- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-22
- Bylos Nr.
- 2S-797-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai, A. S., Kaišiadorių rajono savivaldybei
- Kategorijos
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Ramunė Valiulytė Procesinio sprendimo kategorija 94.2.1.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. liepos 22 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. S. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, A. S., Kaišiadorių rajono savivaldybei dėl Kaišiadorių rajono valdybos sprendimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė M. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu Kaišiadorių rajono valdybos 1995-03-10 sprendimą Nr. 2889 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. S.; įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją pakeisti Kaišiadorių rajono valdybos 1995-03-10 sprendimą Nr. 2889 dalyje nurodant, kad nuosavybės teisės atkuriamos J. S. ir E. S.; taip pat pripažinti 2005-05-30 dovanojimo sutartį Nr. 3091 negaliojančia.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2009-03-23 nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti. Teismas konstatavo, kad iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog pagal teisines pasekmes ieškovė siekia atkurti nuosavybės teises jos senelei E. S. į buvusio savininko turėtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Taigi, ieškinys grindžiamas Kaišiadorių rajono savivaldybės, kaip viešojo administravimo subjekto veiksmų vertinimu vykdant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Atitinkamų institucijų veikla, susijusi su tokių teisės aktų įgyvendinimu ir administracinių sprendimų priėmimu, priskiriama viešojo administravimo sričiai, o ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėjami administraciniuose teismuose (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2008-01-22 nutartis). Teismas taip pat nurodė, kad kilusio ginčo teismingumo klausimas priklauso nuo ieškovės pareikšto reikalavimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovės senelei E. S. įvertinimo. Tam, kad šis ieškovės reikalavimas būtų tenkinamas, turi būti nustatyta, kokiu pagrindu ieškovės senelė E. S. yra įgijusi nuosavybės teises. Konkrečius nuosavybės teisės įgijimo pagrindus nustato įstatymai (CK 4.47 str.). Nors ieškinyje nėra aiškiai suformuluota, kokiu pagrindu ieškovės senelė E. S. įgijo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, iš ieškinio turinio ir kitų byloje esančių duomenų matyti, jog į ginčo žemės sklypą 1995 metais buvo atkurtos nuosavybės teisės. Šiuo pagrindu – atkuriant nuosavybės teises ir grąžinant žemę natūra – buvo įgijęs J. S., kuris dovanojimo sutartimi ginčo žemės sklypą perleido atsakovui A. S. Be to, pati ieškovė reiškia reikalavimą pakeisti (papildyti) viešojo administravimo subjekto sprendimą nustatant, jog ieškovės senelei E. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės senelės E. S. nuosavybės teisė į ginčo sklypą ieškinyje yra siejama su nuosavybės teisių atkūrimu (CK 4.47 str. 1 d. 12 p., Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4, 18 str.). Taigi, vertindamas ieškovės reikalavimus teismas turės vertinti, ar ieškovės senelei buvo atkurtos (turėjo būti atkurtos) nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, o tokio pobūdžio ginčai yra teismingi administraciniam teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2009-03-02 nutartis). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškinys yra neteismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl ieškinį atsisakė priimti. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė nors ir pareiškė civilinio teisinio pobūdžio reikalavimą, t.y. reikalavimą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, tačiau šios bylos kontekste ieškovės pagrindiniai reikalavimai yra susiję su viešojo administravimo subjekto priimtų aktų (ar jų dalies) ginčijimu, todėl jie yra esminiai ir tik išsprendus šių aktų teisėtumo (nuginčijimo) klausimą teismas galės įvertinti ieškovės civilinio teisinio pobūdžio reikalavimo – panaikinti dovanojimo sutartį – pagrįstumą, todėl pastarasis išvestinis ieškovės reikalavimas reiškiamas kaip administracinių aktų, kurių dalies teisėtumai ginčijami, pasekmė, dėl ko ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Ieškovė M. S. atskiruoju skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2009-03-23 nutartį panaikinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį neįsigilinęs į ieškinio pagrindą, formaliai vertindamas pagrindinių ir išvestinių reikalavimų sąvokas, pažeisdamas CPK 26 str. 2 d. nuostatas. Ieškovė pateikė ieškinį iš esmės kylantį iš paveldėjimo santykių. Pagrindinis ginčas kyla dėl mirusio dėdės J. S. galimai neteisėtų veiksmų nuslepiant galimą įpėdinę (ieškovę), o ne dėl Viešo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Pagal CPK 26 str. 2 d. jei vienas iš reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu aktu, kurio teisėtumas ginčijamas, bendros kompetencijos teismas išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Laikantis