- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-03
- Bylos Nr.
- 1A-220-350/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15031-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Valdas Meidus, Danutė Švitinienė
- Kaltinamasis
- G. K.
- Nukentėjusysis
- A. Č., Utenos rajono apylinkės prokuratūros
- Kategorijos
- 1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 4 d.)
- 2.4.6.5.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Valdo Meidaus ir Danutės Švitinienės,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. Č. ir Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Genadijaus Jefimovo apeliacinius skundus dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 178 straipsnio 4 dalį išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Nukentėjusios A. Č. civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. G. K. apylinkės teismui buvo perduota ją kaltinant pagal BK 178 straipsnio 4 dalį tuo, kad ji 2016 m. kovo 25 d. apie 16.00 val. parduotuvės „L.“, esančios, V., (duomenys neskelbtini) , salėje pagrobė nedidelės vertės svetimą, ant prekystalio paliktą, nukentėjusiajai A. Č. priklausantį turtą - odinę piniginę, 25 eurų vertės, su joje buvusiais 105 eurais, A. Č. vardu išduota asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini) , A. Č. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) , A. Č. vardu išduota banko „(duomenys neskelbtini) “ mokėjimo kortele ir banko „(duomenys neskelbtini) “ kodu kortele, nuolaidų kortelėmis, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai 130 Eur turtinę žalą.
2. Skundžiamu nuosprendžiu G. K. buvo išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. Č. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti G. K. apkaltinamąjį nuosprendį, bei tenkinti jos pareikštą civilinį ieškinį.
3.1 Nukentėjusioji nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, nevertino byloje visų surinktų įrodymų, nepakankamai atsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios turi esminės reikšmės sprendžiant kaltinamosios kaltės klausimą.
3.2 Nurodo, kad kaltinime nurodytu metu buvo užėjusi į parduotuvę, kurioje dirbo kaltinamoji, pirko ten sausainių, išeidama paliko piniginę. Jai būnant parduotuvėje buvo užėjusios trys mergaitės, o prieš įeinant į patalpą, sutiko V. C.. Minėti asmenys šias aplinkybes taip pat patvirtino. V. C. parodė, kad netrukus po jų susitikimo, jam dar sėdint ant suoliuko prie parduotuvės, išėjusi pardavėja jo teiravosi, ar jis nematė moters, nes ji paliko piniginę su pinigais. Nors apklausiamas teisme V. C. teigė, kad netinkamai išreiškė savo nuomonę apie kaltinamąją, tačiau patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti pirminiai parodymai teisingi. Apklaustos parduotuvėje buvusios mergaitės taip pat patvirtino girdėję parvadėją klausiant kieme buvusio vyriškio, ar jis nematė išėjusios moters, nes ji paliko pinginę. Šie duomenys patvirtina, kad ji piniginę paliko būtent parduotuvėje, kurioje dirbo išteisintoji.
3.3 Tuo tarpu išteisintosios parodymai viso proceso metu buvo prieštaringi. Kas kartą ji nurodydavo skirtingą laiką, kuomet ji ( apeliantė) buvo užėjusi į parduotuvę. Jos nurodytų aplinkybių apie kitą tariamai parduotuvėje apsipirkinėjusią moterį, kuri tą pačią dieną taip pat paliko piniginę ir kurią ji šiai moteriai grąžino, bylos duomenys nepatvirtina, be to, kaltinamoji atsisakė būti tikrinama melo detektoriumi. Mano, kad byloje surinktų įrodymų visuma, priešingai nei nurodyta teismo nuosprendyje, įrodo G. K. kaltę, todėl išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas, priimant G. K. apkaltinamą nuosprendį.
4. Prokuroras G. J. skundžia Zarasų rajono apylinkės teismo G. K. išteisinantį nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti G. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nubaudžiant ją pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 10 MGL (376,52 Eur) dydžio bauda.
4.1 Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, bylą išnagrinėjo vienpusiškai ir neobjektyviai, įrodymus vertino nepakankamai atsižvelgiant į jų tarpusavio santykį. Teismas nurodė, kad byloje nėra tiesioginių kaltinamosios kaltę patvirtinančių įrodymų, tačiau, prokuroro pastebėjimu, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, nes ir vieni ir kiti jie reikalingi įrodinėjimo procese.
