Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-300-880/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-09
Bylos Nr.
1-300-880/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-67134-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Kaltinamasis
P. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-300-880/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67134-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 9 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorei Palmirai Pečiulienei,

kaltinamajam P. M. ir jo gynėjai advokatei Irinai Kizinai,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) statybininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

P. M. 2017 m. gruodžio 25 d., apie 15 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir neturintiems teisės vairuoti asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. P. M. kraujyje rasta 1,88 promilių etilo alkoholio.

Šiais veiksmais P. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis P. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, patvirtino prokurorės pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytas aplinkybes. Jis nurodė, kad vairuoti teisės neturi, nes vairavo neblaivus. Automobilis priklauso jo tetai J. K.. Ji nežinojo ir jis jai nesakė, kad teisę vairuoti yra praradęs. Jis pasiskolino automobilį iš tetos per Kūčias, t. y. 2017 m. gruodžio 24 d., ir važiavo į kaimą. Jis per Kūčias vartojo alkoholį. 2017 m. gruodžio 25 d. apie 15 val. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) grąžinti automobilio tetai ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Jam buvo nustatytas 1,78 prom. girtumas. Kadangi automobilis ne jo, o tetos ir ji nežinojo, kad jis nebeturi teisės vairuoti, prašo automobilio nekonfiskuoti.

Liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad P. M. 2017 m. gruodžio 24 d. paprašė jos paskolinti automobilį. Jis savo mašinos neturėjo, nes buvo grįžęs iš užsienio, todėl ji jam ir paskolino savo mašiną. Ji nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių, nes visada važinėdavo su mašina. 2017 m. gruodžio 26 d. P. M. atėjo pas ją į namus ir ji paklausė, kur mašina. Tuomet P. M. jai pasakė, kad 2017 m. gruodžio 25 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai. Tik tada P. M. jai prisipažino, kad jam teisė vairuoti jau buvo atimta ir, kad vairavo neblaivus, už tai jos automobilį paėmė policijos pareigūnai saugojimui.

Vilniaus apskrities VPK Širvintų r. PK vyriausiojo patrulio A. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-12-25 apie 15 val. 55 min. dirbant kartu su Vilniaus apskr. VPK Širvintų r. PK vyriausiuoju patruliu A. A. tarnybiniu automobiliu ŠKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) radijo šaukinys 4087, Širvintose, Vilniaus g. prasilenkė su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas jiems sukėlė įtarimų. Apsisukę ir paviję minėtą automobilį, jo vairuotojas staiga įsuko į stovėjimo aikštelę ir sustojęs išlipo iš automobilio. Automobilyje daugiau asmenų nebuvo, jis buvo vienas. Priėjus prie vairuotojo nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Vairuotojas prisipažino, kad prieš 2 val. gėrė degtinę. Patikrinus dokumentus paaiškėjo, kad vairuotojas P. M., kuriam teisė vairuoti yra atimta. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0445, jam buvo nustatytas 1,78 prom. girtumas. Vairuotojas pristatytas į Širvintų CL priimamąjį kraujo mėginiui paimti. Automobilis atvarytas į Širvintų r. PK kiemą. Automobilis priklauso J. K. (b.l. 9).

2017 m. gruodžio 27 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 13230/2017(01) nustatyta, kad P. M. kraujyje rasta 1,88 prom. etilo alkoholio (b.l. 34).

Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 P. M. nustatytas 1,78 prom. girtumas (b.l. 31).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte pateikta išvada, kad P. M. neblaivus (b.l. 30)

2017 m. gruodžio 25 d. buvo apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) jo priklausomybės dokumentai ir patikrinta jo techninė būklė (b.l. 15-20).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281 straipsnio 7 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino. Pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik teismo posėdžio metu duoti kaltinamojo parodymai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo parodymai, liudytojos J. K. parodymai, pareigūno A. A. tarnybinis pranešimas, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad P. M. kraujyje nustatyta 1,88 promilių etilo alkoholio (b. l. 34). Teismas sprendžia, kad P. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis neteistas (b.l. 52), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 56-57), dirba (b.l. 54). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taigi, skiriant bausmę P. M., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuris yra baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, kaltinamasis yra ne kartą baustas administracine tvarka už vairavimą jam esant neblaiviam, taip pat ir neturint teisės vairuoti transporto priemonių. Nagrinėjamos bylos atveju kaltinamasis taip pat vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Sprendžiant dėl bausmės rūšies parinkimo kaltinamajam, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis neseniai įsidarbino, gauna darbo užmokestį, todėl paskyrus jam arešto bausmę, jis prarastų darbą. Be to, kaltinamasis teisiamas pirmą kartą. Pagal BK 55 straipsnį, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje (BK 49 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus 75 MGL dydžio baudą.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, bausmė P. M. sumažinama vienu trečdaliu.

Nustatant baudos dydį pinigine išraiška teismas taiko nusikalstamos veikos padarymo metu galiojantį bazinio bausmių ir nuobaudų dydį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką P. M. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, P. M. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, praeityje jau buvo ne kartą baustas administracine tvarka už vairavimą jam esant neblaiviam, vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonių, nagrinėjamos bylos atveju vėlgi yra baudžiamas už vairavimą jam esant neblaiviam, kas rodo, kad paskirtos administracinės nuobaudos nebuvo efektyvios, jam nustatytinas 3 metų baudžiamosios priemonės taikymo terminas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti, bei kitais BK 72 straipsnio 4 dalyje, numatytais pagrindais.

Teismo posėdyje prokurorė prašė teismo, kad transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis būtų pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuota.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina tai, jog P. M. nusikaltimą padarė vairuodamas kitam (trečiajam) asmeniui nuosavybės teise priklausantį automobilį, todėl šiuo atveju esmingai aktualios ir BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatos. BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, tik esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip 50 procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam P. M. nustatyta, kad jis būdamas neblaivus vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso J. K.. Tai patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek ir byloje esantis VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas (b. l. 24). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – J. K., o byloje nėra duomenų, ar ji žinojo, kad kaltinamasis neturi teisės vairuoti transporto priemonių ir kad 2017 m. gruodžio 25 d. kaltinamasis yra neblaivus, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo P. M. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo P. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė „Emprekis“, kurioje aktualaus automobilio kaina 2018 m. sausio mėnesiui nustatyta 740 Eur (b. l. 23), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

P. M., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir skirti jam 75 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę P. M. – 50 MGL (1883,00 eurų) dydžio baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, P. M. nustatyti šešių mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies reikalavimais, išieškoti iš P. M. valstybės naudai 740 Eur sumą, atitinkančią automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti P. M. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams.

P. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti J. K..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius