Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2022-09-26 · Administracinė byla Nr. eI2-5379-583/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-26
Bylos Nr.
eI2-5379-583/2022
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00699-2022-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Remigijus Arminas (pirm.)
Pareiškėjas
UAB "Voxon“
Atsakovas
Klaipėdos rajono savivaldybė, atstovaujama Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos
Advokatai
Visvaldas Petryla
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-5379-583/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00699-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 26 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,

2022 m. rugsėjo 12 d. viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Voxon“ skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Voxon“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą prašydama iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) priteisti 300,00 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja teigia, kad 2022 m. sausio 21 d. Administracijai pateikė prašymą pakeisti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (toliau – ir Žemės sklypas), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą paskirtį, nustatant naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Atsakovė 2022 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. (5.1.27 E) A5-861 „Dėl žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties keitimo“ (toliau – ir Sprendimas) atsisakė tenkinti Bendrovės prašymą.

Pareiškėja nesutikdama su minėtu Administracijos sprendimu, pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui (toliau – ir Komisija). Komisija 2022 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 21R2-(AG2-31/16-2022) tenkino pareiškėjos skundą, panaikino Administracijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimą ir ją įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. sausio 21 d. prašymą. Pažymi, kad atsakovė Komisijos 2022 m. kovo 18 d. sprendimo neskundė ir jį įvykdė.

Bendrovė paaiškino, kad skundą Komisijai surašė ir pateikė advokato padėjėjas Visvaldas Petryla, jam už teisinę pagalbą buvo sumokėta 300,00 Eur, todėl jai atsirado turtinė žala dėl Administracijos veiksmų, kuriuos Komisija pripažino neteisėtais. Nurodo, kad teisės aktai nenumato galimybės prisiteisti ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl Bendrovė turėtas išlaidas, Komisijai nagrinėjant jos skundą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka laiko patirta turtine žala ir ją priteisti iš atsakovės yra visos būtinosios sąlygos.

Žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės.

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Administracijos atsisakymo pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, pripažino, jog jos veiksmai buvo neteisėti ir nustatė teisės aktų pažeidimus. Pareiškėjos nuomone tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ši institucija bei jos valstybės tarnautojai, todėl jos veiksmų neteisėtumas įrodytas.

Kaip ir anksčiau minėta, Bendrovė sumokėjo advokato padėjėjui 300,00 Eur už teisinę pagalbą surašant ir pateikiant skundą Komisijai. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis. Pabrėžia, kad teisinės pagalbos teikimas pagal savo pobūdį tiesiogiai sietinas su anksčiau nurodytais neteisėtais Administracijos veiksmais, nes jei nebūtų priimtas nepagrįstas sprendimas, pareiškėjai nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Konstatuotina, kad egzistuoja priežastinis ryšis tarp skunde nurodytų atsakovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtų nuostolių, todėl Pareiškėja turi teisę į šių nuostolių atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės atstovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su jame keliamais reikalavimais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja Administracijos veiksmų neteisėtumo įrodymą grindžia Komisijos 2022 m. kovo 18 d. sprendimu panaikinti 2022 m. vasario 11 d. sprendimą. Atsakovė nesutinka su tokia Bendrovės pozicija, nurodo, kad vertinant administracinio akto panaikinimo reikšmę viešosios atsakomybės atsiradimui, svarbu nustatyti, ar pašalinus pažeidimus (administracinio akto panaikinimo pagrindas), būtų priimtas kitoks sprendimas. Administracija nagrinėdama pareiškėjos prašymą dėl Žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo ir priimdama sprendimą prašymo netenkinti vykdė jai teisės aktais paskirtas funkcijas. Komisijai 2022 m. kovo 18 d. sprendimu panaikinus Administracijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimą kaip neatitinkantį individualaus administracinio akto reikalavimų (teisinio ir faktinio pagrindimo trūkumai, sprendimo motyvai), atsakovė Bendrovės prašymą išnagrinėjo pakartotinai, tačiau sprendimas liko toks pat – prašymas netenkintas.

Akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas. ginčijamo administracinio akto panaikinimas, būdamas reikšminga aplinkybe, nėra pagrindas savaime konstatuoti, kad visi viešojo administravimo subjekto veiksmai, susiję su ginčijamo sprendimo priėmimu, buvo neteisėti.

Pažymi, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Atsakovės nuomone vien tai, kad Administracijos sprendimas buvo panaikintas, negali būti pripažįstama neteisėtais veiksmais, todėl nenustačius vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – Administracijos neteisėtų veiksmų – nėra pagrindo vertinti kitų sąlygų buvimą (CK 6.271 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, mano, kad pareiškėjos skundo reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Voxon“ kreipėsi su skundu į teismą, prašydama priteisti turtinę žalą, jos teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų. Bendrovė skunde prašo iš Klaipėdos rajono savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, priteisti 300,00 turtinės žalos atlyginimą.