Žemesnės instancijos teismas
4.2 Nurodo, kad kaltinamosios parodymus, kad ji neėmė nukentėjusios piniginės, paneigia liudytojų A. Č., M. Š., I. D., V. T., iš dalies ir liudytojo V. C. parodymai. Teismas šių parodymų visumos nevertino, o vertino juos atsietai. Be to, surašydamas išteisinamąjį nuosprendį teismas iš esmės tik išvardijo surinktus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme surinktus įrodymus, tačiau nepateikė jų analizės ir tinkamai neįvertino. Dėl visų paminėtų BPK pažeidimų nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis, o nustačius, kad nusikalstamą veiką įvykdė G. K., A. Č. civilinis ieškinys turi būti tenkinimas pilnai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į nukentėjusios A. Č. apeliacinį skundą, prokuroras G. J. prašo nukentėjusios skundą tenkinti, Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti, nes nukentėjusios skunde išdėstytos aplinkybės dėl apylinkės teismo nuosprendyje padarytų išvadų visiškai pagrįstos, skundžiamas nuosprendis neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir suformuotos teismų praktikos, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas ir selektyviai vertino byloje surinktus įrodymus.
6. Atsiliepimu į prokuroro ir nukentėjusios apeliacinius skundus išteisintoji G. K. prašo apeliacinius skundus atmesti, skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistu.
6.1 Atsiliepime cituojamas skundžiamas nuosprendis, apeliantų skundai ir nurodoma, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad ji padarė įtarime jai inkriminuotą veiką. Tyrimo metu nebuvo nustatytas tikslus laikas, kada nukentėjusioji buvo užėjusi į parduotuvę, nes visi byloje apklausti liudytojai nurodo skirtingai. Nurodo, kad iš byloje ištirtų aplinkybių matyti, kad nukentėjusioji parduotuvėje buvo pietų metu, todėl atsižvelgiant į tai, kad piniginės ji pasigedo tik apie 18 val., galėjo ją pamesti kitoje vietoje, o ne parduotuvėje. Kad piniginę nukentėjusioji paliko nebūtinai parduotuvėje, patvirtina ir ta aplinkybė, kad nukentėjusioji pasigedusi piniginės jos ėjo ieškoti namo, vėliau pas J. G.. Todėl aplinkybė, kad piniginė buvo palikta būtent parduotuvėje, yra tik nukentėjusios prielaida. Tuo jos nurodyta versija, kad įvykio dieną į parduotuvę buvo atėjusi nenustatyta moteris, kuri taip pat paliko piniginę, kuri jai buvo grąžinta, nepaneigta. Nukentėjusios pateikti LITEKO duomenys, nepaneigia aplinkybės, kad ji parduotuvėje galėjo lankytis pietų metu.
6.2 Apibendrindama išteisintoji G. K. nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti paremtas spėjimais ir prielaidomis. Išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikaltimą ir kitas svarbias aplinkybes, o visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Kadangi apylinkės teismas įrodymo vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko visapusišką įrodymų vertinimą ir jų pagrindu nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, nuosprendis visiškai pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintoji ir jos gynėja, atmesti.
Motyvuojamoji dalis
8. Apeliaciniai skundai tenkinami.
9. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
10. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Taip pat pažymėtina, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodą įrodomąją vertę ir yra įrodinėjimo proceso elementai, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, be to, visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrajame bylos duomenų kontekste.
11. Nagrinėjamoje byloje G. K. teismui buvo perduota kaltinant ją pagal BK 178 straipsnio 4 dalį tuo, kad 2016 m. kovo 25 d., apie 16.00 val., parduotuvėje „L.“, ji pagrobė ant prekystalio paliktą nukentėjusiajai A. Č. priklausančią odinę piniginę su joje buvusiais pinigais ir dokumentais, padarydama nukentėjusiajai 130 eurų turtinę žalą.
12. Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės ( nuo 3 iki 5 MGL) svetimą turtą. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pagrobimas – tai neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą.
13. Teismas, skundžiamu nuosprendžiu išteisindamas G. K., savo sprendimą pagrindė tuo, kad tiesioginių įrodymų, patvirtinančių kaltinamosios kaltę pasisavinus A. Č. piniginę, byloje nėra, kaltinamoji viso proceso metu kaltę neigė, nei vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad matė, jog piniginę pagrobė būtent G. K.. Nei piniginė, nei joje buvę daiktai ir dokumentai pas kaltinamąją nebuvo surasti, todėl, išnaudojus visas galimybes pašalinti prieštaravimus ir abejones, bei nesurinkus objektyvių duomenų, leidžiančių neginčijamai teigti, kad G. K. įvykdė vagystę, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, G. K. išteisino neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
14. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą, tarpusavio sąsają, nepagrįstai G. K. duotiems parodymams suteikė didesnę reikšmę, neatsižvelgdamas į jų nenuoseklumą ir prieštaringumą kitiems byloje surinktiems ir pirmosios instancijos teisme ištirtiems įrodymams. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai esmingai įtakojo jo išvadą dėl G. K. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką neįrodytumo, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad jos veikoje yra visi nusikalstamos veikos – nedidelės vertės svetimo turto vagystės, požymiai.
15. Išteisintoji G. K. neigia pavogusi svetimą – A. Č. priklausantį turtą – piniginę su pinigais ir dokumentais, nors neneigia, kad pastaroji kaltinime nurodytą dieną buvo parduotuvėje apsipirkti du kartus, teigia, kad A. Č. piniginės nematė, jos neėmė, tą pačią dieną raudonos spalvos piniginę parduotuvėje buvo palikusi kita moteris, kuri apsipirko prieš A. Č. ir kuriai piniginę ji grąžino.
15.1 Byloje neginčytinai įrodyta, kad 2016 m. kovo 25 d. nukentėjusioji A. Č. buvo užėjusi į parduotuvę, kurioje dirbo išteisintoji G. K., du kartus. Pirmą kartą ji pirko sausainių, antrą kartą buvo užėjusi nusipirkti žuvies, tačiau, norėdama už ją atsiskaityti, pasigedo piniginės su pinigais. Šią aplinkybę patvirtino tiek nukentėjusioji, tiek išteisintoji G. K.. Abiejų proceso dalyvių parodymai patvirtina, kad nukentėjusioji sausainių pirkimo momentu su savimi piniginę turėjo, nes už pirkinius ji atsiskaitė. A. Č. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad už sausainius parduotuvėje ji mokėjo 2 ir 1 eurų monetomis, centais atiduotą grąžą įsidėjo į pilkos spalvos piniginę, nusipirktus sausainius perdėjo į vieną maišelį, o jai būnant parduotuvėje, į patalpas buvo atėjusios kelios mergaitės, kurios pirko traškučius bei kramtomą gumą. Piniginės nukentėjusioji nurodė pasigedusi po kelių valandų, atėjusi į tą pačią parduotuvę pirkti žuvies, pamesti piniginės ar prarasti ją kitur, nei parduotuvėje, kuomet pirko sausainius, nukentėjusioji tvirtino negalėjusi.
15.2 Išteisintoji G. K. taip pat patvirtino, kad nukentėjusiai būnant parduotuvėje pirmą kartą, apsipirkti buvo užėjusios ir kelios mergaitės. A. Č. užėjus į parduotuvę antrą kartą ir pasigedus piniginės, G. K., be kita ko, nurodė ir vienos iš mergaičių gyvenamą vietą, teigdama, kad piniginę galėjo paimti viena iš mergaičių. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusiosios buvimo parduotuvėje metu, lankėsi nepilnametės M. Š., V. T. bei mergaitė, vardu A.. M. Š., V. T. apklausiamos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtino, kad buvo parduotuvėje tą dieną, kai joms nepažįstamai moteriai dingo piniginė, tą dieną jos parduotuvėje nusipirko traškučių iš išėjusios į lauką buvo netoliese, girdėjo, kai po kelių minučių joms išėjus, iš parduotuvės išbėgo pardavėja ir klausė ant šalia esančio suoliuko sėdinčio vyriškio, ar pastarasis nematė išėjusios moters, kad moteris parduotuvėje paliko piniginę, į ką vyriškis atsakė, kad nematė.
