Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-08-29 · Civilinė byla Nr. e2S-1377-431/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2VP-2474-759/2019Nutartis · 2019-06-25Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-29
Bylos Nr.
e2S-1377-431/2019
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01092-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Pareiškėjas
R. B.
Suinteresuotas asmuo
D. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1377-431/2019Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01092-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19; (S) 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino vykdomojo rašto pateikimo vykdyti atnaujinimo, suinteresuotasis asmuo byloje – D. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja prašė pratęsti praleistą terminą, skirtą vykdomojo rašto išdavimui, ir išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, jog Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 7 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1339-879/2012 dėl 31 765,76 Lt (9 200 Eur) skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d. iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 238,24 Lt (69 Eur) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo pareiškėjai iš suinteresuotojo asmens. Pareiškėja praleido įstatymo nustatytą penkerių metų terminą, skirtą kreipimuisi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi suinteresuotas asmuo per šį laikotarpį niekur nedirbo, neturėjo jokio turto ir visos su išieškojimu susijusios išlaidos būtų tekusios pareiškėjai. Skolininkas 2012 m. kelis mėnesius dirbo (duomenys neskelbtini), todėl kelis mėnesius iš jo buvo išieškomas išlaikymas pareiškėjos ir skolininko nepilnamečiui vaikui. Nuo 2017 m. iš kito skolininko darbdavio, (duomenys neskelbtini), mokamo darbo užmokesčio buvo teikiamas išlaikymas po 38,67 Eur. Todėl pareiškėja įvertino, jog teismo įsakymu priteistos skolos nebus galima išsiieškoti. Šiuo metu suinteresuotas asmuo gauna pajamas, nes vykdo aktyvią darbinę veiklą, apie kurią pareiškėja sužinojo tik 2017 m. birželio 15 d.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo nesutiko su prašymu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog yra suėjęs įstatymo nustatytas senaties terminas vykdomojo rašto išdavimui. Pareiškėja nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių terminas galėtų būti atnaujintas. Pareiškėja klaidina teismą, teigdama, kad suinteresuotasis asmuo visus penkerius metus nedirbo, neturėjo jokio turto ir visos su išieškojimu susijusios išlaidos būtų tekusios pareiškėjai. Suinteresuotasis asmuo tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš jo darbo užmokesčio buvo išskaitomas ir į pareiškėjos banko sąskaitą pervedamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Aplinkybė, kad pareiškėja 2018 m. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl 50 104,26 Eur skolos priteisimo ir vykdomojo rašto išdavimo, patvirtina, jog pareiškime minimos aplinkybės dėl termino praleidimo yra nepagrįstos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino vykdomojo rašto pateikimo vykdyti atnaujinimo.

Šalies argumentai

4. Teismas nustatė, jog 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsiteisėjęs teismo įsakymas, išduotas civilinėje byloje Nr. L2-1339-879/2012, galėjo būti pateiktas priverstiniam skolos išieškojimui iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėja kreipėsi į teismą 2017 m. gruodžio 13 d. dėl teismo įsakymo dublikato išdavimo, tačiau minėtas vykdomasis dokumentas nebuvo išduotas dėl praleisto penkerių metų senaties termino. Pareiškėjai buvo žinoma, jog tuo metu skolininkas dirbo ir gaudavo pajamas, tačiau teismo įsakymo neteikė vykdymui todėl, kad jis dirbo epizodiškai. Pareiškėja taip pat ne kartą nurodė, jog nuolat bendravo su antstole ir todėl žinojo apie skolininko turtinę padėtį ir galimybes sumokėti skolą. Ir tik 2017 metais, gavusi iš antstolės 2017 m. birželio 15 d. patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo sužinojo, jog skolininkas dirba (duomenys neskelbtini). Dėl teismo įsakymo dublikato išdavimo pareiškėja kreipėsi į teismą 2017 m. gruodžio 13 d., tai yra praėjus pusei metų nuo informacijos apie skolininko gaunamą darbo užmokestį (duomenys neskelbtini) sužinojimo.

Žemesnės instancijos teismas

5. Suinteresuoto asmens pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašai patvirtina, jog jis nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2018 m. kovo 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Po teismo įsakymo išdavimo pareiškėja žinojo, kad suinteresuotas asmuo dirba (duomenys neskelbtini) ir šalių nepilnamečiam vaikui buvo mokamas išlaikymas. Per penkerius metus pareiškėja, bendraudama su antstole, galėjo žinoti apie tai, jog skolininkas nuo 2015 metų dirba (duomenys neskelbtini). Taip pat po 2017 m. birželio 15 d. patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo gavimo dienos turėjo realią galimybę kreiptis į teismą dėl teismo įsakymo dublikato išdavimo, nepraleidusi penkerių metų senaties termino.

6. Teismo posėdyje pareiškėja patvirtino, jog sprendimą nesikreipti dėl priverstinio skolos išieškojimo priėmė laisva valia ir nebuvo priežasčių, kurios objektyviai trukdytų atlikti teisinį veiksmą. Teismas pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog skolininkas nedirbo ir neturėjo pajamų bei turto, todėl ji neteikusi teismo įsakymo priverstiniam vykdymui, pripažino nesvarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi ir nesudarančiam pagrindo atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti. Pareiškėja nepateikė jokių dokumentų apie buvusią sunkią materialinę padėtį, taip pat apie tai, jog kreipėsi į antstolį su prašymu priimti 2012 m. rugpjūčio 7 d. teismo įsakymą vykdymui ir (arba) antstolis įpareigojo sumokėti su būsimu išieškojimu susijusias išlaidas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 32 punktą antstolis, atsižvelgdamas į išieškotojo fizinio asmens turtinę padėtį, gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti. Teismas nepripažino pareiškėjos subjektyvaus įsitikinimo, kad skola nebus išieškota, taip pat su išieškojimu susijusių galimų išlaidų trūkumo svarbiomis priežastimis atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateiki vykdyti.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Pareiškėja R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą ir atnaujinti praleistą terminą vykdomojo dokumento pateikimui vykdyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismo nutartis yra nepagrįsta, nes CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas, pagal kurį tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma. Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip, negu CPK nustatyta tvarka, tai yra pasinaudojant galimybe skųsti teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui. Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai.

7.2. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus duomenis, jog ji nežinojo apie skolininko darbinius santykius. Įvertinti galimybes išsiieškoti iš suinteresuotojo asmens skolą pareiškėja galėjo tik vykdomosios bylos dėl išlaikymo nepilnamečiais vaikams išieškojimo duomenų. Suinteresuotojo asmens įsiskolinimas vaikų išlaikymui sudarė apie 35 000 Eur. Šios sumos yra išieškomos pirmumo tvarka. Iš dalies išlaikymas buvo išieškomas nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. sausio 29 d. Paskutinė įmoka sudarė 16,58 Eur, o išlaikymo skola 2019 m. vasario 8 d. buvo 14 931,20 Eur. Taigi nuo teismo įsakymo išdavimo iki 2017 m. rugpjūčio 30 d., kada (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas antstolės patvarkymas, buvo gautos tik trys įmokos, skirtos vaiko išlaikymui.

7.3. Pareiškėja, siekdama prisiteisti iš skolininko skolas, patyrė daug bylinėjimosi išlaidų, taip pat ir išlaidų, susijusių su priverstiniu išieškojimu pagal priimtus teismų sprendimus. Pareiškėjos pajamos nėra didelės, ji viena augina nepilnametį vaiką. Todėl tiek dėl materialinės padėties, tiek ir dėl teisinių žinių trūkumo pareiškėja praleido terminą vykdomajam raštui pateikti vykdyti. Šiuo metu viešojoje erdvėje esanti informacija patvirtina, jog skolininkas yra pradėjęs naują veiklą – (duomenys neskelbtini). Todėl jis gauna pajamų, iš kurių gali grąžinti pareiškėjai skolas. Šios aplinkybės paneigia teismo argumentus, kad po skolos priteisimo pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi ir neįgyvendino savo teisės išieškoti skolą, nors tokią galimybę objektyviai turėjo.

Atsiliepimas

8. Suinteresuotasis asmuo D. S. atsiliepimu į pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pareiškėja nepasinaudojo savo teise laiku pateikti teismo įsakymą, nors objektyviai turėjo tokią galimybę. Pareiškėjos argumentai, kad ji nesiėmė išieškojimo veiksmų dėl mažų ar negaunamų skolininko pajamų ir turto neturėjimo, nepripažintini svarbiomis priežastimis atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Tos pačios priežastys pareiškėjai netrukdė kreiptis dėl priverstinio išieškojimo pagal 2012 m. liepos 16 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Taigi, pareiškėja buvo aktyvi, įgyvendindama savo teises kitoje civilinėje byloje.

8.2. Pareiškėja žinojo apie skolininko gaunamas pajamas. Todėl atskirajame skunde ji nepagrįstai teigia, jog nežinojo apie suinteresuotojo asmens darbovietę. Pareiškėja taip pat nepagrįstai teigia, jog teismo įsakymo vykdyti nepateikė dėl savo sunkios materialinės padėties. Nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjai nuosavybės teise priklausė (ir tebepriklauso) keli nekilnojamo turto objektai bei transporto priemonė. Per visą penkerių metų terminą pareiškėja gaudavo pajamas pagal darbo sutartis bei vykdomą individualią veiklą. Be to, net ir esant sunkiai pareiškėjos materialinei padėčiai, pagal teisės aktų nuostatas antstolis, atsižvelgdamas į išieškotojo turtinę padėtį, galėjo iš viso ar iš dalies atleisti ją nuo vykdymo išlaidų mokėjimo ar vykdymo mokėjimą atidėti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino apreiškėjos prašymo dėl praleisto įstatymo nustatyto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Ukmergės rajono aplinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 7 d. priėmė teismo įsakymą dėl 9 200,00 Eur (31 765,76 Lt) skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d. iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos ir 69,00 Eur (238,24 Lt) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš suinteresuotojo asmens pareiškėjai. Pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pagal CPK 587 straipsnio 2 punktą teismo įsakymas yra vykdomasis raštas. Pareiškėjai išduotas teismo įsakymas įsiteisėjo 2012 m. rugpjūčio 31 d., todėl šį dokumentą pareiškėja turėjo pateikti antstoliui vykdyti iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

11. Pareiškėja kreipėsi į teismą 2017 m. gruodžio 13 d. dėl teismo įsakymo dublikato išdavimo, tačiau minėtas vykdomasis dokumentas nebuvo išduotas dėl praleisto penkerių metų senaties termino. Pagal CPK 608 straipsnį išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas šio Kodekso 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Pareiškėja prašymą pratęsti terminą, skirtą vykdomojo rašto išdavimui, ir išduoti vykdomąjį raštą pateikė teismui 2019 m. vasario 2 d. Taigi pareiškėja įstatymo nustatyta penkerių metų terminą praleido vieneriais metais ir penkiais mėnesiais. Pažymėtina, jog CPK 608 straipsnis nenustato jokio naikinamojo termino, kurį praleidus termino atnaujinimas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti jau nebūtų įmanomas.