Žala, kilusi dėl neteisėtų valdžios institucijų pareigūnų veiksmų, atlyginama remiantis CK 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepasydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Iš teismui pateiktų dokumentų turinio nustatyta, kad bendrovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2022 m. sausio 21 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.

Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2022 m. sausio 21 d. prašymą, 2022 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį bei naudojimo būdą. Bendrovė, nesutikdama su sprendimu, pateikė skundą komisijai. minėtame skunde pareiškėja prašė komisijos panaikinti sprendimą ir įpareigoti atsakovė iš naujo išnagrinėti jos 2022 m. sausio 21 d. prašymą.

Komisija išnagrinėjusi bendrovės skundą 2022 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą Nr. 21r2-(ag2-31/16-2022), kuriuo nusprendė skundą tenkinti – panaikino sprendimą ir įpareigojo administraciją pakartotinai išnagrinėti 2022 m. sausio 21 d. prašymą. Komisija sprendime nurodė, kad atsakovė netinkamai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, nesusiejo aktualių faktinių aplinkybių su Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, jis priimtas nesilaikant gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas. konstatavo, kad sprendimas prieštarauja Lietuvos respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimams, todėl naikintinas.

Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad Administracija būtų apskundusi Komisijos sprendimą teismui, todėl darytina išvada, kad Komisijos 2022 m. kovo 18 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir proceso šalims sukelia teisines pasekmes.

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas. Civilinės atsakomybės už tariamai padarytą žalą klausimas sprendžiamas dėl kiekvieno subjekto individualiai, kuriam toks reikalavimus pareikštas, t. y. turi būti nustatomi to asmens atlikti arba neatlikti veiksmai, teisės požiūriu vertintini kaip neteisėti, žalos faktas bei jos dydis, priežastinis ryšys tarp nustatytų veiksmų ir atsiradusių padarinių (žalos). Teismo atliekama tariamų neteisėtų veiksmų patikra valstybės deliktinės atsakomybės kontekste yra ne aplinkybių konstatavimas, bet atitinkamų faktinių ir teisinių aspektų vertinimas. Tokia kontrolė gali būti atlikta nekvestionuojant nustatytų faktų ir jų įvertinimo kitoje byloje, o aplinkybių, nagrinėtų kitoje byloje, teisinis vertinimas CK 6.246 ir 6.271 straipsnių kontekste nelaikytinas šio sprendimo prejudicinės ir (arba) res judicata galios paneigimu. Taigi ginčijamo administracinio akto panaikinimas, būdamas reikšminga aplinkybe, nėra pagrindas savaime konstatuoti, kad visi viešojo administravimo subjekto veiksmai, susiję su ginčijamo sprendimo priėmimu, buvo neteisėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-116/2008, 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1155/2009, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1337/2010, 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2265/2011, 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje neteisėtų veiksmų samprata aiškinama plačiai: valstybės institucijų neteisėtais veiksmais pripažįstami ne tik aiškiai priešingi teisės nuostatoms veiksmai, atitinkami materialiųjų arba procedūrinių normų pažeidimai, bet ir nepateisinamai aplaidus, paviršutiniškas elgesys, bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-34/2012, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1950/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013). Bet kokiu atveju neteisėti veiksmai, sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą, turi būti aiškinami taip, kad nebūtų paneigtas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas – valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011).

Kaip ir anksčiau minėta, Komisija Administracijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimą panaikino motyvuodama ta aplinkybe, kad jis neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, prieštarauja gero viešojo administravimo principui t. y. Administracijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimas yra neaiškus, nemotyvuotas, nepagrįstas teisės aktų nuostatomis ir aktualiomis faktinėmis aplinkybėmis.

Atsakovė atsiliepime į skundą iš esmės neneigia, kad 2022 m. vasario 11 d. sprendimas turėjo trūkumų, tačiau laikosi pozicijos, kad Sprendimo motyvacijos trūkumai neturėjo sutrukdyti Bendrovei suprasti jo esmės. Akcentuoja, kad įvykdžius Komisijos 2022 m. kovo 18 d. sprendimą ir pakartotinai išnagrinėjus 2022 m. sausio 21 d. prašymą buvo priimtas naujas sprendimas, kurio galutinis rezultatas buvo analogiškas – pareiškėjos prašymas netenkintas. Pažymėjo, kad pareiškėja Komisijai skundė ir pakartotinį sprendimą, tačiau Komisija 2022 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 21R2-(AG2-62/15-2022) nusprendė Bendrovės skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paliko galioti Administracijos sprendimą.

Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes konstatuoja, kad atsakovė nei Komisijai, nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių priežasčių jai objektyviai kliudžiusiu priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį individualų administracinį aktą. Aplinkybė, kad pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjos prašymą pakeisti Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį bei naudojimo būdą buvo priimtas analogiškas sprendimas ir Komisija padarė išvada, kad jis yra pagrįstas bei teisėtas, nešalina fakto, kad Administracija pirmąjį kartą nagrinėdama prašymą nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir jos neteisėti veiksmai yra laikytini įrodytais.

Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

Kaip jau paminėta, pareiškėja prašo iš Klaipėdos rajono savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, priteisti 300,00 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad dėl neteisėtų Administracijos veiksmų buvo priversta ginti savo teises skundžiant neteisėtą Administracijos atsisakymą pakeisti Žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, buvo būtina kvalifikuota teisinė pagalba rengiant skundą Komisijai. Dėl šių priežasčių patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas Komisijoje.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai, nagrinėdami skundus (prašymus), nei žalos, nei bylos šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje (Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje), kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis Civilinio kodekso nuostatomis (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje A-502-1269/2009; 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019; 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-1940-789/2021 ir kt). Atsižvelgiant į minėtą teisminę praktiką konstatuotina, jog pareiškėja dėl Komisijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą dėl šios turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Vertintina, kad bendrausią prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pažymėtina, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš byloje pateiktų įrodymų turi būti aišku, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai, įmanoma nustatyti tokios žalos dydį.

Pareiškėja turtinės žalos atsiradimą sieja su 300,00 Eur išlaidomis už advokato padėjėjo teisines paslaugas nagrinėjant administracinę bylą Komisijoje. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pareiškėjos nurodomi nuostoliai susiję su kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimu administracinėje byloje pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su anksčiau nurodytais neteisėtais Administracijos veiksmais, nes jei nebūtu priimtas sprendimas atsisakyti išduoti statybos leidimą, pareiškėjai nebūtu kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Įvertinus minėtas aplinkybės darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšis tarp skunde nurodytų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtų nuostolių nagrinėjant bylą Komisijoje.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pareiškėja patirtą turtinę žalą grindžia 2022 m. vasario 17 d. atstovavimo sutartimi Nr. 50, 2022 m. vasario 17 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2022-017 ir 2022 m. vasario 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 6. Minėti dokumentai patvirtina, jog pareiškėja advokato padėjėjui V. Petrylai už skundo dėl Administracijos Sprendimo panaikinimo parengimą Komisijai sumokėjo 300,00 Eur.

Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Remiantis Komisijos administracinėje byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad pareiškėja skundą Komisijai pateikė 2022 m. vasario 21 d. (2022 m. II ketvirtis), todėl bylai aktualūs yra 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis brutto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2021 m. III ketvirtį vidutinis mėnesinis brutto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 1598,1 Eur. Pažymėtina, jog Rekomendacijų 5 punktas reglamentuoja, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Atkreiptinas dėmesys, kad Rekomendacijose nėra reglamentuotas maksimalaus priteistino užmokesčio dydis tais atvejais, kai byla išnagrinėta Įstatymo nustatyta tvarka, tačiau priimtas sprendimas nebuvo skųstas apygardos administraciniam teismui. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas Rekomendacijų 8.1 punktas, kuris numato, jog už pareiškimo spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme parengimą maksimalus priteistinas užmokesčio dydis – 0.3. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už skundo parengimą siekia 383,54 Eur (1598,1 * 0,3 * 0,8). Pareiškėja už skundo Komisijai parengimą advokato padėjėjui sumokėjo 300,00 Eur, t. y. ši suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio.

Vadovaujantis anksčiau minėtomis aplinkybėmis darytina išvada, jog pareiškėjos prašomos priteisti turtinės žalos dydis atitinka Rekomendacijose keliamus reikalavimus, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 300,00 Eur. Patirtos išlaidos yra grindžiamos 2022 m. balandžio 24 d. sąskaita už teisinę pagalbą ir 2022 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 5. Nurodyti dokumentai patvirtina, jog pareiškėja advokato padėjėjui V. Petrylai už skundo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo parengimą sumokėjo 300,00 Eur.

Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Skundas teismui pateiktas 2022 m. balandžio 25 d. (2022 m. II ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju aktualūs yra 2022 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2021 m. IV ketvirtį vidutinis mėnesinis brutto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 1679,3 Eur. Kaip ir anksčiau minėta už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, todėl maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už skundo parengimą siekia 3358,6 Eur (1679,3 * 2,5 * 0,8).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes konstatuotina, kad prašoma priteisti suma už skundo parengimą yra mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis.

Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis pareiškėjos UAB „Voxon“ prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkintinas ir jos naudai iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, priteistinos 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismui skundą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Voxon“ skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Voxon“ iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 300,00 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Voxon“ iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas