- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- A5.-127-1082/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00042-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Rita Dirkė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. G., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus
- Institucija
- LR valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus įgaliotajam asmeniui D. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, nevedusio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, gyvenančio (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta ten pat), administracine tvarka bausto, neteisto, administracinio nusižengimo bylą, kurioje traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi neužtikrino, kad M. V. laikotarpiais nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 22 d. ir nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. kovo 8 d., P. M. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėnesio pradžios iki 2018 m. gruodžio 22 d., T. G. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėnesio tiksliai nenustatytos dienos iki 2018 m. gruodžio 22 d., B. B. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėnesio tiksliai nenustatytos dienos iki 2018 m. gruodžio 22 d. ir P. G. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. būtų leista dirbti legaliai, t.y. įforminus juos nustatyta tvarka ir ne mažiau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios apie šių asmenų įdarbinimą nurodytais laikotarpiais pranešus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
A. G. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo pripažino ir parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kurio įmonėje nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. kovo 22 d. dirbo M. V., kuris ne kartą buvo atvažiavęs jam padėti, o už pagalbą jis jam sumokėdavo pinigus. Darbo funkcijas jis atlikdavo neįdarbintas. Jis (A. G.) žino, kad darbuotojas gali dirbti tik sudarius darbo sutartį, ir ne mažiau kaip prieš vieną dieną pranešus VSDFV. Nurodė, kad protokole surašyti darbo laikotarpiai yra netikslūs. P. G. buvo pakviestas į pagalbą, nes tuo metu dirbo tik jis ir kolega, kuris vėliau pasišalino. Kadangi P. G. yra jo tėvas, jis juo pasikliovė ir prašė pagalbos - įdėti siuntinius. Kadangi ta veikla buvo įmonės interesais, todėl jam buvo atlyginta. Manė, kad tėvas kaip šeimos narys padės jam kažką pasidaryti ir to nelaikė nauda darbui. Nurodė, kad jo įmonėje dirbo šie asmenys: M. V., P. M., T. G., B. B.. Jie dirbdavo nuo pirmadienio iki penktadienio pasirinktomis valandomis: padirbdavo 3-4 val., būdavo, kad padirba po 8 val., tačiau nebuvo taip, kad jie sėdėdavo ilgai. Darbuotojai daugiausiai dirbo prie detalių pašiaušimo, atliko lengvas darbines funkcijas. Jis jiems nurodydavo, ką jie turi atlikti, su juo tarėsi dėl darbo užmokesčio - jie gaudavo užmokestį nuo padaryto darbo. Darbo priemonėmis aprūpindavo jis, darbo užmokestį irgi mokėjo jis. Dėl darbo sutarties buvo tartasi tik su M. V., jis buvo įdarbintas, tačiau nepateisino lūkesčių, sugadino produkcijos didžiąją dalį, o nuo 2019 m. kovo 8 d. kelias dienas prasirgo. Už išdirbtą laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. gruodžio 22 d. jam buvo atlyginta. Su B. B. ir T. G. dėl įdarbinimo tartasi nebuvo, nes jie ateidavo tik padėti. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai žymimi nebūdavo. Pasikliovė darbuotojų žodžiu. Supranta, kad tai jo klaida, kad minėtų asmenų neįdarbino.
Liudytojas M. V. teismo posėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo (šveitė medieną) nuo 2018 m. lapkričio 23 ar 24 d. iki 2018 m. gruodžio pabaigos, tikslios dienos įvardyti negali. Įmonėje dirbo ne vienas. Jam žinoma įdarbinimo tvarka, tačiau darbo sutartis su juo sudaryta nebuvo. Apie tą darbą sužinojo iš T. G., kuris pakvietė padirbėti, o jis kitą dieną ten nuvyko. Dėl darbo buvo kalbėta su A. G., kuris parodė, ką reikės daryti. Apie darbo sutarties sudarymą buvo kalbėta: sakė kad ji bus po švenčių arba švenčių laikotarpiu, todėl jis (M. V.) pradėjo dirbti be darbo sutarties. Dėl darbo užmokesčio ir darbo laiko konkretaus susitarimo nebuvo. Dirbo labai įvairiai, pradžioje nuo ryto iki vakaro, po to prasidėjo, kad dirbo net paromis. A. G. nurodydavo darbo grafiką, bei aprūpindavo darbo priemonėmis. Tuo metu su juo kartu dirbo B. B., T. G., P. M.. Nežino ar kuris nors iš jų turėjo darbo sutartį su UAB“ (duomenys neskelbtini)“. Darbo laikotarpį Valstybinei darbo inspekcijai nurodė teisingai, nes jį atsekė iš telefono skambučių ir žinučių. Pirmąjį laikotarpį dirbo (duomenys neskelbtini) kaime be sutarties, paskui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsikėlė į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) kaime kiek tęsėsi tas laikotarpis, nepamena, bet gal koks mėnuo. Po persikėlimo į kitas patalpas jis vėl buvo pakviestas dirbti. Pradėjo dirbti be darbo sutarties, tačiau jos pareikalavo ir paskui kažkurį laikotarpį darbo sutartis jau buvo. Pirmuoju laikotarpiu, kai dirbo (duomenys neskelbtini) kaime darbo sutarties nereikalavo. Dėl darbo funkcijų ir grafiko nurodymus davė tas pats A. G., dėl darbo užmokesčio buvo kalbėta, kad kiek jis uždirbs, tiek jo. Antruoju laikotarpiu kartu dirbo P. G., t.y. nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. kovo 23 d. Už pirmą laikotarpį atlyginimas buvo išmokėtas dalimis, o už antrą laikotarpį darbo užmokestis nebuvo išmokėtas. Pykčių su A. G. buvo.
Iš M. V. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienos gaminių ceche pradėjo dirbti 2018 m. lapkričio 21 d. Dirbo tiek rankiniu tiek mechaniniu būdu medžio šlifavimo darbus. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuvyko pagal T. G. rekomendacijas, kuris jau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuvykus į įmonę, savininkais prisistatė A. G. ir N. G., kurie jį supažindino jį su darbo vieta, parodė, kaip atlikti medžio šlifavimo darbus. Tą pačią dieną jis pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ceche. Konkretus darbo užmokestis nurodytas nebuvo, tačiau už atliktus darbus jam buvo sumokėta 50 Eur grynaisiais. (duomenys neskelbtini). esančiame ceche jis dirbo nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 22 d. Dirbtu laikotarpiu darbo grafikas nebuvo pastovus, tekdavo dirbti paromis ir ilgesnėmis valandomis, be poilsio. Į namus grįždavo retai. Kartu dirbo T. G. ir B. B.. Nors dirbti pradėjo dar 2018 m. lapkričio 21 d., tačiau iki 2018 m. gruodžio 22 d. darbo sutartis su juo nebuvo pasirašyta. Paskui nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. vasario 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo. Darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėl pradėjo 2019 m. vasario 27 d. gamybos ceche, esančiame (duomenys neskelbtini) kaip ir dirbant ceche (duomenys neskelbtini), tai ir dirbant ceche, esančiame (duomenys neskelbtini) darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta. Už išdirbtą laikotarpį užmokesčio negavo. Ceche dirbdavo skirtingu laiko, kartais nuo 6 val. ryto, kartais iki vėlumos, kartais normaliomis darbo valandomis (b.l. 6, 7).
Liudytojas P.G. teismo posėdžio metu parodė, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo jo sūnus A. G., dirbo nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. gegužės 5 d. Kadangi jam ankstesnėje darbovietėje baiginėjosi sutartis, A. G. jį pakvietė dirbti, jis perėjo dirbti pas jį. Dėl darbo pobūdžio, vietos ir atlyginimo tarėsi su A. G.: buvo sutarta, kad gaus apie 1000 Eur atlyginimą. Pradėjo dirbti be sutarties. Jis žinojo, kad darbo sutartis turi būti sudaroma, ir rodė iniciatyvą, kad ji būtų sudaryta, tačiau A. G. vis išsisukinėdavo. Darbo grafikas buvo labai įvairus, valandos neskaičiuojamos, 10-12 val. per dieną, savaitgaliais dirbdavo ir po parą ir po pusantros. Su juo taip pat dirbo M. V.. Kiek jam žinoma, jis (M. V.) darbo sutartį buvo sudaręs. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Ten dirbo daug žmonių, tačiau pastovus buvo tik vienas M. V.. Už darbą sumokėta nebuvo, todėl kreipėsi į Valstybinę Darbo inspekciją, tačiau nepavyko įrodyti, kad su juo nebuvo atsiskaityta. Su sūnumi A. G. nepalaikė ryšio ilgą laiką, gal tris metus nieko apie jį nežinojo, konfliktų nebuvo, pykčio ant sūnaus neturėjo. Konfliktų darbo metu su A. G. nebuvo, iki kol jis (A. G.) išvyko nesumokėjęs pinigų. Protokole nurodytas dirbimo terminas yra teisingas, darbo terminą gerai žinojo, nes įsiminė, turėjo važtaraštį.
Iš P. G. rašytinio paaiškinimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo 2019 metais nuo kovo 12 d. iki gegužės 5 d., dirbo staliaus-staklininko, baldų surinkėjo darbus. Įdarbintas jis nebuvo, nors prašymas buvo parašytas. Su įmonės direktoriumi A. G. buvo sutartas darbo užmokestis – 1300 eurų „į rankas“. Jis dirbo po 10-12 valandų per dieną, taip pat ir poilsio dienomis. Darbai buvo atliekami (duomenys neskelbtini) kaime. Už darbą su neatsiskaitė. Tuo metu ten dirbo ir M. V. (b.l. 8).
Liudytoja B. B. teismo posėdžio metu parodė, įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas A. G., dirbo nuo 2018 m. lapkričio pabaigos iki 2018 m. gruodžio vidurio. Tiksliai nepamena, bet mano, kad protokole nurodytas laikotarpis teisingas. Darbo sutartis su ja sudaryta nebuvo, tačiau darbas tokiomis sąlygomis jai tiko. Į darbą ją priėmė A. G., su juo viskas buvo derinta, ką dirbti nurodė jis, dėl darbo sąlygų tartasi su juo. Dėl darbo užmokesčio nesitarė, tačiau kažkiek už išdirbtą laikotarpį A. G. sumokėjo. Žinojo, kad darbo sutartis nėra sudaryta, tačiau klausimų dėl to nekėlė. Kartu su ja dirbo M. V., P. M., T. G.. Ji darydavo viską, kas buvo liepta, trindavo medieną su švitriniu popieriumi. Darbo grafikas buvo nepastovus, savaitgaliais irgi teko dirbti. Būdavo, kad dirba visą dieną ir visą naktį, per parą 2 val. pamiegodavo ir vėl dirbdavo, nes reikdavo užsakymus kuo greičiau padaryti. Nurodymus duodavo A. G.. Atsiskaityta buvo ne už visus darbus, tačiau ji niekur nesikreipė, o tiesiog darbą nutraukė. T. G., taip pat kaip ir ji, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jo darbo laikotarpio nurodyti negali, tik žino, kad T. G. įmonėje pradėjo dirbti truputį anksčiau už ją, tačiau dirbo iki tos pačios dienos kaip ir ji. Žino, kad su T. G. darbo sutartis nebuvo sudaryta, nežino, ar buvo tartas dėl darbo užmokesčio.
Iš P. M. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2018 m. lapkričio mėnesio pradžios. Dėl darbo tarėsi su įmonės direktoriumi A. G.. Dirbo skydų montavimo, šlifavimo, pakavimo darbus. Dirbo nepastoviai, nuo 6 iki 12 val. per dieną. Su įmonės direktoriumi buvo sutartas 1000 Eur darbo užmokestis. Įmonėje dirbo nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 22 d. Darbo sutartis per dirbtą laikotarpį pasirašyta nebuvo. Avansu yra gavęs 100 Eur grynaisiais, likusi suma nėra išmokėta iki šiol (b.l. 9).
Iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad VDI pagal 2019-08-23 gautą M. V. prašymą dėl galimai nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko patikrinimą ir galimo nelegalaus darbo tyrimą, kurio metu nustatė penkis asmenis, dirbusius nesudarius darbo sutarties ar nepranešus VSDFV ar nustatyta tvarka neįregistravus individualios veiklos – tai M. V., P. G., P. M., T. G. ir B. B.. Minėtame akte be kitų duomenų užfiksuotas M. V., P. G., P. M. paaiškinimų turinys (b.l. 4-5).
Iš VSDFV išrašo matyti, kad apie M. V. laikotarpiais nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d. ir nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. kovo 8 d., P. M. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio pradžios iki 2018 m. gruodžio 22 d., T. G. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėnesio iki 2018 m. gruodžio 22 d., B. B. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėnesio iki 2018 m. gruodžio 22 d., P. G. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pranešta (b.l. 10).
Iš juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad nuo 2014-11-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra A. G. (b.l. 18-20).
ANK 95 straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tokias pareigas darbdaviui (atsakingam asmeniui) įtvirtina DK 42 straipsnio 2 dalis ir 43 straipsnio 1 dalis.
Kad darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.
Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo A. G. parodymų teisme, nors jis deklaratyviai nesutinka su tam tikromis jo vadovaujamoje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ be darbo sutarčių dirbusių administraciniame kaltinime nuodytų asmenų teisme išvardintomis darbo sąlygomis (jų dirbtais laikotarpiais, darbo laiku, darbo apmokėjimu ir pan.), iš esmės kaltės dėl inkriminuojamo nelegalaus darbo jis neneigia. A. G. parodė esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir jam yra žinoma asmenų įdarbinimo tvarka. Nepaisant to žinojimo, jis pripažino, kad administraciniame kaltinime nurodyti asmenys M. V., P. M., T. G., B. B. dirbo jo vadovaujamoje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ su jais nesudarius darbo sutarčių ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie šių darbuotojų priėmimą į darbą. Pasak A. G., minėtieji asmenys dirbo jo vadovaujamos bendrovės naudai ir interesais, dirbo jo nurodytus darbus, jam aprūpinus juos darbo priemonėmis ir už atliktus darbus jiems atlyginus pinigais. Tokie A. G. parodymai dėl minėtų asmenų darbo funkcijų atlikimo nesudarius darbo sutarčių atitinka kitus byloje esančius, tarpusavyje esminėse detalėse sutampančius ir vieni kitiems neprieštaraujančius įrodymus – liudytojais apklaustų M. V., B. B. parodymus, M. V., P. M. rašytinius paaiškinimus, administracinio nusižengimo protokolo, nelegalaus darbo tyrimo akto bei VSDFV išrašo duomenis.
Iš administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 2) ir nelegalaus darbo tyrimo akto (b. l. 4-5), matyti, kad juose nurodytos esminės nusižengimo padarymo aplinkybės, t. y., kad A. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neužtikrino, kad nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. kovo 8 d. skirtingais laikotarpiais M. V., P. M., T. G., B. B., P. G. būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą darbo sutarties egzempliorių ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV apie asmens priėmimą į darbą.
Nurodytas nusižengimo padarymo aplinkybes teisme patvirtino liudytojas M. V., kurio rašytiniai parodymai atitinka jo parodymus duotus teisme, taip pat – liudytoja B. B.. Abu liudytojai parodė dirbę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur A. G. nurodymu minėtos bendrovės naudai atlygintinai atliko pastarojo nurodomus nevienkartinius darbus, darbus atliko be darbo sutarties, darbo priemonėmis juos aprūpinus A. G.. Sutinkamai su šių liudytojų parodymais, tokiomis pat aplinkybėmis kartu su jais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ir T. G. bei P. M., kas atitinka P. M. rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, taip pat – administracinėn atsakomybėn traukiamo A. G. teisme duotus parodymus, neprieštarauja jie ir kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams.
Teismo vertinimu, aukščiau nurodytų byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, kad M. V., P. M., T. G., B. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus VSDFV apie šių asmenų priėmimą į darbą.
Nors A. G. teismo posėdžio metu neigė jo vadovaujamoje bendrovėje dirbus jo tėvui P. G., kurio, jo teigimu, jis tik prašė pagalbos ir šis jam tik padėjo kaip šeimos nariui, tokie A. G. teiginiai teismo vertintini kritiškai, nes juos paneigia ne tik liudytoju apklausto P. G. parodymai teisme, pastarojo rašytinis paaiškinimas, liudytojo M. V. parodymai ir pastarojo rašytinis paaiškinimas, bet ir paties A. G. prieštaringi teiginiai. Liudytojas P.G. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur A. G. nurodymu minėtos bendrovės naudai atliko nurodomus nevienkartinius darbus, prieš tai suderinęs su A. G. darbo apmokėjimo ir kitus klausimus, darbus atliko be darbo sutarties, nors sudaryti darbo sutartį jis prašė ir jam buvo žadama tai padaryti. Tokias aplinkybes P. G. nuosekliai nurodė viso proceso metu. Liudytojas M.V. duodamas parodymus pažymėjo, kad kartu su juo dirbo P. G., kurį liudytojas įvardino kaip darbuotoją, dirbusį tokiomis pat sąlygomis kaip ir jis. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. G. pats sau prieštaraudamas teisme parodė, kad jo tėvo P. G. veikla buvo įmonės interesais, todėl jam buvo atlyginta, kas prieštarauja jo paties teiginiams dėl tariamos tėvo, kaip šeimos nario, pagalbos teikimo. Visos šios aplinkybės teismui nepalieka abejonių, kad P. G., nors ir būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. G. tėvu, dirbo šioje bendrovėje nesudarius darbo sutarties, o VSDFV išrašas rodo, kad ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie šio darbuotojo priėmimą į darbą.
Aukščiau byloje aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina bei leidžia konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju įrodyta, kad A. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis M. V., P. M., B. B., T. G. ir P. G. bendrovės naudai dirbtų tik po to, kai bus sudaryta ir pasirašyta su jais darbo sutartis bei pranešta valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie šių asmenų darbo pradžią ne mažiau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Pastarieji A. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl jis baustinas.
ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šis nusižengimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos duomenų matyti, kad A. G. padarė vieną tyčinį administracinį nusižengimą, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teismo posėdžio metu pažeidėjas nurodė, kad sutinka su inkriminuojamu administraciniu nusižengimu, jo teisme duotų paaiškinimų turinys rodo nevisišką kaltės pripažinimą (nepripažino tėvo P. G. darbo), be to, nei byloje, nei posėdžio metu nenustatyta jokių duomenų, rodančių jo nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų, kas taip pat yra būtina sąlyga ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui.
Skirdamas administracinę nuobaudą A. G., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes. Taip pat teismas vertina ir paties pažeidėjo asmenybę: A. G. neteistas (Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys), 5 metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, tačiau ne už analogiško nusižengimo padarymą, paskirtų administracinių nuobaudų nėra sumokėjęs (administracinių nusižengimų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoto 2020 m. sausio 23 d., 11.25 val., duomenys, b.l. 21-29), yra dirbantis (b.l. 18-20). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir mastą, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti A. G. paskiriant vidurkio nesiekiančią straipsnio sankcijoje numatytą baudą.
ANK 666 straipsnis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje teisme buvo apklausta liudytoja B. B., kuri teismui pateikė prašymą dėl 23,80 eurų kelionės išlaidų atlyginimo. Šios išlaidos pagal BPK 103 straipsnio 1 punktą laikytinos proceso išlaidomis, jos pagrįstos, todėl priteistinos iš A. G..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637 straipsniais, teismas
nutaria:
A. G. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.
Išaiškinti A. G., jog paskirtą baudą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB „SEB“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB „Šiaulių bankas“); (duomenys neskelbtini) („Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) („Luminor Bank“ AB (buvęs AB „DNB“ bankas)); (duomenys neskelbtini) („Luminor Bank“ AB (buvęs „Nordea Bank“ AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB „Medicinos bankas“) (įmokos kodas 1001). Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti, kad nesumokėjus baudos nurodytu terminu, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).
Priteisti iš A. G. valstybės naudai 23,80 Eur (dvidešimt tris eurus 80 euro centų) proceso išlaidų.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo arba nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.