proceso ekonomiškumo ir racionalumo principų netikslinga būtų atskirti šiuos reikalavimus į atskiras bylas ir tuo labiau atskirus teismus. Pateikti ieškinio reikalavimai yra tarpusavyje labai glaudžiai susiję, tos pačios bylos šalys. Išskiriant bylas būtų pažeisti tiek proceso ekonomiškumo reikalavimai, tiek teisingumo ir protingumo principai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso normas ir dėl šios priežasties neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, todėl skundžiama nutartis naikintina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Teismas, priimdamas ieškinį, privalo ex officio išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatymų nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 str. normos. Minėto straipsnio antrosios dalies 1 p. numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme. Šiuo pagrindu būtina pareiškimą atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1 ir 22 str. nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 1 str. 1 d.), administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str., 3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, ar administraciniame teisme, esminę reikšmę turi tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių prigimtis ir pobūdis. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis absorbcijos principu, kuris reiškia, kad jeigu civilinėje byloje vienas iš reikalavimų yra administracinio teisinio pobūdžio, jis išsprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant civilinę bylą (CPK 26 str. 2 d.). Todėl bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio ir, byloje esant skirtingo teisinio pobūdžio reikalavimams, dominuoja civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai.
Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiu Kaišiadorių rajono valdybos 1995-03-10 sprendimą Nr. 2889 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. S.; įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją pakeisti Kaišiadorių rajono valdybos 1995-03-10 sprendimą Nr. 2889 dalyje nurodant, kad nuosavybės teisės atkuriamos J. S. ir E. S.; taip pat pripažinti 2005-05-30 dovanojimo sutartį Nr. 3091 negaliojančia.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį remdamasis tuo, kad ieškovė nors ir pareiškė civilinio teisinio pobūdžio reikalavimą, t.y. reikalavimą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, tačiau šios bylos kontekste ieškovės pagrindiniai reikalavimai yra susiję su viešojo administravimo subjekto priimtų aktų (ar jų dalies) ginčijimu, todėl jie yra esminiai ir tik išsprendus šių aktų teisėtumo (nuginčijimo) klausimą teismas galės įvertinti ieškovės civilinio teisinio pobūdžio reikalavimo – panaikinti dovanojimo sutartį – pagrįstumą.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinys yra priskirtinas administraciniam teismui, nepagrįsta.
Pagal CPK 36 str. 2 d. bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl teismingumo rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija. Minėtos Specialiosios teisėjų kolegijos praktika dėl tokios kategorijos ginčų, kaip nagrinėjamoje byloje, yra suformuota, aiški ir vieninga. Ginčai, kuriuose ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai, prašoma pripažinti negaliojančiais turto perleidimo sandorius nuosavybės teisių atkūrimo srityje, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (CPK 26 str. 2 d.; Specialiosios teisėjų kolegijos 2008-08-29 nutartis, priimta byloje Vilniaus apygardos prokuratūra v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt.).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-10-31 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-989/2000, suformuluota tokių bylų teismingumo taisyklė - jeigu ginčas kyla iš civilinio teisinio santykio, tai nepriklausomai nuo to, kad viena iš šio ginčo šalių yra valstybės ar savivaldybės institucija, šis ginčas turi būti laikomas civiliniu, o ne administraciniu, ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio. Pagal šį principą, jeigu valstybės ar savivaldybės aktas tėra tik vienas iš kelių juridinių faktų, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia civilinis teisinis santykis, tai ginčas dėl tokio akto turi būti sprendžiamas kartu su civiliniu ginču, t.y. ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgus į minėtą Specialiosios teisėjų kolegijos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad turto perleidimo sandorių nuosavybės teisių atkūrimo srityje pripažinimo negaliojančiais klausimai, kurie yra privatinės teisės reguliavimo dalykas, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, šie reikalavimai neatskiriami nuo reikalavimų dėl individualaus pobūdžio administracinių aktų nuosavybės teisių atkūrimo srityje panaikinimo, o visi reikalavimai nagrinėjami kartu bendrosios kompetencijos teisme.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2009-03-23 nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės M. S. ieškinį dėl Kaišiadorių rajono valdybos sprendimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.