Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. S., atsakovui L. S., trečiajam asmeniui B. A., institucijos, teikiančios išvadą, atstovei Ingai Rupšienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui L. S. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo B. A., institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškinys, kuriuo ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovas nėra nepilnamečio jos vaiko A. S. tėvas. Ieškovė nurodo, kad santuoka tarp jos ir atsakovo sudaryta (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario mėn. ieškovė su atsakovu apsigyveno skyrium. Gyvenant atskirai ieškovė susipažino su trečiuoju asmeniu B. A., pradėjo bendrauti intymiai. (duomenys neskelbtini) ieškovė susilaukė dukters A.. Vaiko tėvas yra trečiasis asmuo B. A.. Tarp vaiko ir atsakovo jokių artimų ryšių nėra.

Institucija išvadai teikti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius – pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, grėsmės vaikams lygis nenustatytas. Tėvystės nuginčijimo paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo. Tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, turėtų būti sprendžiamas ir tėvystės nustatymo klausimas, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, biologinius tėvus.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, taip pat prašė nustatyti, jog vaiko tėvas yra trečiasis asmuo B. A.. Paaiškino, kad jis yra biologinis vaiko tėvas, dalyvauja vaiko gyvenime, kasdien su juo matosi, rūpinasi, padeda. Vaikas jį pripažįsta kaip tėvą. Tuo tarpu su atsakovu ieškovė apie 2 metus, nuo 2018 m. vidurio, gyvena skyrium, jis negali būti vaiko tėvas. Vaikas su juo artimo ryšio neturi.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju, šalims ir trečiajam asmeniui esant įsitikinusiems, kad atsakovas nėra vaiko tėvas, tėvystės nuginčijimas atitiktų vaiko interesus. Atstovė taip pat pritarė trečiojo asmens tėvystės nustatymui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai, peržengiant bylos nagrinėjimo ribas.

Atsakovui pripažinus ieškinį, teismo sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Iš į bylą pateikto gimimo įrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra A. S., kurios tėvu įregistruotas ieškovės sutuoktinis – atsakovas L. S. (remiantis pateikta santuokos liudijimo kopija, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)).

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

Nepilnametė ieškovės dukra gimė ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, todėl, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, vaiko gimimo įraše vaiko tėvu buvo įrašytas ieškovas. CK 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

Nagrinėjamu atveju šalys ar trečiasis asmuo DNR ekpertizės skirti neprašė. Atsižvelgiant į jų paaiškinimus, kitus į bylą pateiktus duomenis, teismo vertinimu, ekspertizės skyrimas nėra būtinas. Remiantis kasacinio teismo praktika, šalims neprašant skirti ekspertizės, teismas remiasi kitais įrodomaisiais faktais.

Teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, kad iki vaiko gimimo kartu negyveno, santykių nepalaikė, todėl atsakovas negali būti ieškovei gimusios dukters tėvu. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo neabejoja, kad vaiko tėvu yra trečiasis asmuo B. A.. Remiantis jų paaiškinimais teismo posėdžio metu, iki vaikui gimstant, jie palaikė artimus santykius, trečiasis asmuo B. A. pripažįsta tėvystę, rūpinasi vaiku, prisideda prie jo išlaikymo, tarp jo ir vaiko yra užsimezgęs tėvo ir vaiko ryšys, vaikas bendrauja su trečiojo asmens B. A. artimaisiais giminaičiais. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, jog ieškovei gimusios dukters tėvu gali būti atsakovas. Atsakovo ir ieškovės dukters dukters nesieja nei emocinis, nei socialinis ryšys, atsakovas nebendrauja su mergaite, nepripažįsta jos savo dukra. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvadą apie socialinės tėvystės santykių susiformavimą, todėl nuginčijus tėvystę ir panaikinus gimimo įraše duomenis apie asmenį, kuris nėra vaiko biologinis tėvas ir nevykdo tėvo pareigų vaiko atžvilgiu, vaiko interesai nebūtų pažeisti. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, jog vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas.

Dėl prašymų peržengti bylos nagrinėjimo ribas.

Teismo posėdžio metu šalys, trečiasis asmuo prašė peržengti bylos nagrinėjimo ribas, nustatant kad ieškovei gimusios dukters tėvas yra trečiasis asmuo B. A..

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų, tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Taigi remiantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisinį pagrindą išeiti už ieškinio ribų. Teismo vertinimu, nuginčijus atsakovo tėvystę vaiko atžvilgiu, teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad vaiko tėvas yra trečiasis asmuo B. A., yra pakankamas pagrindas vaiko tėvystei nustatyti. B. A. dalyvavo teismo posėdyje, pripažino tėvystę, prašė ją nustatyti. Remiantis jo ir ieškovės paaiškinimais, trečiasis asmuo B. A. vykdo tėvo pareigas vaiko atžvilgiu. Teismas daro išvadą, kad tėvystės nustatymas atitiktų geriausius vaiko interesus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra teisinis pagrindas peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir nustatyti, kad trečiasis asmuo B. A. yra nepilnametės ieškovės dukters A. S. tėvas.

Ieškovei ir trečiajam asmeniui išaiškinama, kad duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima (CK 3.149 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Byloje susidarė 12,27 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti, kad trečiasis asmuo B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra trečiojo asmens B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Priteisti iš atsakovo L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,27 Eur (dvylika eurų 27 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.