15.2 Nukentėjusioji A. Č. viso proceso metu taip pat teigė, kad prieš jai pirmą kartą įeinat į parduotuvę sutiko iš jos išeinantį pažįstamą V. C., kuris išėjęs iš parduotuvės atsisėdo ant suoliuko. Matė, kad jai išėjus V. C. sėdėjo toje pačioje vietoje, tačiau ar V. C. ją matė nueinančią, nežino. V. C., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu neneigė buvęs parduotuvėje, kurioje dirbo G. K., teigė, kad išeidamas iš parduotuvės susitiko A. Č., su kuria pasisveikino, po to kurį laiką sėdėjo ant prie parduotuvės esančio suoliuko, o po kelių minučių po to išėjusi G. K. jo teiravosi, ar jis nematė išėjusios iš parduotuvės moters, nes ji palikusi piniginę. Tikslinant jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis papildė, kad G. K., ieškodama moters, palikusios piniginę, buvo užėjusi už šalia esančio namo, tačiau grįžo viena, tuomet jie dar persimetė keliais žodžiais, taip pat nurodė, kad jam sėdint ant suoliuko prie parduotuvės, matė kelias jam nepažįstamas mergaites ( 1 T. b.l. 32-33; 34-35).
15.3 Tuo tarpu išteisintoji G. K. teigė, kad tą pačią dieną parduotuvėje piniginę buvo palikusi kita moteris, apsipirkusi maždaug pusvalandį iki A. Č. ir paliktą piniginę ji šiai moteriai iš karto, pasivijusi ją lauke, grąžino, tačiau byloje surinkti įrodymai šių jos nurodytų aplinkybių nepatvirtina. Visų pirma G. K. tvirtino, kad pastebėjusi paliktą piniginę ji ėjo į lauką, nematydama tik ką išėjusios pirkėjos, teiravosi apie ją šalia ant suoliuko sėdinčio V. C., tačiau pastarajam atsakius, kad jokios moters nematė, piniginę palikusią moterį pamatė netoliese už namo esančioje autobusų stotelėje ir, su ja grįžusi į parduotuvę, piniginę moteriai grąžino.
15.4 Nors teisminio nagrinėjimo metu V. C. nurodė nepamenantis tikslaus laiko, kuomet prie parduotuvės sutiko A. Č., tačiau nėra pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusios parodymais, kad ji parduotuvėje pirmą kartą buvo apie 15-16 val., be to, liudytojas pirmosios instancijos teisme teigė, kad visų įvykio aplinkybių nepamena dėl praėjusio laiko tarpo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu viską atsiminė tiksliau. Svarbu yra tai, kad viso proceso metu esmines įvykio aplinkybes jis nurodė vienodai, niekada nepaneigė, kad aptariamą dieną buvo sutikęs A. Č. prie parduotuvės, netrukus jam sėdint ant suoliuko G. K. teiravosi jo apie moterį, palikusią parduotuvėje piniginę. Kad G. K. vijosi būtent A. Č., palikusią parduotuvėje piniginę, netiesiogiai patvirtino ir M. Š. bei V. T., kurios apsipirko iš karto po A. Č., nes, joms išėjus iš parduotuvės ir stovint prie suoliuko, ant kurio sėdėjo V. C., girdėjo pastarojo pokalbį su pardavėja apie parduotuvėje moters paliktą piniginę, kas duoda pagrindą neginčitinai išvadai, kad G. K. V. C. teiraudamasi apie moterį palikusią piniginę omenyje turėjo būtent A. Č...
