- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-26
- Bylos Nr.
- I-190-353/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Gudynas
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.12Registrai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. prašymą atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. pateikė teismui patikslintą prašymą, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų dėl 70 procentų pareiginės algos dydžio priedų ir priemokų sumos ribojimo nepagrįstai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį iš viso sumoje 5708,60 Lt.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., dėl ko už atliktas pareigas jam buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis (išmokėta tik priemokų ir priedų dalis, neviršijanti 70 procentų pareiginės algos). Dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. taikymo neišmokėtos uždirbtos priemokos ir teisėtai apskaičiuoti priedai, pažeidžiant Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatą, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 7 d. ir 26 str. 3 d. yra atitinkamai (atskirai) nustatytos maksimalios priedų bei priemokų dalys, todėl minėto įstatymo 23 str. 2 d. nustatytas bendras priedų ir priemokų sumos ribojimas yra laikytinas dvigubu – pertekliniu reglamentavimu, kuris pablogina darbuotojų (tarnautojų) padėtį, kadangi apsunkina teisės į priemokas ir priedus įgyvendinimo galimybę. Pareiškėjas prašo jo prašymą tenkinti ir priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
Pareiškėjo atstovė S. R. teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog J. S. tarnybos santykių nenutraukė.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka (b.l. 72-73). Atsakovas apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareiškėjams veikė teisėtai, t.y. taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais. Kadangi nebuvo pažeista nė vieno teisės akto, atsakovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ir kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Dėl atsakovo byloje. Pareiškėjas J. S. teismo prašo priteisti solidariai iš atsakovų negautą darbo užmokesčio dalį. Atsakovais byloje nurodo Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą bei Lietuvos valstybę , atstovaujamą Policijos departamento prie LR VRM.
Pareiškėjas J. S. yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl ginčas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo yra kilęs iš valstybės tarnybos teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareiškėjo prašymo argumentacijos, keliamas ginčas yra ne iš viešojo administravimo subjekto veiklos, skirtos įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, neteisėtumo, o iš prieštaraujančio Lietuvos Respublikos Konstitucijai įstatymo ( jo dalies) vykdymo. Todėl tiesiogines pasekmes pareiškėjui sukėlė būtent konkrečios valstybės institucijos (darbdavio), kuris mokėjo jam darbo užmokestį, veiksmai. Be to, administracinių bylų teisenos įstatymas administracinių bylų teismingumo aspektu nereglamentuoja tokios teisinės situacijos, kai dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo reikalavimai reiškiami atsakovui Lietuvos valstybei. Todėl dėl nurodytų priežasčių atsakingu subjektu dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies pareiškėjui yra Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Tokią teisinę praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas (Žr. LVAT 2010 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje pagal pareiškėjo A.L. prašymą atsakovams Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybės, tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR VRM).
Dėl prašymo pagrįstumo. Reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių. Ginčo dėl nesumokėto darbo užmokesčio sumos dydžių tarp proceso šalių nėra. Teismui pateiktose pažymose apie neišmokėtą darbo užmokestį nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui J. S. buvo neišmokėta 5708,60 Lt priskaičiuotų priedų ir priemokų prie darbo užmokesčio (b.l. 7, 51, 52). Iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Birštono policijos komisariato pateiktų pažymų apie pareiškėjui priskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokestį matyti, jog šiuo laikotarpiu pareiškėjui susidarė darbo užmokesčio nepriemoka.
Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų taikomos šio Įstatymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pareiškėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimą Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat, kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti prašymą teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 L. Š. v. Kauno rajono policijos komisariatas išdėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai nėra pasibaigę taikomos ir nagrinėjamoje byloje.
Pareiškėjas į teismą dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo kreipėsi nepažeisdami terminų, nustatytų tokiems reikalavimams pareikšti ( Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis). Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pareiškėjui realiai negavus pagal Valstybės tarnybos įstatymą priklausančių sumų, atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme.
Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiškėjui nesumokėtą darbo užmokestį negali būti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Pareiškėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis. Konstatuota, kad pareiškėjui priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali būti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškėjas yra išsaugoję galimybę ginti šiuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinėjant šią administracinę bylą po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo iš Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiškėjo prašymo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjui yra išnykęs.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjo prašymas dėl priteisimo negauto darbo užmokesčio pagrįstas, todėl tenkintinas iš dalies: neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra priteistina iš darbdavio - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teisėjas
nusprendžia:
Prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui J. S. iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmokėtą darbo užmokesčio dalį 5708,60 litų (penkis tūkstančius septynis šimtus aštuonis litus šešiasdešimt centų). Prašymą dalyje dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.