlaikymą.

7. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Jam adresuoti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nuostatas – viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl tėvų valdžios ribojimo

8. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

9. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 d. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 d., yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.

10. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 d. išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

11. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

12. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

13. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. G. yra nepilnametės R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-12-17 įsakymu Nr. Al-1209 „Dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ R. Š. šeima įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-12-20 nutartimi išduotas leidimas paimti nepilnametę R. G. iš jos tėvų. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020-01-23 įsakymu Nr. Al-88 R. G. nuo 2019-12-30 nustatyta laikinoji globa (rūpyba). Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-12-12 sprendimu iš atsakovo R. G. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai R. G. po 250 Lt (ekvivalentas - 73 Eur) mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės, bei priteistas išlaikymo įsiskolinimas už 2 paskutinius metus, 6 000 Lt (ekvivalentas - 1 738 Eur). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų reguliariai mokėjęs išlaikymą vaikui. Iš 2020-07-22 SODROS duomenų bazės išrašo matyti, kad R. G. nuo 2009 metų verčiasi individualia veikla. 2019-03-15 atsakovui R. G. už vagystę iš parduotuvės buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ATPK 108 straipsnio 1 dalį.

14. Teismas, atsižvelgdamas į ištirtų įrodymų visuma sprendžia, kad atsakovo elgesys atitinka net keletą tėvo valdžiai apriboti būtinų sąlygų, nes jis tinkamai nesirūpina savo dukterimi, yra nusišalinęs nuo jos auginimo, jos neišlaiko, dukrai namuose nėra sudaręs tinkamų gyvenimo sąlygų, atsakovas savo amoraliu elgesiu, nuolatiniu girtavimu daro ypatingą žalą dukters emocinei būklei, moraliniam auklėjimui, vertybių bei bendrų elgesio normų ugdymui. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad padėtis atsakovo šeimoje artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti (CPK 185 straipsnis). Apibendrindamas pirmiau nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad jos sudaro pagrindą neterminuotai apriboti tėvo valdžią (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Dėl to yra tenkinamas ieškovės reikalavimas ir neterminuotai apribotina atsakovo R. G. tėvo valdžia dukters R. G. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio, CK 3.180 straipsnio 1 ir 2 dalis).

15. Teismas pažymi, kad tėvo valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Be to, pažymėtina, kad apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvo sutikimo vaikai gali būti įvaikinami (CK 3.180 straipsnio 3 dalis, 3.219 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

16. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

17. Ieškovė prašo padidinti iš R. G. 2012-12-12 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-2400-164/2012) priteistą išlaikymo dydį dukrai (250 Lt, ekvivalentas eurais – 73 Eur), kadangi ši suma visiškai neatitinka vaiko poreikių. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį. Ieškovės teigimu, toks išlaikymo dydis priteistinas atsižvelgiant į atsakovo gerą sveikatą ir darbingą amžių bei į tai, jog jis užsiima individualia veikla, gauna pajamas, o mergaitė auga globėjų šeimoje, jos poreikiai yra ženkliai padidėję.

18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, į tai, kad atsakovas kitų nepilnamečių vaikų neturi, sprendžia, kad iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistinas po 200 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Teismo vertinimu, toks atsakovo teikiamas išlaikymas užtikrintų vaiko būtinųjų kasdienių poreikių patenkinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

20. Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, iš atsakovo priteistina 75 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 54 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apmokėtos iš valstybės lėšų sudaro 5,04 Eur. Minėtos teismo turėtos pašto išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis). Iš viso iš atsakovo priteistina valstybės naudai 134,04 Eur dydžio žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša

22. Pagal CPK 406 straipsnio 2 dalį, 407 straipsnį priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CPK 496¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

23. Taigi pagal bendrąją taisyklę tėvų valdžios apribojimo ir vaiko nuolatinės globos nustatymo klausimai spręstini atskirose bylose. Tokio teisinio reglamentavimo tikslas – apsaugoti būsimų nepilnamečio vaiko globėjų duomenis, užtikrinti būsimos globos konfidencialumą ir vaiko interesus.

24. CPK 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat, jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

25. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko globėjų duomenis, užtikrinti būsimos globos konfidencialumą ir vaiko interesus teismas pripažįsta nevieša bylos medžiagos dalį – Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-01-23 įsakymą Nr. A1-88, kuriame yra pateikti asmens duomenys apie vaiko globėjus.

26. Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10, 259, 260, 263–271 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 504 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) tėvo valdžią nepilnametės dukters R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.

Padidinti iš atsakovo R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2400-164/2012, priteistą išlaikymo dydį dukrai R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), ir priteisti nuo ieškinio padavimo datos (2020 m. liepos 30 d.) iki vaiko pilnametystės, kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 200 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir išieškomų lėšų tvarkytoju paskirti vaiko globėją.

Priteisti iš atsakovo R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 134,04 Eur dydžio žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Pripažinti nevieša bylos medžiagos dalį – Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-01-23 įsakymą Nr. A1-88.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.