15.4 Tokiu būdu M. Š., V. T., V. C. parodymais nustatyta, kad G. K. pirkėjos paliktą parduotuvėje piniginę rado iš karto po to, kai iš parduotuvės išėjo A. Č.. Visų šių įrodymų visetu neabejotinai įrodyta, jog G. K. parduotuvėje rado būtent A. Č., o ne, kaip teigia G. K., neva kitos toje pačioje parduotuvėje buvusios pirkėjos paliktą piniginę, nes nei nukentėjusioji, nei nurodyti liudytojai, matę parduotuvėje A. Č. nenurodė, kad parduotuvėje tuo pačiu metu buvo ir kita moteris, be to, visiškai neįtikėtina, kad tuo pačiu metu toje pačioje parduotuvėje piniginę paliktų dvi pirkėjos. Tokiu būdu išteisintosios parodymai, kad ji A. Č. piniginės nematė ir jos neėmė, atmestini, nes neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų. Akivaizdu ir tai, kad vėliau piniginės pasigedusiai ir jos ieškančiai A. Č. ji piniginės negrąžino, tokiu būdu ji tyčia pasisavino svetimą turtą
16. Tokiu būdu visuma byloje surinktų įrodymų duoda pagrindą išvadai, kad G. K. 2016 m. kovo 25 d., apie 16.00 val., parduotuvės „L.“, esančios, V., (duomenys neskelbtini) , salėje pagrobė nedidelės vertės svetimą, ant prekystalio paliktą, nukentėjusiajai A. Č. priklausantį turtą - odinę piniginę, 25 eurų vertės, su joje buvusiais 105 eurais, A. Č. vardu išduota asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini) , A. Č. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) , A. Č. vardu išduota banko „S.“ mokėjimo kortele ir banko „S.“ kodu kortele, nuolaidų kortelėmis, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai 130 Eur turtinę žalą. G. K. veika visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalies sudėtį.
17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. G. K. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant G. K. kalta pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
18. G. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
19. Skirdama R G. K. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, kolegija vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais.
19.1 Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams. Jos atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. G. K. neteista, administracine tvarka nebausta, pagal gyvenamą vietą neigiamai ją charakterizuojančių duomenų nesurinkta, bylos duomenimis dirba. Minėtos aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajai gali būti pasiekti paskyrus prokuroro apeliaciniame skunde prašomą skirti bausmę – 10 MGL dydžio baudą, ją įpareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo. Tokia bausmė savo rūšimi ir dydžiu atitinka teisingumo bei proporcingumo kriterijus.
20. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji prašė priteisti iš G. K. 130 eurų turtinės ir 150 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
20.1 Nukentėjusioji nurodė, kad pagrobtą piniginę vertina 25 eurais, nes ji buvo odinė, jos viduje buvo 105 eurai ir dokumentai. Kadangi ši žala A. Č. padaryta kaltais G. K. veiksmais, šią žalą ji ir privalo atlyginti.
20.2 Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti jai padarytą neturtinę žalą, nes ji netekusi savo turto – piniginės su dokumentais ir pinigais patyrė rūpesčių, dėl naujų dokumentų įsigijimo teko lankytis juos išduodančiose įstaigose, ji negalėjo vairuoti automobilio. Be to, visų įstaigų darbo laikas sutapo su jos darbo laiku, todėl buvo sutrikdytas ir jos darbo ritmas. Dėl vagystės ji patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, vartojo raminamuosius.
20.3 CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimą.
20.4 Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
20.5 Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą šiuo konkrečiu atveju ir nustatant A. Č. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad netekusi piniginėje buvusių asmens dokumentų nukentėjusioji iš tiesų patyrė nepatogumų, nes neteko asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimo, banko mokėjimo kortelės ir banko kodų kortelės, įvairių nuolaidų kortelių, o šių minimų naujų dokumentų įgijimas reikalauja ne tik laiko, bet ir finansinių sąnaudų. Akivaizdu, kad dėl kaltinamosios veiksmų nukentėjusioji patyrė nepatogumų. Taip pat ji patyrė nepatogumus bendraujant su teisėsaugos pareigūnais, bei nagrinėjant bylą teisme, nes procesas atėmė ir dalį jos laiko, ji buvo priversta atsitraukti nuo savo įprastų darbų ir skirti savo laiką bendravimui su teisėsaugos institucijų pareigūnais bei advokatais bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu ir tai, be jokios abejonės sukėlė nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant ir į tai, kad nusikaltimu padaryta turtinė žala yra neatlyginta, į kaltinamosios turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, A. Č. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant A. Č. 100 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331straipsnio 2 dalimi,
Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
G. K. pripažinti kalta pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirti jai 10 MGL ( 376,6 eurų) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo.
Priteisti iš G. K. A. Č. 130 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Daiktinius įrodymus – kompaktinius diskus su vaizdo kameros įrašais ir telefono skambučių išklotinėmis, palikti prie baudžiamosios bylos, parduotuvės „L.“ kasos kontrolines juostas grąžinti UAB „R.“.