12. Pirmos instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, pagal kurią svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015). Teismas pripažino, jog pareiškėja po teismo įsakymo išdavimo nebuvo pakankamai aktyvi, neįgyvendino savo teisės išieškoti skolą, nors tokią galimybę objektyviai turėjo, vien pareiškėjos subjektyvus įsitikinimas, kad skola nebus išieškota, nes skolininkas negauna pajamų ir neturi turto, taip pat su išieškojimu susijusių galimų išlaidų trūkumas yra nelaikytini svarbiomis priežastimis atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateiki vykdyti. Pareiškėja atskiruoju skundu nesutinka su šiomis pirmos instancijos teismo išvadomis, teigdama, jog skundžiamoje nutartyje nebuvo atsižvelgta į visas skolų išieškojimo iš suinteresuotojo asmens aplinkybes.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais. Nors pareiškėja nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo turėjo objektyvią galimybę per penkerius metus pateikti šį dokumentą vykdyti, tačiau esminę reikšmę nagrinėjamoje byloje turi tai, jog pagal teismo įsakymą išieškotina 9 269 Eur suma buvo ne vienintelė to paties skolininko prievolė pareiškėjai. Suinteresuotasis asmuo iki 2016 m. spalio 17 d. buvo įsipareigojęs pareiškėjai grąžinti 50 104,26 Eur, kurie pareiškėjai buvo priteisti tik Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2464-803/2018. Be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 16 d. buvo išdavęs vykdomąjį raštą Nr. N2-11825-872/2011 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimo periodinėmis išmokomis po 700 Lt (202,73 Eur) per mėnesį iš suinteresuotojo asmens pareiškėjai. Taigi bendra suinteresuotojo asmens skola pareiškėjai buvo didelė, taip pat jis turėjo prievolę teikti išlaikymą savo ir pareiškėjos nepilnamečiam vaikui.

14. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pirmiausia antstolei pateikė vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-11825-872 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimo. Suinteresuotasis asmuo (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d., o (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. kovo 31 d., tačiau draudiminis laikotarpis truku tik iki 2018 m. sausio 31 d. Antstolės 2017 m. birželio 15 d. patvarkyme, kuris buvo pateiktas (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta, jog 2017 m. birželio 1 d. suinteresuotojo asmens išlaikymo įsiskolinimas yra 13 408,74 Eur. Vykdomosios bylos Nr. 00861/12/00893 duomenys patvirtina, jog išlaikymo vaikui skola, nepaisant aplinkybės, jog skolininkas pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), nuolat augo ir 2018 m. vasario 1 d. išlaikymo įsiskolinimas sudarė 14 931,20 Eur.

15. Pareiškėjos pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog 2018 m. sausio 29 d. iš (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymui buvo pervesta tik 16,58 Eur, antstolė 2018 m. kovo 29 d. išieškojo 113,31 Eur išlaikymo skolos, taip pat pats suinteresuotasis asmuo nuo 2018 m. vasario 27 d. pradėjo savanoriškai mokėti išlaikymą vaikui ir vasario bei kovo mėnesiais sumokėjo po 400 Eur. Pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, jog iš tikrųjų skolininko galimybės tiek teikti išlaikymą vaikui, tiek mokėti kitas skolas pagerėjo, kadangi suinteresuotasis asmuo 2018 m. pradėjo naują veiklą, susijusią su (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 27; 30-35; 119). Tačiau nurodytu metu terminas pateikti teismo įsakymą vykdyti jau buvo pasibaigęs.

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aplinkybės, kad suinteresuotasis asmuo pareiškėjai buvo skolingas dideles pinigų sumas, dėl kurių priteisimo teismo įsakymu ir sprendimu pareiškėjai reikėjo mokėti bylinėjimosi išlaidas, vykdomosios bylos dėl išlaikymo vaikui išieškojimo metu nuolat didėjo išlaikymo įsiskolinimo suma, iš dalies pagrindžia pareiškėjos delsimą pateikti teismo įsakymą vykdymui. Todėl atsižvelgiant į CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, pripažintina, jog yra pagrindas nagrinėjamoje byloje atnaujinti pareiškėjai praleistą CPK 608 straipsnyje nustatytą penkerių metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas ginčijamoje nutartyje neatsižvelgė į visas byloje esančias faktines aplinkybes, todėl atskirasis skundas tenkintinas, panaikinant Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį ir klausimą išsprendžiant iš esmės – atnaujinat pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti.

18. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos pareiškimą tenkinti ir atnaujinti pareiškėjai R. B. praleistą CPK nustatytą penkerių metų terminą vykdomajam dokumentui – Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. teismo įsakymui – pateikti vykdyti.

Teisėja Laima Gerasičkinienė